Scheuermanno kifozė

Ligos aprašymas

Scheuermanno kifozė, dar vadinama Scheuermanno liga, yra struktūrinė stuburo deformacija, kuri dažniausiai pasireiškia paaugliams augimo spurtų metu. Tai yra viena iš dažniausių struktūrinės kifozės formų, kuriai būdingas padidėjęs krūtinės ląstos stuburo išlinkimas į priekį (kifozė). Šios būklės metu stuburo slanksteliai įgauna netaisyklingą pleišto formą, o tai lemia nenatūralų nugaros išlinkimą. Scheuermanno kifozė paprastai pasireiškia paauglystėje, dažniau berniukams nei mergaitėms, ir dažniausiai pasireiškia stipriu stuburo krūtinės dalies išlinkimu. Liga gali sukelti nugaros skausmą, ypač paauglystėje, tačiau daugeliu atvejų skausmas sumažėja po augimo sustojimo. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo.

Ligos priežastys

Scheuermanno kifozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad įtaką daro keli veiksniai.

• Genetiniai veiksniai: Liga gali turėti genetinį komponentą, nes ji dažnai pasireiškia šeimose.
• Augimo sutrikimai: Manoma, kad liga atsiranda dėl nenormalaus slankstelių augimo, kai užpakalinė slankstelio dalis auga greičiau nei priekinė, sukelia pleišto formos deformaciją.
• Biomechaniniai ir aplinkos veiksniai: Kai kurie specialistai mano, kad intensyvus fizinis aktyvumas, ilgos sėdėjimo valandos ar netinkama laikysena gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Mikrotraumos ar perkrovos: Reguliarios stuburo mikrotraumos arba perkrovos augimo laikotarpiu gali padidinti ligos riziką.

Ligos simptomai

Scheuermanno kifozės simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkesnių, priklausomai nuo deformacijos laipsnio ir ligos progresavimo.

• Padidėjęs stuburo išlinkimas (kifozė): Pagrindinis simptomas yra ryškus stuburo išlinkimas į priekį krūtinės ląstos srityje. Gali pasireikšti „kupra” arba apvalios nugaros išvaizda.
• Nugaros skausmas: Dažniausiai pasireiškia paauglystėje augimo spurtų metu ir dažnai būna viršutinėje ar vidurinėje nugaros dalyje. Skausmas gali būti nuo lengvo iki stipraus, dažnai padidėja po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo.
• Raumenų įtampa: Gali būti jaučiama nugaros raumenų įtampa, ypač stuburo krūtinės ląstos srityje.
• Ribotas stuburo judrumas: Sutrumpėjęs stuburo judrumas dėl struktūrinės deformacijos, ypač kai bandote pasilenkti į priekį.
• Sunkumai palaikant laikyseną: Gali būti sunku išlaikyti tiesią nugarą, ypač stovint ar sėdint ilgą laiką.
• Retos komplikacijos: Sunkesniais atvejais gali atsirasti kvėpavimo ar neurologinių sutrikimų, jei stuburo deformacija yra labai didelė ir veikia krūtinės ląstos ar stuburo nervų struktūras.

Ligos klasifikacijos

Scheuermanno kifozė gali būti klasifikuojama pagal jos lokalizaciją stubure ir deformacijos sunkumą.

• Pagal lokalizaciją:
  • Krūtinės ląstos kifozė: Dažniausia forma, kurioje deformacija atsiranda krūtinės ląstos stubure (T7-T9 slankstelių srityje).
  • Krūtinės ląstos-juosmens kifozė: Deformacija apima tiek krūtinės ląstos, tiek juosmens stuburo dalis.
• Pagal deformacijos sunkumą:
  • Lengva kifozė: Švelni deformacija, mažiau nei 45 laipsnių kampu, dažniausiai nereikalaujanti specialaus gydymo.
  • Vidutinė kifozė: Deformacija yra nuo 45 iki 70 laipsnių kampu, gali reikėti konservatyvaus gydymo, pvz., fizioterapijos ar ortopedinių korsetų.
  • Sunkioji kifozė: Deformacija viršija 70 laipsnių kampą, gali prireikti chirurginio gydymo.

Ligos diagnostika

Scheuermanno kifozės diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu, vaizdiniais tyrimais ir kitais diagnostiniais metodais.

• Klinikinis vertinimas: Gydytojas atlieka fizinį stuburo ir laikysenos įvertinimą, ieškodamas padidėjusio stuburo išlinkimo ir įvertindamas nugaros judrumą bei skausmą.
• Rentgenografija: Pagrindinis diagnostikos metodas, leidžiantis vizualizuoti stuburo slankstelių struktūrą ir nustatyti pleišto formos deformacijas. Matoma padidėjusi kifozė, dažnai kartu su pleišto formos slanksteliais ir Schmorl mazgais (diskų audinio įsiveržimai į slankstelio kūną).
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama įvertinti stuburo minkštųjų audinių, diskų ir nervų struktūrų būklę, ypač jei yra neurologinių simptomų.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama tikslesniam kaulų struktūrų įvertinimui, jei yra įtarimų dėl papildomų stuburo anomalijų.
• Neurologinis tyrimas: Atliekamas, jei yra įtarimų dėl neurologinių simptomų, tokių kaip nervų šaknelių spaudimas.

Ligos gydymas ir vaistai

Scheuermanno kifozės gydymas priklauso nuo deformacijos laipsnio, simptomų sunkumo ir paciento amžiaus.

• Konservatyvus gydymas:
  • Fizioterapija: Stiprina nugaros raumenis, gerina laikyseną ir stuburo lankstumą. Pratimai dažnai apima tempimo ir stiprinimo pratimus, kurie padeda sumažinti skausmą ir gerina laikyseną.
  • Ortopediniai korsetai: Naudojami, ypač paaugliams, kai kifozė yra progresuojanti, siekiant išlaikyti stuburą tinkamoje padėtyje ir sustabdyti deformacijos progresavimą.
  • Skausmą malšinantys vaistai: Naudojami siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą. Dažniausiai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
• Chirurginis gydymas:
  • Stuburo suliejimas (spinalinė fuzija): Gali būti atliekamas sunkiais atvejais, kai kifozė yra didelė ir sukelia ryškius simptomus arba neurologinius sutrikimus. Operacijos metu slanksteliai sujungiami kartu, kad būtų sumažintas išlinkimas ir užtikrintas stuburo stabilumas.
• Kineziterapija ir ergoterapija: Naudojama pagerinti kasdienius funkcinius gebėjimus ir sumažinti skausmą. Tai gali apimti pratimus, masažą ir laikysenos korekciją.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors Scheuermanno kifozė reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę:

• Laikysenos gerinimas: Mokytis tinkamos laikysenos gali padėti sumažinti nugaros skausmą ir išvengti tolesnės deformacijos. Tai gali apimti sąmoningą pastangą sėdėti ir stovėti tiesiai.
• Reguliarus mankštinimasis: Pratimai, skirti stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, gali padėti stabilizuoti stuburą ir sumažinti kifozės poveikį.
• Karštos ir šaltos kompresai: Naudojami skausmui ir raumenų įtampai mažinti.
• Masažas ir manualinė terapija: Gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą, tačiau svarbu kreiptis į kvalifikuotus specialistus.

Prevencija

Scheuermanno kifozės prevencija nėra visiškai žinoma, tačiau tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti riziką arba sumažinti simptomų sunkumą:

• Sveika laikysena: Mokytis ir palaikyti tinkamą laikyseną, ypač sėdint ar atliekant veiklą, kuri reikalauja ilgo laiko praleidimo vienoje padėtyje.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Reguliarūs fiziniai pratimai, stiprinantys nugaros ir pilvo raumenis, gali padėti palaikyti stuburo sveikatą.
• Teisingas kėlimo technika: Vengti sunkių daiktų kėlimo, naudojant netinkamą techniką, kad nebūtų pažeista nugara.
• Ankstyva diagnostika ir stebėjimas: Ankstyva stuburo sveikatos problemų diagnostika ir tinkamas stebėjimas augimo laikotarpiu gali padėti užkirsti kelią deformacijos progresavimui.

Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK499966/#:~:text=Introduction-,Scheuermann%20kyphosis%2C%20also%20known%20as%20Scheuermann%20disease%2C%20juvenile%20kyphosis%2C,or%20more%20adjacent%20vertebral%20bodies.
2. https://kidshealth.org/en/parents/scheuermann-kyphosis.html
3. https://www.umms.org/ummc/health-services/orthopedics/services/spine/patient-guides/scheuermanns-kyphosis