Lėtinis anovuliacijos sindromas

Ligos aprašymas

Lėtinis anovuliacijos sindromas yra būklė, kai moters organizme ilgą laiką neįvyksta ovuliacija – procesas, kai kiaušidės išskiria subrendusią kiaušialąstę. Ši būklė dažnai siejama su nereguliariu ar visiškai nevykstančiu menstruaciniu ciklu, kuris gali lemti nevaisingumą. Anovuliacija dažnai yra susijusi su įvairiomis endokrininėmis ligomis ar hormoniniais disbalansais, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą (PKS), skydliaukės sutrikimus ar kitus hormonų pokyčius.

Ligos priežastis

Lėtinės anovuliacijos sindromo priežastys yra susijusios su hormonų disbalansu, kuris sutrikdo normalią kiaušidžių veiklą ir ovuliacijos ciklą. Dažniausios priežastys:

  • Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): dažniausia anovuliacijos priežastis. PKS sukelia hormonų disbalansą, dėl kurio kiaušidės nesugeba išskirti kiaušialąsčių.
  • Skydliaukės sutrikimai: hipotireozė (nepakankama skydliaukės hormonų gamyba) arba hipertireozė (per didelė hormonų gamyba) gali sutrikdyti normalų menstruacinį ciklą ir sukelti anovuliaciją.
  • Hiperprolaktinemija: padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje gali slopinti ovuliaciją.
  • Hormoninis disbalansas: netinkama estrogeno ir progesterono pusiausvyra gali sutrikdyti ovuliaciją.
  • Nutukimas arba svorio netekimas: reikšmingi svorio pokyčiai gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir sukelti anovuliaciją.

Ligos simptomai

Lėtinė anovuliacija gali pasireikšti keliais būdingais simptomais, kurie rodo hormoninius pokyčius ir menstruacijų ciklo sutrikimus:

  • Nereguliarus menstruacinis ciklas: moterys gali patirti retos, negausios arba visiškai nevykstančios menstruacijos.
  • Amenorėja: visiškas menstruacijų nebuvimas.
  • Nevaisingumas: pagrindinis anovuliacijos simptomas, nes be ovuliacijos kiaušialąstės negali būti apvaisintos.
  • Hirsutizmas: per didelis plaukų augimas netipinėse vietose, pavyzdžiui, ant veido ar krūtinės, kuris dažnai susijęs su PKS.
  • Svorio pokyčiai: kai kuriais atvejais moterys gali pastebėti svorio padidėjimą arba sunkumus numesti svorį.
  • Spuogai ir riebaluota oda: hormoniniai sutrikimai gali lemti spuogų atsiradimą ir riebaluotos odos problemas.

Ligos klasifikacija

Lėtinis anovuliacijos sindromas klasifikuojamas pagal jo priežastis ir su tuo susijusius hormoninius sutrikimus:

  • Anovuliacija dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PKS): labiausiai paplitusi forma, kai ovuliacija nevyksta dėl hormonų disbalanso, būdingo PKS.
  • Anovuliacija dėl skydliaukės sutrikimų: kai skydliaukės hormonų perteklius arba trūkumas sutrikdo kiaušidžių funkciją.
  • Anovuliacija dėl prolaktino padidėjimo: hiperprolaktinemija sukelia prolaktino perteklių, kuris slopina ovuliaciją.
  • Hipoestrogeninė anovuliacija: susijusi su estrogeno trūkumu, dažnai pasireiškianti moterims po menopauzės ar esant kitoms hormoninėms ligoms.

Ligos diagnostika

Anovuliacijos diagnostika apima įvairius klinikinius ir laboratorinius tyrimus, siekiant nustatyti hormoninius sutrikimus ir nustatyti galimas priežastis:

  • Kraujo tyrimai: siekiant nustatyti lytinių hormonų (estrogeno, progesterono, FSH, LH), prolaktino, skydliaukės hormonų ir kitų svarbių medžiagų lygį kraujyje.
  • Ultragarsinis tyrimas: atliekamas siekiant patikrinti kiaušidžių būklę ir stebėti folikulų vystymąsi. Tai padeda nustatyti, ar vyksta ovuliacija, ir aptikti kiaušidžių cistas.
  • Bazinės kūno temperatūros matavimas: moterys gali sekti savo kūno temperatūrą per visą menstruacinį ciklą. Bazinė temperatūra dažniausiai pakyla po ovuliacijos, tačiau anovuliacijos atveju šis padidėjimas nevyksta.
  • Endometriumo biopsija: retais atvejais gali būti atliekama gimdos gleivinės biopsija, siekiant įvertinti hormoninių pokyčių poveikį gimdos gleivinei.

Ligos gydymas ir vaistai

Lėtinės anovuliacijos gydymas priklauso nuo jos priežasties ir gali apimti kelias skirtingas terapijas:

  • Ovuliacijos indukcija: vaistai, tokie kaip klomifenas arba letrozolas, gali būti skiriami norint stimuliuoti ovuliaciją.
  • Hormonų terapija: moterims, kurioms nustatytas hormonų disbalansas, gali būti skiriami hormoniniai preparatai, tokie kaip estrogenai, progesteronai ar skydliaukės hormonai, priklausomai nuo priežasties.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: svorio mažinimas ar didinimas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti atkurti hormonų pusiausvyrą ir sukelti ovuliaciją.
  • Metforminas: kai kuriais atvejais, ypač kai anovuliacija susijusi su PKS ir atsparumu insulinui, gali būti skiriamas metforminas, siekiant pagerinti insulino jautrumą ir skatinti ovuliaciją.
  • Chirurginė intervencija: retai, bet esant sudėtingoms būklėms, tokioms kaip PKS, gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, kiaušidžių gręžimo, kad būtų pagerinta ovuliacija.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti anovuliacijos, kai kurios gali padėti reguliuoti hormonų pusiausvyrą ir pagerinti ovuliaciją:

  • Ciberžolė: ciberžolė turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti pagerinti hormonų pusiausvyrą.
  • Maca šaknis: šis augalas naudojamas tradicinėje medicinoje hormoniniam balansui palaikyti.
  • Sveika mityba: subalansuota mityba, turinti daug antioksidantų, skaidulų ir sveikų riebalų, gali padėti palaikyti hormoninę sveikatą.
  • Žolelių papildai: pavyzdžiui, agnukas (vitex) gali padėti reguliuoti menstruacinį ciklą, ypač esant progesterono trūkumui. Prieš pradedant naudoti žolelių papildus, svarbu pasitarti su gydytoju.

Prevencija

Lėtinės anovuliacijos prevencija apima sveiko gyvenimo būdo palaikymą ir hormoninės pusiausvyros stebėjimą:

  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: reguliarus vizitas pas ginekologą ir hormoninės sveikatos stebėsena gali padėti laiku nustatyti hormoninius sutrikimus ir užkirsti kelią anovuliacijai.
  • Sveika mityba ir fizinis aktyvumas: tinkamas svorio palaikymas, sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti normalią ovuliaciją.
  • Streso valdymas: stresas gali sutrikdyti hormonų balansą, todėl svarbu naudoti streso valdymo technikas, pvz., meditaciją ar jogą.

Šaltiniai

  1. https://fertility.womenandinfants.org/services/women/anovulation#:~:text=What%20is%20anovulation%3F,30%20percent%20of%20female%20infertility.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21698-anovulation
  3. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/6828267/

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)