Paraproktitas

Ligos aprašymas

Paraproktitas yra infekcinė liga, kuriai būdingas ūminis arba lėtinis pūlinio formavimasis aplink išangę esančiuose audiniuose. Liga atsiranda dėl bakterinės infekcijos, kuri pažeidžia audinius aplink išangės liaukas ir sukelia uždegimą. Paraproktitas gali būti pavojingas, nes negydomas jis gali išplisti į aplinkinius audinius ar formuoti fistules (netoliese esančių organų ryšį su tiesiosios žarnos paviršiumi). Liga dažniau pasireiškia vyrams nei moterims.

Ligos priežastys

Paraproktitą dažniausiai sukelia bakterinė infekcija, dažniausiai Escherichia coli, Staphylococcus, Streptococcus bakterijos. Bakterijos patenka į išangės liaukas ir sukelia uždegimą bei pūlinių formavimąsi.

  • Išangės mikrotraumos: Mažos traumos tiesiojoje žarnoje arba išangėje gali tapti įėjimo vartais infekcijai.
  • Silpnas imunitetas: Sumažėjęs imuninės sistemos atsparumas gali leisti bakterijoms lengviau įsiskverbti į audinius.
  • Lėtinės žarnyno ligos: Tokios ligos kaip Krono liga ar opinis kolitas gali didinti paraproktito riziką.
  • Vidurių užkietėjimas: Dažnas vidurių užkietėjimas gali sukelti išangės mikrotraumas, padidindamas infekcijos riziką.

Ligos simptomai

Paraproktitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis paraproktitas dažniausiai pasireiškia stipriais, ūminiais simptomais, o lėtinis gali sukelti nuolatinius simptomus, susijusius su fistulėmis.

Ūminio paraproktito simptomai:

  • Skausmas aplink išangę: Staigus, intensyvus skausmas, kuris didėja vaikštant, sėdint arba tuštinantis.
  • Patinimas: Aplink išangę gali atsirasti matomas arba jaučiamas patinimas, kuris yra skausmingas.
  • Karščiavimas: Dėl infekcijos organizme gali atsirasti karščiavimas ir bendras silpnumas.
  • Pūlinio formavimasis: Pūliniai gali formuotis šalia išangės, o kartais jie gali savaime prasiverti, išskirdami pūlį.
  • Skausmingas tuštinimasis: Tuštinimasis gali būti skausmingas dėl uždegimo ir patinimo.

Lėtinio paraproktito simptomai:

  • Išangės fistulė: Lėtinis paraproktitas gali sukelti fistulių susidarymą, per kurias pūliai periodiškai išteka. Tai sukelia nuolatinį diskomfortą.
  • Recidyvuojantis skausmas: Nuolatinis arba pasikartojantis skausmas, ypač fistulės srityje.
  • Sekrecija: Gali pasireikšti pūliai, kraujas ar skysčio išsiskyrimas iš fistulės angos.

Ligos klasifikacija

Paraproktitas skirstomas pagal jo formą ir vietą:

  • Ūminis paraproktitas: Tai dažniausiai skausminga ir greitai progresuojanti liga, susijusi su pūlinių formavimusi aplink išangę.
  • Lėtinis paraproktitas: Pasireiškia kaip nuolat pasikartojanti arba ilgalaikė būklė, kurioje susidaro fistulės.

Pagal pūlinių vietą skirstoma į:

  • Subkutaninis paraproktitas: Pūlinys atsiranda tiesiai po oda aplink išangę.
  • Ischiorektalinis paraproktitas: Pūlinys vystosi giliai tarp sėdmenų raumenų.
  • Submukozinis paraproktitas: Pūlinys susidaro tiesiosios žarnos vidinėje sienelėje.
  • Pelvirektalinis paraproktitas: Pūlinys formuojasi giliau dubens srityje, aplink tiesiąją žarną.

Ligos diagnostika

Paraproktito diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis simptomais ir fizine apžiūra. Esant neaiškumams arba fistulėms, gali būti atliekami papildomi tyrimai.

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas patikrina išangės ir tiesiosios žarnos sritį, ieškodamas paraudimo, patinimo ar pūlinių.
  • Rektoskopija: Atliekama, kad būtų įvertinta tiesioji žarna ir galimi uždegiminiai procesai jos viduje.
  • Ultragarsinis tyrimas: Tai gali padėti tiksliai nustatyti pūlinio lokalizaciją ir dydį.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Sudėtingesniais atvejais gali būti naudojama, siekiant įvertinti gilesnes pūlinių arba fistulių struktūras.

Ligos gydymas ir vaistai

Pagrindinis paraproktito gydymo metodas yra chirurginė intervencija, kadangi konservatyvus gydymas paprastai nėra efektyvus. Operacijos tikslas – pašalinti pūlinius ir užkirsti kelią fistulių susidarymui.

  • Chirurginis gydymas:
    • Pūlinio drenavimas: Atliekama operacija, kurios metu pūlinys atidaromas ir drenuojamas, pašalinant pūlius ir infekcijos šaltinį.
    • Fistulės pašalinimas: Jei susidarė fistulė, gali būti atliekama operacija, kad ji būtų pašalinta, siekiant užkirsti kelią lėtiniam uždegimui.
  • Antibiotikai: Po chirurginės intervencijos gali būti skiriami antibiotikai, siekiant užkirsti kelią infekcijai ar ją kontroliuoti.
  • Skausmą malšinantys vaistai: Skiriami siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą po operacijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors paraproktitą gydyti reikalinga chirurginė intervencija, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagreitinti atsigavimą po operacijos.

  • Sitz vonios: Šiltos sėdimos vonios su druskomis ar vaistažolėmis, pvz., ramunėlėmis ar kalendromis, gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
  • Aloe vera: Aloe vera gelis gali būti naudojamas ant pažeistos vietos, kad būtų sumažintas dirginimas ir pagreitintas gijimas.
  • Arbatmedžio aliejus: Naudojamas dėl savo antibakterinių savybių, siekiant sumažinti infekcijos riziką ir skatinti gijimą.

Prevencija

Paraproktito prevencija apima gerą asmeninę higieną, tinkamą mitybą ir kitų veiksnių, galinčių sukelti infekciją, kontrolę.

  • Tinkama higiena: Reguliarus intymių vietų plovimas ir tinkama higienos priežiūra gali padėti išvengti infekcijų.
  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, kuri skatina reguliarų tuštinimąsi ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, padeda išvengti tiesiosios žarnos traumų.
  • Vidurių užkietėjimo prevencija: Vengiant vidurių užkietėjimo ir dirginimo, galima sumažinti išangės mikrotraumų riziką.
  • Krono ligos ir kitų žarnyno ligų gydymas: Jei asmuo serga uždegiminėmis žarnyno ligomis, svarbu jas kontroliuoti, kad būtų išvengta paraproktito.

Šaltiniai

  1. https://gkklinika.com/language/en/paslaugos/paraproctitis
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/5964-proctitis
  3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/proctitis/symptoms-causes/syc-20376933

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)