Trišakio nervo neuralgija

Ligos aprašymas

Trišakio nervo neuralgija (TN), dar vadinama „tik doloroux“, yra lėtinė skausmo būklė, kurią sukelia trišakio nervo (penktojo kaukolės nervo) dirginimas ar pažeidimas. Trišakis nervas atsakingas už jutimus veido srityje ir kai kurias motorines funkcijas, tokias kaip kramtymas. Neuralgija sukelia stiprų, aštrų, deginantį skausmą, kuris paprastai lokalizuojasi vienoje veido pusėje, apimant žandikaulį, skruostą, akis, dantis ar kaktą. Skausmo epizodai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, kartais pasikartojantys daugybę kartų per dieną. Trišakio nervo neuralgija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę dėl skausmo intensyvumo.

Ligos priežastys

Trišakio nervo neuralgija dažniausiai atsiranda dėl trišakio nervo šaknies spaudimo arba pažeidimo. Yra kelios galimos priežastys:

  • Kraujagyslių suspaudimas: Dažniausiai neuralgiją sukelia kraujagyslės (arterijos arba venos), kurios spaudžia trišakio nervo šaknį, kai ji išeina iš smegenų kamieno. Šis suspaudimas gali sukelti nervo izoliacijos (mielino) pažeidimą, sukeldamas neteisingą skausmo signalų perdavimą.
  • Neurologiniai sutrikimai: Tokie kaip išsėtinė sklerozė, kuri gali sukelti mielino pažeidimus, paveikiančius trišakio nervo funkciją.
  • Navikai: Retais atvejais trišakio nervo neuralgiją gali sukelti navikai, spaudžiantys nervą.
  • Kiti pažeidimai ar infekcijos: Tokie kaip galvos trauma ar poherpinė neuralgija (komplikacija po juostinės pūslelinės).

Ligos simptomai

Trišakio nervo neuralgija pasižymi tam tikrais specifiniais simptomais, kurie paprastai pasireiškia epizodais:

  • Aštrus, deginantis skausmas: Dažniausias ir būdingiausias simptomas. Skausmas paprastai yra intensyvus, „šaudantis“ ar „pulsuojantis“, trunka kelias sekundes ar minutes.
  • Skausmo lokalizacija: Skausmas paprastai pasireiškia vienoje veido pusėje, apimant žandikaulį, skruostą, lūpas, dantis, dantenas, akis ar kaktą. Skausmas gali plisti ir į kitus veido regionus, tačiau retai būna dvišalis.
  • Skausmo priepuoliai: Skausmo epizodai gali pasikartoti daugybę kartų per dieną arba kelias dienas iš eilės, po kurių gali būti laikotarpiai be skausmo (remisija).
  • Dirgikliai, sukeliantys skausmą: Skausmo priepuolius gali sukelti net menkiausi dirgikliai, tokie kaip valgymas, kalbėjimas, valymasis dantų šepetėliu, skutimas ar net lengvas vėjo dvelksmas.
  • Raumenų trūkčiojimas ar spazmai: Kai kuriais atvejais gali būti stebimi veido raumenų trūkčiojimai arba spazmai.

Ligos klasifikacijos

Trišakio nervo neuralgija gali būti klasifikuojama pagal priežastis ir simptomų pobūdį:

  • Klasikinė (tipinė) trišakio nervo neuralgija: Ši forma dažniausiai sukelta kraujagyslių suspaudimo ir pasižymi staigiais, intensyviais skausmo priepuoliais be jokio aiškaus struktūrinio pažeidimo.
  • Antrinė (simptominė) trišakio nervo neuralgija: Ši forma yra susijusi su kitomis būklėmis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė, navikai arba galvos trauma. Simptomai gali būti nuolatiniai ir mažiau aiškiai apibrėžti nei klasikinėje formoje.
  • Atypinė trišakio nervo neuralgija: Retesnė forma, kai skausmas yra nuolatinis, mažiau intensyvus, bet daugiau išplitęs ir apibūdinamas kaip deginantis ar spaudžiantis. Tai gali būti susijusi su nervų pažeidimu.

Ligos diagnostika

Trišakio nervo neuralgijos diagnostika remiasi klinikinių simptomų įvertinimu, paciento istorija ir įvairiais diagnostiniais tyrimais, siekiant atmesti kitas panašias ligas:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas atidžiai klausia apie simptomus, jų atsiradimo dažnumą, trukmę ir intensyvumą, taip pat apie veiksnius, kurie sukelia skausmą. Fizinis tyrimas padeda nustatyti nervų pažeidimo ar kitų neurologinių sutrikimų buvimą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama siekiant aptikti nervų suspaudimą, sukeltą kraujagyslių arba navikų, ir pašalinti kitas galimas priežastis, pvz., išsėtinę sklerozę arba smegenų navikus.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Kartais naudojama, jei MRT nėra prieinama, arba siekiant gauti papildomos informacijos apie kaulų struktūras ir galimus nervo pažeidimus.
  • Neurologiniai tyrimai: Atliekami siekiant įvertinti bendrą nervų funkciją ir pašalinti kitas neurologines būkles.

Ligos gydymas ir vaistai

Trišakio nervo neuralgijos gydymas yra orientuotas į skausmo valdymą ir gyvenimo kokybės gerinimą. Gydymo pasirinkimai apima:

  • Vaistai:
    • Antikonvulsantai: Tokie kaip karbamazepinas ir okskarbazepinas yra pagrindiniai vaistai, skirti trišakio nervo neuralgijai gydyti. Jie veikia sumažindami nervų signalų perdavimą ir taip malšindami skausmą.
    • Raumenų relaksantai: Tokie kaip baklofenas gali būti naudojami kartu su antikonvulsantais, ypač jei yra veido raumenų spazmai.
    • Tricikliai antidepresantai: Tokie kaip amitriptilinas gali padėti sumažinti neuropatinį skausmą.
  • Minimaliai invazinės procedūros:
    • Mikrovaskulinė dekompresija: Chirurginė procedūra, skirta atskirti kraujagyslę, kuri spaudžia trišakio nervą. Tai gali suteikti ilgalaikį skausmo malšinimą.
    • Radiofrekvencinė termorizė: Procedūra, kurios metu šilumos energija naudojama selektyviai sunaikinti nervų skaidulas, siekiant sumažinti skausmą.
    • Glicerolio injekcijos: Injekcijos į trišakio nervo mazgą gali padėti sumažinti skausmą.
    • Gamma peilis (stereotaktinė radioschirurgija): Neinvazinė procedūra, kurios metu taikoma didelės energijos spinduliuotė, siekiant suardyti nervą ir sumažinti skausmą.
  • Neuromoduliacija: Elektros stimulo arba magnetinės stimuliacijos metodai, naudojami nervų veiklai modifikuoti ir skausmui sumažinti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors trišakio nervo neuralgija yra sunki liga, kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti simptomus ar pagerinti savijautą:

  • Šilumos ar šalčio terapija: Šilti arba šalti kompresai gali padėti sumažinti skausmą ir raumenų įtampą.
  • Streso valdymas: Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti streso lygį, kuris gali pabloginti skausmą.
  • Akupunktūra: Kai kurie žmonės teigia, kad akupunktūra gali padėti sumažinti trišakio nervo neuralgijos skausmą.
  • Natūralūs papildai: Vitaminas B12 ir kiti nervų sveikatai svarbūs vitaminai bei mineralai gali padėti palaikyti nervų funkciją ir sveikatą.

Prevencija

Trišakio nervo neuralgijos prevencija yra sudėtinga, nes daugeliu atvejų tiksli priežastis nėra žinoma. Vis dėlto, kai kurios bendros sveikatos priežiūros priemonės gali padėti sumažinti nervų pažeidimo riziką:

  • Sveika mityba ir gyvenimo būdas: Subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti išlaikyti bendrą nervų sistemos sveikatą.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyvas kraujagyslių problemų ar neurologinių sutrikimų nustatymas gali padėti išvengti trišakio nervo pažeidimo.
  • Apsauga nuo traumų: Saugokitės galvos traumų ir venkite situacijų, kurios gali sukelti trišakio nervo pažeidimą.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/trigeminal-neuralgia#:~:text=Trigeminal%20neuralgia%20is%20a%20condition,commonly%20affects%20only%20one%20side.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/trigeminal-neuralgia/symptoms-causes/syc-20353344
  3. https://www.nhs.uk/conditions/trigeminal-neuralgia/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)