Toksokarozė

Ligos aprašymas

Toksokarozė yra parazitinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės Toxocara canis (šunų askaridė) arba Toxocara cati (kačių askaridė). Šios kirmėlės paprastai parazituoja šunų ir kačių žarnyne, tačiau jų kiaušinėliai gali patekti į žmogaus organizmą per užterštą dirvožemį, maistą arba vandenį. Žmogui nurijus kiaušinėlius, jie žarnyne išsirita į lervas, kurios per žarnyno sienelę patenka į kraujotaką ir migruoja po įvairius kūno audinius, sukeldamos uždegimą ir pažeidimus. Toksokarozė dažniausiai pasireiškia vaikams ir gali būti asimptominė arba sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo pažeistų organų. Yra dvi pagrindinės ligos formos: visceralinis (vidaus organų) toksokarozė ir okulinis (akių) toksokarozė.

Ligos priežastys

Toksokarozę sukelia Toxocara genties parazitų lervos, kurios patenka į žmogaus organizmą per užterštą aplinką. Šunų ir kačių išmatose gali būti Toxocara kiaušinėlių, kurie dirvožemyje gali išlikti užkrečiami ilgą laiką. Vaikai dažniau užsikrečia toksokaroze dėl žaidimo užterštose vietose ir nepakankamos rankų higienos.

  • Toxocara canis ir Toxocara cati kirmėlės: Šie parazitai gyvena šunų ir kačių žarnyne, kur jie dauginasi ir išskiria kiaušinėlius, kurie išsiskiria su šeimininko išmatomis.
  • Aplinka užteršta kiaušinėliais: Dirvožemis, žaidimų aikštelės, sodai ar kitos vietos gali būti užterštos infekuotų gyvūnų išmatomis.
  • Rizikos veiksniai: Nepakankama rankų higiena, valgymas neplautomis rankomis, neplautų daržovių ar vaisių vartojimas, kontaktas su infekuotais gyvūnais.

Ligos simptomai

Toksokarozės simptomai priklauso nuo to, kuriuose organuose lervos migruoja ir kokį uždegimą jos sukelia. Dauguma infekcijų yra asimptominės arba pasireiškia lengvais simptomais, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti sunkesnius simptomus.

  • Visceralinis toksokarozė: Ši forma dažniausiai pasireiškia, kai lervos migruoja į vidaus organus, pvz., kepenis, plaučius ar smegenis.
    • Karščiavimas: Dažnai būna aukšta temperatūra.
    • Kosulys ir dusulys: Sukeltas plaučių pažeidimo ir uždegimo.
    • Pilvo skausmas: Gali pasireikšti dėl kepenų ar kitų vidaus organų pažeidimo.
    • Padidėjęs kepenys ir blužnis: Hepatomegalija ar splenomegalija dėl organų uždegimo.
    • Odos bėrimai: Dažniausiai dilgėlinė tipo bėrimas, atsirandantis dėl alerginės reakcijos į parazitą.
  • Okulinis toksokarozė: Atsiranda, kai lervos migruoja į akis, dažniausiai paveikdamos tik vieną akį.
    • Regėjimo pablogėjimas: Regos aštrumo sumažėjimas ar miglotas matymas.
    • Akių skausmas ir paraudimas: Sukelti uždegimo akių viduje.
    • Strabizmas (žvairumas): Dėl akių raumenų pažeidimo.
    • Aklumas: Sunkiais atvejais gali atsirasti dalinis ar visiškas regėjimo praradimas pažeistoje akyje.

Ligos klasifikacija

Toksokarozė gali būti klasifikuojama pagal paveiktus organus ir simptomų sunkumą.

  • Asimptominė toksokarozė: Infekcija yra be simptomų arba su minimaliais simptomais, dažnai aptinkama atsitiktinai atliekant kraujo tyrimus.
  • Visceralinis toksokarozė: Liga pasireiškia vidaus organų uždegimu ir pažeidimais, pvz., kepenų, plaučių, smegenų.
  • Okulinis toksokarozė: Liga pasireiškia, kai lervos pažeidžia akis, sukeldamos regėjimo problemas ir uždegimą.
  • Nervų sistemos toksokarozė: Retas atvejis, kai lervos pažeidžia smegenis ar nervų sistemą, sukeldamos neurologinius simptomus.

Ligos diagnostika

Toksokarozės diagnostika dažnai yra sudėtinga, nes simptomai gali būti nespecifiniai, o infekcija dažnai yra asimptominė. Diagnozė dažniausiai remiasi laboratoriniais tyrimais ir vaizdiniais metodais.

  • Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: Gydytojas vertina paciento simptomus, kelionių istoriją ir galimą kontaktą su užteršta aplinka ar gyvūnais.
  • Kraujo tyrimai: Kraujo serologiniai tyrimai, pvz., ELISA testas, naudojami antikūnams prieš Toxocara aptikti. Eozinofilija (padidėjęs eozinofilų kiekis) taip pat yra dažnas požymis.
  • Vaizdo tyrimai: Ultragarso, kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai gali būti naudojami vidaus organų pažeidimui įvertinti.
  • Akių tyrimai: Oftalmologiniai tyrimai naudojami okulinės toksokarozės diagnostikai, įskaitant akių dugno tyrimą ir ultragarsinį akių tyrimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Toksokarozės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir paveiktų organų. Gydymas paprastai apima antiparazitinius vaistus ir, kai kuriais atvejais, papildomus vaistus uždegimui mažinti.

  • Antiparazitiniai vaistai: Albendazolas ir mebendazolas yra dažniausiai naudojami vaistai gydant toksokarozę. Jie yra veiksmingi naikindami parazitų lervas.
  • Kortikosteroidai: Skiriami, siekiant sumažinti uždegimą ir alerginį atsaką, ypač esant sunkiai visceralinei ar okulinei toksokarozei.
  • Simptominis gydymas: Simptomų, tokių kaip kosulys, karščiavimas ar pilvo skausmas, palengvinimas, naudojant vaistus nuo skausmo ar karščiavimo mažinimo priemones.
  • Chirurginė intervencija: Retais atvejais, esant sunkiai okulinei toksokarozei ar neurologiniams simptomams, gali prireikti chirurginės intervencijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors toksokarozė reikalauja medicininio gydymo, tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti sveikatą ir sumažinti simptomus.

  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug vaisių ir daržovių, gali padėti palaikyti imuninę sistemą kovojant su infekcija.
  • Žolelių papildai: Kai kurios žolelės, pavyzdžiui, česnakai ir moliūgų sėklos, gali turėti antiparazitinių savybių, tačiau jų veiksmingumas gydant toksokarozę nėra moksliškai patvirtintas.
  • Higienos palaikymas: Gera asmens higiena, pvz., dažnas rankų plovimas ir nagų kirpimas, gali padėti išvengti pakartotinio užsikrėtimo.

Prevencija

Toksokarozės prevencija daugiausia grindžiama higienos priemonių laikymusi ir aplinkos kontrolės priemonėmis, kad būtų išvengta infekcijos.

  • Asmens higiena: Reguliarus rankų plovimas su muilu, ypač po žaidimo lauke, sąlyčio su gyvūnais ar dirvožemiu, taip pat prieš valgį.
  • Švaros palaikymas: Tinkamai tvarkykite šunų ir kačių išmatas, kad būtų sumažinta dirvožemio užteršimo rizika.
  • Aplinka: Venkite žaidimų ir kitų veiklų vietose, kuriose gali būti užterštas dirvožemis, pvz., smėlio dėžėse arba soduose, kur gyvūnai gali išsituštinti.
  • Veterinarinė priežiūra: Reguliariai dehelmintizuokite (duokite antiparazitinius vaistus) šunis ir kates, kad būtų sumažintas kiaušinėlių išsiskyrimas į aplinką.
  • Maisto higiena: Venkite vartoti neplautus vaisius ir daržoves, taip pat nevalgykite žalio arba nepakankamai termiškai apdoroto maisto, kuris galėtų būti užterštas parazitais.

Šaltiniai

  1. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/9347221/
  2. https://www.sciencedirect.com/topics/pharmacology-toxicology-and-pharmaceutical-science/toxocariasis
  3. https://en.wikipedia.org/wiki/Toxocariasis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)