Minimalių pakitimų nefropatija

Ligos aprašymas

Minimalių pakitimų nefropatija (MPN), dar žinoma kaip minimalių pokyčių liga (MCD) arba nilinė liga (angl. „nil disease”), yra dažniausia vaikų nefrozinio sindromo priežastis. Tai yra inkstų liga, kuriai būdinga stipri proteinurija (baltymų netekimas su šlapimu), edema (patinimas) ir hipoalbuminemija (mažas albumino kiekis kraujyje). Nors liga vadinama „minimalių pakitimų” dėl to, kad inkstų biopsijos metu po įprastiniu mikroskopu nematomi aiškūs pažeidimai, elektronomikroskopija dažnai atskleidžia pėdinių procesų (podocitų) išlygėjimą, kuris yra šios ligos būdingas bruožas.

Ligos priežastys

Tiksli minimalių pakitimų nefropatijos priežastis nėra žinoma. Tai yra autoimuninė liga, kurioje imuninė sistema netinkamai veikia inkstų filtrus (glomerulus). Keletas galimų veiksnių yra:

• Imuniniai veiksniai: Manoma, kad MPN atsiranda dėl nenormalaus imuninės sistemos atsako, kuris paveikia podocitus – specializuotas inkstų glomerulų ląsteles, atsakingas už kraujo filtravimą. Ši teorija paremta tuo, kad dauguma pacientų teigiamai reaguoja į gydymą kortikosteroidais, kurie slopina imuninės sistemos veiklą.
• Genetiniai veiksniai: Gali būti paveldimas polinkis vystytis šiai ligai, nors tikslių genetinių mechanizmų dar nėra nustatyta.
• Infekcijos ir alerginės reakcijos: Kai kuriems pacientams MPN gali atsirasti po virusinės infekcijos ar stiprios alerginės reakcijos.
• Vaistai ir toksinai: Tam tikri vaistai (pvz., nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai) ir kitos cheminės medžiagos gali sukelti MPN išsivystymą.

Ligos simptomai

Minimalių pakitimų nefropatijos simptomai dažniausiai pasireiškia staiga, ypač vaikams, ir gali apimti:

• Proteinurija: Didelis baltymų kiekis šlapime yra pagrindinis MPN požymis. Tai gali būti aptikta atliekant šlapimo tyrimą, o kartais galima pastebėti putojantį šlapimą.
• Edema: Dažniausiai pasireiškia aplink akis (ypač ryte), kulkšnis, kojas ir pilvą. Edema yra sukelta baltymų praradimo su šlapimu, dėl ko skysčiai kaupiasi audiniuose.
• Hipoalbuminemija: Mažas albumino kiekis kraujyje dėl jo praradimo su šlapimu.
• Hiperlipidemija: Padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje, kuris dažnai būna kartu su nefroziniu sindromu.
• Svorio padidėjimas: Dėl skysčių susilaikymo kūne.
• Nuovargis ir bendras negalavimas: Dėl baltymų praradimo gali sumažėti energijos lygis ir bendras kūno tonusas.

Ligos klasifikacijos

Minimalių pakitimų nefropatija nėra skirstoma į kelias stadijas kaip kai kurios kitos inkstų ligos, tačiau ji dažnai klasifikuojama pagal atsaką į gydymą:

• Steroidams jautri MPN: Dažniausia forma, kurioje pacientai gerai reaguoja į kortikosteroidus, o simptomai greitai palengvėja po gydymo pradžios.
• Steroidams atspari MPN: Retesnė forma, kurioje pacientai nereaguoja į standartinį kortikosteroidų gydymą ir gali prireikti alternatyvių terapijų.
• Steroidams priklausoma MPN: Šioje formoje pacientai reaguoja į steroidus, bet atsinaujina simptomai, kai vaistų dozė mažinama arba gydymas nutraukiamas.
• Dažnai recidyvuojanti MPN: Liga, kai simptomai pasikartoja dažniau nei du kartus per šešis mėnesius arba keturis kartus per vienerius metus, nepaisant gydymo steroidais.

Ligos diagnostika

Minimalių pakitimų nefropatijos diagnostika grindžiama klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertins paciento simptomus ir atliks fizinį tyrimą, siekiant nustatyti edemą ir kitas ligos apraiškas.
• Šlapimo tyrimai:
  • Šlapimo tyrimas dėl proteinurijos: Nustatomas baltymų kiekis šlapime, kuris yra pagrindinis nefrozinio sindromo požymis.
  • 24 valandų šlapimo baltymų testas: Tikslus baltymų kiekio šlapime matavimas per 24 valandas.
• Kraujo tyrimai:
  • Serumo albuminas: Nustatomas albumino kiekis kraujyje. Žemas albumino kiekis gali rodyti nefrozinį sindromą.
  • Lipidų profilis: Nustatomas cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje. Hiperlipidemija dažnai būna kartu su nefroziniu sindromu.
• Inkstų biopsija: Dažnai atliekama, kai diagnozė nėra aiški arba pacientas nereaguoja į standartinį gydymą. Biopsijos metu imamas mažas inksto audinio mėginys, kuris tiriamas mikroskopu. Nors biopsija dažnai rodo tik minimalias ar jokias pokyčių (todėl ir pavadinimas), elektronomikroskopija gali parodyti pėdinių procesų išlygėjimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Minimalių pakitimų nefropatijos gydymas yra skirtas simptomų kontrolei, inkstų funkcijos palaikymui ir ligos recidyvų prevencijai:

• Kortikosteroidai: Prednizolonas ar prednizonas yra pagrindiniai vaistai, naudojami pradiniam gydymui. Jie padeda sumažinti uždegimą ir slopina imuninės sistemos reakciją, mažinant proteinuriją.
• Imunosupresantai: Jei pacientai yra atsparūs steroidams arba patiria dažnus recidyvus, gali būti skiriami kiti imunosupresantai, tokie kaip ciklofosfamidas, ciklosporinas ar mikofenolato mofetilas.
• Diuretikai: Naudojami edemos kontrolei, padedant pašalinti skysčių perteklių iš organizmo.
• Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai arba angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB): Šie vaistai gali būti naudojami mažinti proteinuriją ir apsaugoti inkstus.
• Dietos kontrolė: Gali būti rekomenduojama mažo druskos kiekio dieta, siekiant sumažinti edemą, ir riboti baltymų vartojimą, jei yra inkstų funkcijos sutrikimų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors minimalių pakitimų nefropatija reikalauja medicininio gydymo, tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti simptomus:

• Sveika mityba: Mažo druskos kiekio dieta gali padėti sumažinti edemą ir palaikyti kraujospūdžio kontrolę.
• Pakankama hidratacija: Išlaikyti tinkamą skysčių balansą, tačiau vengti perteklinio skysčių vartojimo, jei yra edema.
• Fizinė veikla: Lengva fizinė veikla gali padėti palaikyti sveikatą ir sumažinti edemą, tačiau būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamo aktyvumo lygio.
• Vengti infekcijų: Kadangi kortikosteroidai ir imunosupresantai silpnina imuninę sistemą, svarbu laikytis higienos, vengti žmonių, sergančių infekcinėmis ligomis, ir laiku skiepytis.

Prevencija

Kadangi minimalių pakitimų nefropatijos priežastis nėra aiški, nėra konkrečių prevencijos priemonių. Tačiau keli bendri sveikatos priežiūros patarimai gali padėti sumažinti ligos riziką arba užkirsti kelią komplikacijoms:

• Reguliariai tikrintis sveikatą: Reguliarūs sveikatos patikrinimai gali padėti anksti nustatyti ir gydyti bet kokius inkstų funkcijos pokyčius.
• Vengti vaistų, galinčių pakenkti inkstams: Vengti nereikalingo nesteroidinių priešuždegiminių vaistų vartojimo arba bet kokių vaistų, kurie gali turėti įtakos inkstų sveikatai, be gydytojo nurodymų.
• Stiprinti imuninę sistemą: Palaikyti gerą bendrą sveikatą, tinkamai maitinantis, reguliariai mankštinantis ir išvengiant infekcijų.

Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK560639/
2. https://emedicine.medscape.com/article/243348-overview?form=fpf
3. https://www.kidney.org/kidney-topics/minimal-change-disease