Paraproktitas

Ligos aprašymas

Paraproktitas yra infekcinė liga, kuriai būdingas ūminis arba lėtinis pūlinio formavimasis aplink išangę esančiuose audiniuose. Liga atsiranda dėl bakterinės infekcijos, kuri pažeidžia audinius aplink išangės liaukas ir sukelia uždegimą. Paraproktitas gali būti pavojingas, nes negydomas jis gali išplisti į aplinkinius audinius ar formuoti fistules (netoliese esančių organų ryšį su tiesiosios žarnos paviršiumi). Liga dažniau pasireiškia vyrams nei moterims.

Ligos priežastys

Paraproktitą dažniausiai sukelia bakterinė infekcija, dažniausiai Escherichia coli, Staphylococcus, Streptococcus bakterijos. Bakterijos patenka į išangės liaukas ir sukelia uždegimą bei pūlinių formavimąsi.

• Išangės mikrotraumos: Mažos traumos tiesiojoje žarnoje arba išangėje gali tapti įėjimo vartais infekcijai.
• Silpnas imunitetas: Sumažėjęs imuninės sistemos atsparumas gali leisti bakterijoms lengviau įsiskverbti į audinius.
• Lėtinės žarnyno ligos: Tokios ligos kaip Krono liga ar opinis kolitas gali didinti paraproktito riziką.
• Vidurių užkietėjimas: Dažnas vidurių užkietėjimas gali sukelti išangės mikrotraumas, padidindamas infekcijos riziką.

Ligos simptomai

Paraproktitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis paraproktitas dažniausiai pasireiškia stipriais, ūminiais simptomais, o lėtinis gali sukelti nuolatinius simptomus, susijusius su fistulėmis.

Ūminio paraproktito simptomai:

• Skausmas aplink išangę: Staigus, intensyvus skausmas, kuris didėja vaikštant, sėdint arba tuštinantis.
• Patinimas: Aplink išangę gali atsirasti matomas arba jaučiamas patinimas, kuris yra skausmingas.
• Karščiavimas: Dėl infekcijos organizme gali atsirasti karščiavimas ir bendras silpnumas.
• Pūlinio formavimasis: Pūliniai gali formuotis šalia išangės, o kartais jie gali savaime prasiverti, išskirdami pūlį.
• Skausmingas tuštinimasis: Tuštinimasis gali būti skausmingas dėl uždegimo ir patinimo.

Lėtinio paraproktito simptomai:

• Išangės fistulė: Lėtinis paraproktitas gali sukelti fistulių susidarymą, per kurias pūliai periodiškai išteka. Tai sukelia nuolatinį diskomfortą.
• Recidyvuojantis skausmas: Nuolatinis arba pasikartojantis skausmas, ypač fistulės srityje.
• Sekrecija: Gali pasireikšti pūliai, kraujas ar skysčio išsiskyrimas iš fistulės angos.

Ligos klasifikacija

Paraproktitas skirstomas pagal jo formą ir vietą:

• Ūminis paraproktitas: Tai dažniausiai skausminga ir greitai progresuojanti liga, susijusi su pūlinių formavimusi aplink išangę.
• Lėtinis paraproktitas: Pasireiškia kaip nuolat pasikartojanti arba ilgalaikė būklė, kurioje susidaro fistulės.

Pagal pūlinių vietą skirstoma į:

• Subkutaninis paraproktitas: Pūlinys atsiranda tiesiai po oda aplink išangę.
• Ischiorektalinis paraproktitas: Pūlinys vystosi giliai tarp sėdmenų raumenų.
• Submukozinis paraproktitas: Pūlinys susidaro tiesiosios žarnos vidinėje sienelėje.
• Pelvirektalinis paraproktitas: Pūlinys formuojasi giliau dubens srityje, aplink tiesiąją žarną.

Ligos diagnostika

Paraproktito diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis simptomais ir fizine apžiūra. Esant neaiškumams arba fistulėms, gali būti atliekami papildomi tyrimai.

• Klinikinė apžiūra: Gydytojas patikrina išangės ir tiesiosios žarnos sritį, ieškodamas paraudimo, patinimo ar pūlinių.
• Rektoskopija: Atliekama, kad būtų įvertinta tiesioji žarna ir galimi uždegiminiai procesai jos viduje.
• Ultragarsinis tyrimas: Tai gali padėti tiksliai nustatyti pūlinio lokalizaciją ir dydį.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Sudėtingesniais atvejais gali būti naudojama, siekiant įvertinti gilesnes pūlinių arba fistulių struktūras.

Ligos gydymas ir vaistai

Pagrindinis paraproktito gydymo metodas yra chirurginė intervencija, kadangi konservatyvus gydymas paprastai nėra efektyvus. Operacijos tikslas – pašalinti pūlinius ir užkirsti kelią fistulių susidarymui.

• Chirurginis gydymas:
  • Pūlinio drenavimas: Atliekama operacija, kurios metu pūlinys atidaromas ir drenuojamas, pašalinant pūlius ir infekcijos šaltinį.
  • Fistulės pašalinimas: Jei susidarė fistulė, gali būti atliekama operacija, kad ji būtų pašalinta, siekiant užkirsti kelią lėtiniam uždegimui.
• Antibiotikai: Po chirurginės intervencijos gali būti skiriami antibiotikai, siekiant užkirsti kelią infekcijai ar ją kontroliuoti.
• Skausmą malšinantys vaistai: Skiriami siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą po operacijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors paraproktitą gydyti reikalinga chirurginė intervencija, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagreitinti atsigavimą po operacijos.

• Sitz vonios: Šiltos sėdimos vonios su druskomis ar vaistažolėmis, pvz., ramunėlėmis ar kalendromis, gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
• Aloe vera: Aloe vera gelis gali būti naudojamas ant pažeistos vietos, kad būtų sumažintas dirginimas ir pagreitintas gijimas.
• Arbatmedžio aliejus: Naudojamas dėl savo antibakterinių savybių, siekiant sumažinti infekcijos riziką ir skatinti gijimą.

Prevencija

Paraproktito prevencija apima gerą asmeninę higieną, tinkamą mitybą ir kitų veiksnių, galinčių sukelti infekciją, kontrolę.

• Tinkama higiena: Reguliarus intymių vietų plovimas ir tinkama higienos priežiūra gali padėti išvengti infekcijų.
• Sveika mityba: Subalansuota mityba, kuri skatina reguliarų tuštinimąsi ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, padeda išvengti tiesiosios žarnos traumų.
• Vidurių užkietėjimo prevencija: Vengiant vidurių užkietėjimo ir dirginimo, galima sumažinti išangės mikrotraumų riziką.
• Krono ligos ir kitų žarnyno ligų gydymas: Jei asmuo serga uždegiminėmis žarnyno ligomis, svarbu jas kontroliuoti, kad būtų išvengta paraproktito.

Šaltiniai

1. https://gkklinika.com/language/en/paslaugos/paraproctitis
2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/5964-proctitis
3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/proctitis/symptoms-causes/syc-20376933