Leprozė (raupsai)

Ligos aprašymas

Leprozė, dar žinoma kaip raupsai arba Hanseno liga, yra lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Mycobacterium leprae. Ši liga dažniausiai paveikia odą, periferinius nervus, viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir akis. Raupsai gali sukelti ilgalaikį audinių pažeidimą, deformacijas ir negalią, jei nėra tinkamai gydomi. Liga progresuoja lėtai, simptomai gali pasireikšti nuo 1 iki 20 metų po užsikrėtimo. Nors raupsai vis dar kelia socialinę stigmą dėl savo istorinio konteksto, šiuolaikinis gydymas gali efektyviai kontroliuoti ligą ir užkirsti kelią jos komplikacijoms. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs siekiant sumažinti perdavimo riziką ir ilgalaikes pasekmes.

Ligos priežastys

Leprozės priežastis yra bakterija Mycobacterium leprae, kuri yra atspari daugeliui įprastinių antibiotikų ir gali išgyventi makrofaguose – ląstelėse, kurios paprastai sunaikina infekcinius organizmus.

  • Bakterinis užkrėtimas: Mycobacterium leprae dažniausiai perduodama per ilgalaikį glaudų kontaktą su sergančiu asmeniu, dažniausiai per kvėpavimo takus (nosies lašelius ir gleives). Perdavimo rizika yra maža, ir dauguma žmonių (apie 95%) yra natūraliai atsparūs infekcijai.
  • Socialinės ir ekonominės sąlygos: prasta higiena, didelis gyventojų tankumas ir nepakankama sveikatos priežiūra gali padidinti infekcijos riziką.
  • Genetiniai veiksniai: tam tikri genetiniai veiksniai gali turėti įtakos žmogaus jautrumui raupsams.

Ligos simptomai

Leprozės simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo ligos tipo bei imuninės sistemos reakcijos į infekciją. Yra dvi pagrindinės leprozės formos: tuberkuloidinė ir lepromatozinė.

  • Tuberkuloidinė leprozė:
    • Šviesios arba raudonos odos dėmės: dažniausiai neskausmingos, tačiau gali būti juntamas tirpimas dėl pažeistų nervų.
    • Raumenų silpnumas: atsiranda dėl periferinių nervų pažeidimo, kuris gali paveikti judėjimą.
    • Jutimo praradimas: gali pasireikšti paveiktose vietose, todėl pacientai gali nesijausti karščio, šalčio ar skausmo, padidindami traumų riziką.
    • Odos sausumas ir storėjimas: gali atsirasti dėl sumažėjusios prakaito liaukų funkcijos.
  • Lepromatozinė leprozė:
    • Plačios odos pažeidimų srities: odos pažeidimai gali būti gumbiniai (mazgeliai), raudoni ir gali išplisti visame kūne.
    • Sunkus periferinių nervų pažeidimas: sukelia sunkų tirpimą, raumenų silpnumą ir netgi galūnių deformacijas.
    • Veido patinimas ir mazgelių formavimasis: veidas gali atrodyti patinęs ir deformuotas dėl mazgelių susidarymo.
    • Nosies pertvaros ir kremzlių pažeidimas: gali sukelti nosies deformacijas.
    • Akių pažeidimai: gali apimti vokų nesugebėjimą visiškai užsidaryti, dėl ko akys yra labiau pažeidžiamos ir padidėja infekcijų rizika.

Ligos klasifikacijos

Leprozė gali būti klasifikuojama į kelias formas, remiantis klinikiniu ligos pasireiškimu ir imuninės sistemos atsaku į Mycobacterium leprae.

  • Tuberkuloidinė leprozė: pasižymi stipriu ląstelių imuninės sistemos atsaku ir yra laikoma lengvesne forma. Odos pažeidimai yra riboti ir mažiau skaičiumi, tačiau periferinių nervų pažeidimai gali būti reikšmingi.
  • Lepromatozinė leprozė: pasireiškia silpnu ląstelių imuninės sistemos atsaku, leidžiančiu bakterijoms plačiai plisti po kūną. Ši forma yra sunkesnė ir dažniau sukelia išplitusius odos pažeidimus, nervų pažeidimus ir deformacijas.
  • Dvimisija (borderline) leprozė: tarp šių dviejų formų ir pasižymi mišriais klinikiniais požymiais, kurie gali keistis laikui bėgant.

Ligos diagnostika

Leprozės diagnostika remiasi klinikine apžiūra, simptomų vertinimu ir specifiniais laboratoriniais tyrimais.

  • Klinikinė apžiūra: gydytojas atlieka išsamią odos, nervų ir gleivinių apžiūrą, vertindamas odos pažeidimus, mazgelius, nervų tirpimą ir raumenų silpnumą.
  • Odos biopsija: paimamas odos mėginys iš pažeistos vietos, siekiant patvirtinti Mycobacterium leprae buvimą, dažant audinį ir atliekant histologinį tyrimą.
  • Bakteriologiniai tyrimai: atliekami odos grandinėlių ar nosies gleivinės mėginių tyrimai siekiant nustatyti bakterijų buvimą.
  • Serologiniai tyrimai: gali būti naudojami antikūnams prieš Mycobacterium leprae nustatyti, tačiau jie nėra standartiniai diagnostikos priemonės.
  • PGR (polimerazės grandininė reakcija): naudojama tikslesniam Mycobacterium leprae genetinės medžiagos nustatymui audiniuose arba gleivėse.

Ligos gydymas ir vaistai

Leprozės gydymas yra ilgas, tačiau labai efektyvus, naudojant daugialypį vaistų terapiją (MDT). Tikslas yra užkirsti kelią bakterijų plitimui, sumažinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.

  • Daugialypė vaistų terapija (MDT): standartinis gydymo metodas, apimantis kelių antibiotikų derinį, kad būtų išvengta atsparumo vystymosi. Dažniausiai naudojami vaistai yra rifampicinas, dapsonas ir klofaziminas.
    • Rifampicinas: baktericidinis antibiotikas, kuris sunaikina Mycobacterium leprae.
    • Dapsonas: bakteriostatinis antibiotikas, kuris slopina bakterijų dauginimąsi.
    • Klofaziminas: antibakterinis ir priešuždegiminis vaistas, naudojamas kartu su kitais antibiotikais.
  • Gydymo trukmė: gydymo kursas gali trukti nuo 6 mėnesių iki 2 metų, priklausomai nuo leprozės formos ir sunkumo.
  • Uždegimo ir simptomų valdymas: gali būti naudojami priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip kortikosteroidai (pvz., prednizolonas), siekiant sumažinti nervų pažeidimą ir valdyti uždegiminę reakciją.
  • Chirurginis gydymas: kai kuriais atvejais gali būti reikalinga chirurginė intervencija, siekiant ištaisyti deformacijas arba sumažinti nervų spaudimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali išgydyti leprozės ir nėra rekomenduojamos kaip pagrindinis gydymo metodas. Liga reikalauja medicininės priežiūros ir antibiotikų terapijos. Tačiau kai kurios bendros priemonės gali padėti pagerinti bendrą sveikatos būklę ir palengvinti simptomus.

  • Odos priežiūra: reguliari odos higiena ir tinkama priežiūra gali padėti išvengti antrinių infekcijų ir komplikacijų.
  • Subalansuota mityba: turtinga vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C ir cinko, gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir skatinti žaizdų gijimą.
  • Fizinė terapija ir pratimai: gali padėti pagerinti raumenų jėgą, sumažinti kontraktūras ir pagerinti mobilumą.
  • Žaizdų priežiūra: tinkama žaizdų priežiūra ir sterilių tvarsčių naudojimas gali padėti išvengti infekcijų ir pagreitinti gijimą.

Prevencija

Leprozės prevencija daugiausia grindžiama ankstyva diagnostika ir tinkamu gydymu, siekiant sumažinti bakterijų perdavimo riziką. Nors vakcinos nuo leprozės nėra, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką:

  • Ankstyva diagnostika ir gydymas: žmonių, sergančių raupsais, gydymas daugialypiu antibiotikų terapija (MDT) gali padėti greitai išgydyti infekciją ir sumažinti perdavimo riziką.
  • Higiena ir asmeninė apsauga: asmenys, turintys glaudų kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis, turėtų laikytis griežtos higienos ir, jei reikia, naudoti apsaugines priemones.
  • Kontaktų sekimas ir stebėjimas: žmonių, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais, sveikatos būklės stebėjimas gali padėti anksti nustatyti ir gydyti ligą.

Šaltiniai

  1. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/leprosy#:~:text=Overview,respiratory%20tract%2C%20and%20the%20eyes.
  2. https://www.cdc.gov/leprosy/about/index.html
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23043-leprosy-hansens-disease

Gydytojai

Vaistai