Pasiutligė

Aprašymas
Gydytojai
Simptomai
Vaistai
Tyrimai
Pagal abėcėlę

Turinys

Ligos aprašymas

Pasiutligė yra ūminė virusinė infekcija, kuri sukelia smegenų ir nugaros smegenų uždegimą. Liga yra labai pavojinga, nes beveik visais atvejais, jei nesuteikiama skubi medicininė pagalba, ji baigiasi mirtimi. Pasiutligės virusas plinta per užsikrėtusių gyvūnų įkandimus ar seiles, kurios patenka į žmogaus kūną per odos pažeidimus. Dažniausiai užsikrečiama per šunų, laukinių gyvūnų, tokių kaip lapės, meškėnai, šikšnosparniai, įkandimus.

Pasiutligė yra paplitusi daugelyje pasaulio regionų, ypač Azijoje ir Afrikoje, kur yra mažesnė vakcinacijos apimtis tarp gyvūnų. Nors šiuolaikiniai profilaktikos metodai, tokie kaip skiepijimas, labai sumažino ligos plitimą, pasiutligė vis dar yra didelė grėsmė visuomenės sveikatai.

Ligos priežastys

Pasiutligės priežastis yra Rabies virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimai. Virusas plinta per:

Gyvūnų įkandimus: Dažniausias viruso perdavimo būdas. Užsikrėtęs gyvūnas per įkandimą perduoda virusą žmogui.
Seilių patekimą ant gleivinių ar atvirų žaizdų: Nors retesnis atvejis, virusas gali būti perduodamas, jei užkrėsto gyvūno seilės patenka į akis, burną ar atvirą žaizdą.
Organų transplantacija: Labai retas atvejis, bet pasiutligės virusas gali būti perduotas per transplantacijas, jei donorui buvo nediagnozuota infekcija.

Po įkandimo virusas keliauja per nervų sistemą link smegenų, kur jis sukelia ūmų encefalitą – smegenų uždegimą.

Ligos simptomai

Pasiutligės simptomai dažniausiai pasireiškia per 1-3 mėnesius po užsikrėtimo, tačiau inkubacinis laikotarpis gali būti nuo kelių dienų iki metų, priklausomai nuo įkandimo vietos ir viruso kiekio. Simptomai paprastai pasireiškia trimis stadijomis:

Prodrominė stadija:
- Karščiavimas
- Bendras silpnumas
- Galvos skausmas
- Diskomfortas ar dilgčiojimas įkandimo vietoje
Ūminė neurologinė stadija:
- Hydrofobija (vandens baimė): Stiprus ryklės raumenų spazmas, kai pacientas bando nuryti, todėl jis bijo gerti.
- Aerofobija: Baimė oro srovės, kuri gali sukelti skausmingus raumenų spazmus.
- Agitacija ir neramumas: Pacientai gali tapti labai sujaudinti, agresyvūs ar dezorientuoti.
- Paralyžius: Pradžioje dažnai paveikia galūnes, o vėliau plinta į kitus kūno raumenis.
Koma ir mirtis:
- Virusas sukelia didelį centrinės nervų sistemos pažeidimą, kuris gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, širdies sustojimą ir mirtį.

Ligos klasifikacijos

Pasiutligė gali būti klasifikuojama pagal ligos eigą ir klinikinę išraišką:

Furiosa (klasikinė) pasiutligė:
- Dažniausia ligos forma, pasireiškianti ūminiais neurologiniais simptomais, tokiais kaip hidrofobija, agitacija, ir vėliau koma bei mirtis.
Tyli (paralyžinė) pasiutligė:
- Rečiau pasitaikanti forma, kuriai būdinga mažiau dramatiški simptomai. Pasižymi progresuojančiu paralyžiumi, kuris dažnai klaidingai diagnozuojamas kaip Guillain-Barre sindromas. Ši forma taip pat baigiasi koma ir mirtimi, tačiau klinikinis vaizdas yra švelnesnis.

Ligos diagnostika

Pasiutligės diagnostika yra sudėtinga, ypač ankstyvose ligos stadijose, nes simptomai yra nespecifiniai. Diagnostikos metodai apima:

Klinikinė apžiūra: Diagnozė dažnai nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, ypač jei yra aiški anamnezė apie gyvūno įkandimą.
Laboratoriniai tyrimai:
- Odos biopsija: Odos mėginys, dažniausiai imamas iš pakaušio srities, ir tiriamas dėl viruso antigenų, naudojant imunofluorescencinį metodą.
- Serologiniai tyrimai: Antikūnų prieš pasiutligės virusą nustatymas kraujyje arba smegenų skystyje. Šie tyrimai yra naudingi, tačiau ne visada patikimi ankstyvosiose ligos stadijose.
- Viruso izoliavimas: Seilių, smegenų skysčio arba odos mėginių tyrimas naudojant viruso kultūrą arba molekulinius metodus (pvz., PCR).
- Post mortem tyrimai: Po mirties atliekami tyrimai, siekiant patvirtinti diagnozę, dažniausiai atliekant smegenų audinio tyrimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Pasiutligės gydymas turi būti pradėtas kuo anksčiau, kad būtų išvengta ligos progresavimo. Jei simptomai jau pasireiškė, gydymas paprastai yra neveiksmingas, todėl dauguma atvejų baigiasi mirtimi. Pagrindinės gydymo ir prevencijos priemonės apima:

Profilaktinis gydymas po įkandimo (PEP):
- Pasiutligės vakcina: PEP skiriama nedelsiant po įkandimo, siekiant suaktyvinti imuninę sistemą kovoti su virusu. Vakcina paprastai skiriama 4-5 dozėmis per kelias savaites.
- Pasiutligės imunoglobulinas (RIG): Skiriamas kartu su pirmąja vakcinos doze. Šis imunoglobulinas suteikia pasyvią imunitetą prieš virusą ir yra itin svarbus, jei asmuo nėra anksčiau vakcinuotas.
Simptominis gydymas:
- Jei ligos simptomai jau pasireiškė, gydymas paprastai apsiriboja simptomų palengvinimu, pavyzdžiui, sedacija, skausmo malšinimu ir kvėpavimo palaikymu, tačiau šios priemonės nėra efektyvios gydant pasiutligę.
- Indukuota koma: Buvo naudojama kai kuriais atvejais (pvz., vadinamoji “Milwaukee protokolas”), tačiau rezultatai yra prieštaringi, ir šis metodas nėra plačiai naudojamas.
Prevencija:
- Vakcinacija prieš pasiutligę: Svarbiausia priemonė yra vakcinacija, ypač tiems, kurie yra didelės rizikos grupėje (pvz., veterinarai, gyvūnų prižiūrėtojai, keliautojai į endemines zonas).
- Gyvūnų vakcinacija: Efektyvi priemonė mažinant pasiutligės plitimą tarp naminių ir laukinių gyvūnų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Pasiutligė yra labai rimta liga, todėl liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo ar profilaktikos. Vis dėlto, tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti užsikrėtimo riziką:

Gyvūnų kontrolė: Sumažinti kontaktą su laukiniais gyvūnais, ypač tais, kurie elgiasi neįprastai. Svarbu vakcinuoti naminius gyvūnus.
Vengti įtartinų gyvūnų: Gyvūnai, kurie rodo agresyvumą, paralyžių, arba neįprastą elgesį, gali būti užsikrėtę ir turėtų būti vengiami.
Skubus žaizdos gydymas: Jei įkando gyvūnas, kuo greičiau nuplaukite žaizdą muilu ir vandeniu ir nedelsdami kreipkitės į medicinos įstaigą.