Onkologinis skausmas

Ligos aprašymas

Onkologinis skausmas – tai skausmas, kuris atsiranda dėl vėžio arba su vėžiu susijusių gydymo būdų. Skausmas gali būti ūmus ar lėtinis, lengvas ar stiprus, ir jis gali paveikti įvairias kūno vietas, priklausomai nuo vėžio tipo, vietos ir stadijos. Skausmas gali kilti dėl augančio naviko, kuris spaudžia nervus, kaulus ar kitus organus, arba dėl metastazių, kurios plinta į kitus organus. Be to, skausmą gali sukelti kai kurie vėžio gydymo būdai, tokie kaip chemoterapija, radioterapija ar chirurgija.

Tinkamas onkologinio skausmo valdymas yra esminis siekiant pagerinti vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Onkologinis skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių su vėžio procesu arba gydymu. Pagrindinės priežastys yra šios:

  • Naviko augimas: Augantis navikas gali spausti nervus, kaulus, kraujagysles arba kitus organus, sukeldamas skausmą. Tai yra viena iš dažniausių onkologinio skausmo priežasčių.
  • Metastazės: Vėžio plitimas į kitus organus, pvz., kaulus, smegenis, kepenis ar plaučius, gali sukelti intensyvų skausmą.
  • Operacijos: Chirurginės intervencijos dėl vėžio gali sukelti pooperacinį skausmą, kuris gali būti laikinas arba lėtinis.
  • Chemoterapija: Tam tikri chemoterapiniai vaistai gali pažeisti nervus (neuropatija) ir sukelti dilgčiojimą, deginimą ar kitokį skausmą.
  • Radioterapija: Spinduliuotė gali sukelti skausmą dėl odos pažeidimų ar audinių uždegimo apšvitoje srityje.
  • Infekcijos ar uždegimai: Dėl susilpnėjusio imuniteto ar naviko pažeistų audinių pacientai gali dažniau susirgti infekcijomis, kurios sukelia skausmą.

Ligos simptomai

Onkologinio skausmo simptomai gali skirtis priklausomai nuo vėžio vietos, dydžio, ligos stadijos ir gydymo. Pagrindiniai simptomai yra šie:

  • Aštrus ar deginantis skausmas: Dažnai pasireiškia dėl naviko spaudimo nervams arba nervų pažeidimo dėl gydymo (neuropatinis skausmas).
  • Nuolatinis, gilus skausmas: Susijęs su naviko augimu, spaudimu kaulams ar kitiems organams.
  • Trumpalaikiai skausmo priepuoliai: Skausmas, kuris staiga pasireiškia ir intensyvėja tam tikrais laikotarpiais, pvz., judant, valgant ar kvėpuojant.
  • Skausmas, susijęs su gydymu: Chirurginis skausmas, spindulinės terapijos sukelta audinių pažaida arba chemoterapijos sukeltos nervų pažaidos gali sukelti skausmą, kuris kartais trunka ilgą laiką po gydymo.

Skausmas gali paveikti įvairias kūno vietas, įskaitant kaulus, minkštuosius audinius, galūnes, nugarą ar vidaus organus.

Ligos klasifikacija

Onkologinis skausmas gali būti klasifikuojamas pagal kilmę, intensyvumą ir trukmę:

  • Somatinis skausmas: Atsiranda dėl audinių, pvz., kaulų, raumenų ar odos pažeidimų. Paprastai jis yra lokalizuotas ir nuolatinis.
  • Visceralinis skausmas: Susijęs su vidaus organų pažeidimais, tokiais kaip kepenys, plaučiai ar žarnynas. Skausmas gali būti difuzinis ir apimti platesnes kūno sritis.
  • Neuropatinis skausmas: Skausmas, kurį sukelia nervų pažeidimai, dažniausiai pasireiškiantis dilgčiojimu, deginimu ar elektros smūgius primenančiais pojūčiais.
  • Ūmus skausmas: Staiga atsiradęs skausmas, susijęs su naviko augimu, operacija ar kitais veiksniais.
  • Lėtinis skausmas: Nuolatinis arba periodiškai atsirandantis skausmas, kuris tęsiasi ilgesnį laiką, dažnai susijęs su pažengusiu vėžio etapu.

Ligos diagnostika

Onkologinio skausmo diagnostika yra sudėtinga, nes reikia įvertinti ne tik skausmo pobūdį, bet ir jį sukėlusias priežastis. Dažniausiai naudojami diagnostikos metodai:

  • Paciento apklausa: Gydytojas įvertina skausmo pobūdį, intensyvumą, vietą ir trukmę, remdamasis paciento pateikta informacija.
  • Kraujo tyrimai: Jie gali parodyti uždegimo ar infekcijos požymius, kurie gali būti skausmo priežastis.
  • Vaizdiniai tyrimai: Rentgenografija, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali padėti nustatyti naviko augimą, kaulų pažeidimus ar metastazių buvimą.
  • Neurologiniai tyrimai: Jie gali padėti nustatyti, ar skausmą sukelia nervų pažeidimai.

Ligos gydymas ir vaistai

Onkologinio skausmo gydymas yra sudėtingas ir reikalauja daugiadisciplininio požiūrio. Gydymas gali apimti vaistus, nemedikamentines priemones ir invazines procedūras, priklausomai nuo skausmo intensyvumo ir priežasties. Gydymo būdai:

  • Analgetikai (skausmą malšinantys vaistai):
    • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Naudojami lengvam ir vidutinio stiprumo skausmui malšinti.
    • Silpni opioidai: Tokie vaistai kaip kodeinas arba tramadolis gali būti naudojami vidutiniam skausmui malšinti.
    • Stiprūs opioidai: Morfinas, oksikodonas ar fentanilis skiriami sunkiam skausmui, kai kiti vaistai neveiksmingi.
  • Neuropatinio skausmo vaistai: Antidepresantai (pvz., amitriptilinas) arba prieštraukuliniai vaistai (pvz., gabapentinas) gali būti veiksmingi neuropatiniam skausmui malšinti.
  • Regioninė anestezija: Tam tikrais atvejais gali būti naudojamos nervų blokados arba epidurinės injekcijos, siekiant sumažinti skausmą lokalizuotoje srityje.
  • Radioterapija: Gali būti naudojama metastazėms į kaulus gydyti arba mažinant naviko spaudimą nervams ir kitiems organams.
  • Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais chirurgija gali būti atliekama siekiant pašalinti ar sumažinti naviką, taip sumažinant skausmą.
  • Fizioterapija ir psichoterapija: Fizinės terapijos pratimai, raumenų tempimo pratimai ar masažai gali padėti sumažinti skausmą. Psichoterapija padeda pacientams geriau valdyti emocinį skausmo krūvį.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors onkologinis skausmas reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali papildomai padėti sumažinti diskomfortą:

  • Masažai: Švelnus masažas gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti skausmą, ypač jei jis susijęs su raumenų įtampa.
  • Akupunktūra: Kai kuriems pacientams akupunktūra gali padėti sumažinti skausmą, nors jos veiksmingumas yra individualus.
  • Žolelių arbatos: Ramunėlių ar valerijono arbata gali padėti nusiraminti ir pagerinti miego kokybę.
  • Meditacija ir kvėpavimo pratimai: Šios technikos gali padėti valdyti stresą ir skausmą, ypač esant lėtiniam diskomfortui.

Prevencija

Nors tiesioginės onkologinio skausmo prevencijos nėra, tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti skausmo riziką vėžio gydymo metu arba palengvinti simptomus:

  • Ankstyva diagnozė ir gydymas: Anksti diagnozuotas ir gydytas vėžys gali sumažinti skausmo riziką ir apsaugoti nuo naviko plitimo.
  • Reguliarūs vizitai pas gydytoją: Reguliari sveikatos patikra padeda laiku pastebėti naviko pokyčius ar gydymo sukeltą skausmą.
  • Gyvenimo būdo korekcijos: Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą ir pakankamą poilsį, gali padėti sumažinti bendrą skausmo intensyvumą.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/cancer/in-depth/cancer-pain/art-20045118#:~:text=Cancer%20pain%20takes%20many%20forms,situated%20and%20your%20pain%20tolerance.
  2. https://www.cancer.gov/about-cancer/treatment/side-effects/pain/pain-pdq
  3. https://www.cancerresearchuk.org/about-cancer/coping/physically/cancer-and-pain-control/causes-and-types

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)