Leišmaniozė

Ligos aprašymas

Leišmaniozė yra parazitinė infekcija, kurią sukelia Leishmania genties pirmuonys. Šie parazitai plinta žmonėms per smėlio muselių (Phlebotomus ir Lutzomyia gentys) įkandimus. Liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo parazito rūšies ir imuninės sistemos atsako, dažniausiai skirstoma į odos, gleivinių ir vidaus organų (visceralinę) formas. Odos leišmaniozė sukelia opos ant odos, gleivinių leišmaniozė pažeidžia gleivines, o visceralinė (dar vadinama kala azar) paveikia vidaus organus, tokius kaip kepenys, blužnis ir kaulų čiulpai, ir gali būti gyvybei pavojinga.

Ligos priežastys

Leišmaniozę sukelia Leishmania genties parazitai, kurie plinta per užkrėstas smėlio museles. Parazito rūšis ir perdavimo būdas lemia ligos formą ir simptomus:

• Leishmania parazitai: Leishmania tropica, L. major, L. mexicana ir kiti sukelia odos ir gleivinių formas, o L. donovani ir L. infantum yra dažniausi visceralinių formų sukėlėjai.
• Smėlio muselės: Infekcija perduodama, kai smėlio muselė įkanda užkrėstą žmogų arba gyvūną ir vėliau įkanda sveiką žmogų, perduodama parazitus.
• Aplinka ir socialiniai veiksniai: Liga dažniau pasitaiko tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur smėlio muselės yra labiau paplitusios, o žmonės dažnai gyvena netoli gyvūnų ar miškų.
• Rizikos grupės: Žmonės su nusilpusia imunine sistema, pvz., ŽIV infekuoti ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau linkę į sunkią ligos formą.

Ligos simptomai

Leišmaniozės simptomai priklauso nuo ligos formos:

Odos leišmaniozė

• Opos ant odos: Dažniausias simptomas yra lėtai besivystančios, neskausmingos opos, dažniausiai atsirandančios smėlio muselės įkandimo vietoje. Šios opos gali būti padengtos šašais ir dažniausiai gyja savaime, bet palieka randus.
• Mazgeliai ar išopėjimai: Maži, kieti mazgeliai, kurie gali tapti opomis.
• Patinimas ir paraudimas: Aplink pažeistą vietą gali pasireikšti patinimas ir paraudimas.

Gleivinių leišmaniozė

• Gleivinių pažeidimai: Pažeidžia nosies, burnos ar gerklės gleivinę, sukeldama opas ir audinių destrukciją.
• Kvėpavimo ir rijimo sunkumai: Sunkesniais atvejais pažeidimai gali sukelti kvėpavimo ir rijimo sutrikimus.
• Nosies ir burnos deformacijos: Laiku negydant, gali pasireikšti nosies ar burnos deformacijos.

Visceralinė leišmaniozė (Kala-azar)

• Karščiavimas: Užsitęsęs, dažnai bangų formos karščiavimas.
• Svorio kritimas: Staigus svorio netekimas dėl apetito praradimo ir organizmo silpnumo.
• Padidėjęs kepenų ir blužnies dydis: Palpuojant jaučiama padidėjusi blužnis (splenomegalija) ir kepenys (hepatomegalija).
• Anemija: Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali sukelti nuovargį, silpnumą ir blyškumą.
• Silpnumas ir nuovargis: Dėl viso organizmo įtakos pacientai gali jaustis labai pavargę ir išsekę.

Ligos klasifikacija

Leišmaniozė klasifikuojama pagal ligos formą ir parazito rūšį:

1. Odos leišmaniozė: Sukelia odos opas ir paprastai yra lokalizuota pažeidimo vietoje.
2. Gleivinių leišmaniozė: Įtraukia gleivines, gali būti lokalizuota ar apimanti didesnius plotus.
3. Visceralinė leišmaniozė (Kala-azar): Apima vidaus organus ir yra labiausiai sisteminė ir pavojingiausia forma.

Ligos diagnostika

Leišmaniozės diagnozė pagrįsta klinikiniais simptomais, kelionės istorija ir laboratoriniais tyrimais:

• Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertina simptomus, tokias kaip opos, gleivinės pažeidimai ar vidaus organų padidėjimas.
• Parazitologiniai tyrimai: Tiesioginė parazitų vizualizacija atliekama mikroskopu po mėginių ėmimo iš opos ar kaulų čiulpų aspiracijos (visceralinei formai).
• Molekuliniai tyrimai (PCR): Naudojami Leishmania DNR aptikimui, kurie gali būti labai jautrūs ir specifiški.
• Serologiniai tyrimai: Antikūnų prieš Leishmania parazitus tyrimai, naudojami visceralinei leišmaniozei diagnozuoti.
• Kultūra: Parazitai gali būti išauginami laboratorijoje iš audinių mėginių, tačiau šis metodas yra lėtesnis ir naudojamas rečiau.

Ligos gydymas ir vaistai

Leišmaniozės gydymas priklauso nuo ligos formos, sunkumo ir geografinės vietovės, nes parazitų jautrumas vaistams gali skirtis:

• Antimoni preparatai (stiboglukonatas): Tradiciniai vaistai, naudojami odos ir visceralinių formų gydymui, tačiau turi šalutinį poveikį, pavyzdžiui, širdies ir kepenų toksiškumą.
• Amfotericinas B: Naudojamas visceralinei leišmaniozei gydyti, ypač atsparumo atvejais, tačiau taip pat turi šalutinį poveikį, pvz., inkstų pažeidimą.
• Miltefozinas: Geriamasis vaistas, naudojamas visceralinei ir kai kuriai odos leišmaniozei gydyti. Jis yra gerai toleruojamas ir veiksmingas, tačiau negalima vartoti nėščioms moterims.
• Paromomicinas: Antibiotikas, naudojamas kai kuriose srityse kaip alternatyva kitiems vaistams.
• Pentamidinas: Gali būti naudojamas kai kurių odos leišmaniozės formų gydymui, tačiau turi daug šalutinių poveikių.
• Lokalus gydymas: Odos leišmaniozei gali būti naudojami vietiniai tepalai ar tiesioginė karščio terapija, kad būtų sunaikinti parazitai ir pagreitėtų opos gijimas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors leišmaniozė reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir palengvinti simptomus:

• Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, gali stiprinti imuninę sistemą ir padėti kovoti su infekcija.
• Žolelių preparatai: Kai kurie augaliniai preparatai, pvz., česnakas ar ežiuolė, gali padėti palaikyti imuninę sistemą, tačiau jie negali pakeisti standartinio gydymo.
• Higienos praktikos: Siekiant išvengti užkrėstų smėlio muselių įkandimų, rekomenduojama naudoti repelentus, dėvėti ilgus drabužius ir miegoti po tinkleliais.

Prevencija

Leišmaniozės prevencija apima kelias priemones, skirtas sumažinti ligos plitimą ir infekcijos riziką:

• Vengti smėlio muselių įkandimų: Naudoti repelentus, dėvėti ilgus drabužius ir naudoti tinklelius naktį, ypač endeminiuose regionuose.
• Aplinkos valdymas: Naikinti smėlio muselių veisimosi vietas, pvz., laikyti atliekas uždarytas ir reguliariai šluoti aplinką.
• Gyvūnų kontrolė: Naminiai gyvūnai, tokie kaip šunys, gali būti infekcijos rezervuarai, todėl gali prireikti jų gydymo ar kontrolės, siekiant sumažinti plitimą.
• Kelionės patarimai: Asmenims, keliaujantiems į endemines sritis, reikia būti informuotiems apie prevencines priemones ir simptomus.

Šaltiniai

1. https://dndi.org/diseases/visceral-leishmaniasis/symptoms-transmission-treatments/?gad_source=1&gclid=CjwKCAjw59q2BhBOEiwAKc0ijT7sni54bUAsJ20QRvaMksE8pVJ0qyF0Q2Cf_rzOdNKk4g4sdJ1eexoCii4QAvD_BwE
2. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/leishmaniasis#:~:text=Leishmaniasis%20is%20caused%20by%20a,in%20over%2095%25%20of%20cases.
3. https://www.cdc.gov/leishmaniasis/about/index.html