Kavasaki liga

Ligos aprašymas

Kavasaki liga yra reta vaikų kraujagyslių uždegiminė liga, kuri pirmiausia pažeidžia vidutinio dydžio arterijas, ypač širdies vainikines arterijas. Liga dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 5 metų vaikams, tačiau gali paveikti ir vyresnius vaikus bei kūdikius. Kavasaki liga yra viena iš pagrindinių įgytos širdies ligos priežasčių vaikams išsivysčiusiose šalyse. Nors tikslios ligos priežastys nėra žinomos, manoma, kad ją gali sukelti imuninės sistemos reakcija į infekciją. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs, siekiant sumažinti rimtų komplikacijų, tokių kaip aneurizmos, kraujagyslių susiaurėjimas ar širdies smūgis, riziką.

Ligos priežastys

Kavasaki ligos tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad tai yra imuninio atsako sutrikimas, galbūt sukeltas infekcijos arba genetinių veiksnių:

• Imuninės sistemos sutrikimai: Manoma, kad Kavasaki ligą sukelia per stiprus imuninės sistemos atsakas į infekciją, kuris sukelia kraujagyslių uždegimą.
• Genetiniai veiksniai: Tam tikri genetiniai veiksniai gali padidinti riziką susirgti Kavasaki liga. Liga dažniau pasireiškia Azijos kilmės vaikams, ypač japonams.
• Infekcijos: Nors konkretus sukėlėjas nenustatytas, gali būti, kad virusinės ar bakterinės infekcijos sukelia imuninio atsako sutrikimą.
• Aplinkos veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad sezoniniai veiksniai, tokie kaip žiema ir pavasaris, gali būti susiję su didesne Kavasaki ligos dažnumu, tačiau tikslios priežastys nėra aiškios.

Ligos simptomai

Kavasaki ligos simptomai dažniausiai atsiranda keliais etapais ir gali labai skirtis:

Ūminė fazė (1-2 savaitės)

• Karščiavimas: Aukšta temperatūra (virš 39°C), kuri trunka ilgiau nei 5 dienas ir neatslūgsta vartojant įprastus vaistus nuo karščiavimo.
• Bėrimas: Raudonas bėrimas, kuris gali pasirodyti visame kūne, įskaitant sėdmenis.
• Rankų ir pėdų patinimas ir paraudimas: Pirštai ir delnai gali tapti raudoni ir patinę, taip pat gali atsirasti odos lupimasis.
• Konjunktyvitas: Raudonos akys be pūlingų išskyrų (nepurulentinis konjunktyvitas).
• Burnos ir gerklės pokyčiai: Ryškiai raudona arba aviečių spalvos liežuvis (vadinamas „aviečių liežuviu”), paraudusi ir įtrūkusi lūpų oda, paraudusi ryklė.
• Limfmazgių padidėjimas: Dažnai vienašalis kaklo limfmazgių patinimas, didesnis nei 1,5 cm skersmens.
• Dirglumas: Vaikas gali būti neįprastai irzlus ar neramus.

Poodinė fazė (2-4 savaitės po simptomų atsiradimo)

• Odos lupimasis: Pradeda luptis oda aplink pirštus ir pirštų galiukus.
• Sąnarių skausmas: Gali atsirasti sąnarių skausmas ar patinimas.
• Širdies komplikacijos: Gali atsirasti širdies ar kraujagyslių problemų, pvz., aneurizmos arba uždegimas.

Pasveikimo fazė (4-8 savaitės po simptomų atsiradimo)

• Simptomų sumažėjimas: Karščiavimas mažėja, bendra būklė gerėja, tačiau gali tęstis širdies ar kraujagyslių komplikacijos.

Ligos klasifikacijos

Kavasaki liga klasifikuojama pagal simptomų pasireiškimo laipsnį ir paveiktus organus:

• Klasikinė Kavasaki liga: Pacientams pasireiškia visų pagrindinių kriterijų simptomai, įskaitant karščiavimą, bėrimą, konjunktyvitą, rankų ir pėdų patinimą, burnos ir gerklės pokyčius, limfmazgių padidėjimą.
• Nepilnos formos Kavasaki liga: Kai pacientams pasireiškia ne visi klasikinės ligos simptomai, tačiau liga vis tiek sukelia kraujagyslių uždegimą ir gali būti pavojinga, jei nėra tinkamai gydoma.
• Netipinė Kavasaki liga: Simptomai yra neįprasti arba nėra tipiški klasikinės ligos požymių, tačiau pacientui vis tiek gali išsivystyti širdies komplikacijos.

Ligos diagnostika

Kavasaki ligos diagnostika yra kliniškai pagrįsta ir remiasi simptomų vertinimu bei papildomais tyrimais:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertina simptomus ir atlieką išsamų fizinį tyrimą, kad nustatytų būdingus ligos požymius.
• Laboratoriniai tyrimai:
  • Kraujo tyrimai: Siekiant nustatyti uždegimo žymenis (pvz., padidėjęs C-reaktyvus baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)), leukocitozę (padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį), trombocitozę (padidėjusį trombocitų kiekį) ir anemiją.
  • Šlapimo tyrimas: Gali parodyti lengvą šlapimo takų uždegimą arba padidėjusį baltymų kiekį šlapime.
• Echokardiograma: Širdies ultragarsas naudojamas vainikinių arterijų ir širdies funkcijos įvertinimui. Tai svarbu norint nustatyti širdies komplikacijas, tokias kaip aneurizmos.
• Elektrokardiograma (EKG): Gali būti atliekama, siekiant nustatyti galimus širdies ritmo sutrikimus.

Ligos gydymas ir vaistai

Kavasaki ligos gydymas yra orientuotas į uždegimo mažinimą ir širdies komplikacijų prevenciją:

• Intraveninis imunoglobulinas (IVIG): Pagrindinis gydymo būdas, kuris padeda sumažinti uždegimą ir širdies komplikacijų riziką. Skiriama kuo anksčiau po ligos diagnozavimo.
• Aspirinas: Naudojamas didelėmis dozėmis ūminėje fazėje, siekiant sumažinti uždegimą ir kraujo krešulių riziką. Vėliau dozė mažinama, kad būtų išvengta trombozių, kol praeis ūminis uždegimas.
• Kortikosteroidai: Gali būti naudojami pacientams, kuriems IVIG ir aspirino terapija yra neveiksminga arba kai yra sunki ligos forma.
• Kitos priešuždegiminės terapijos: Kai kuriais atvejais gali būti svarstomi kiti vaistai, tokie kaip priešuždegiminiai imunomoduliatoriai, siekiant valdyti uždegimą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
• Širdies komplikacijų valdymas: Jei atsiranda širdies komplikacijų, tokios kaip vainikinių arterijų aneurizmos, gydytojas gali skirti ilgalaikį antikoaguliantų arba kitų širdies vaistų vartojimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors Kavasaki liga reikalauja medicininio gydymo, tam tikri namų priežiūros metodai gali padėti sumažinti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatą:

• Skysčių vartojimas: Užtikrinti, kad vaikas gaus pakankamai skysčių, ypač esant karščiavimui.
• Poilsis ir ramybė: Svarbu leisti vaikui pakankamai pailsėti ir išvengti per didelio fizinio aktyvumo, ypač ūminėje ligos fazėje.
• Lengva mityba: Lengvai virškinamas maistas gali padėti palaikyti vaiko mitybos būklę.
• Kūno temperatūros kontrolė: Šiltos vonios ar drėgnos šluostės gali padėti sumažinti karščiavimą ir diskomfortą.

Prevencija

Šiuo metu nėra žinomų specifinių prevencijos būdų Kavasaki ligai, nes jos tikslios priežastys nėra aiškios. Tačiau kai kurios bendros sveikatos priežiūros priemonės gali padėti sumažinti ligos komplikacijų riziką:

• Ankstyvas diagnozavimas ir gydymas: Greita diagnozė ir tinkamas gydymas yra svarbiausi veiksniai siekiant išvengti sunkių komplikacijų, tokių kaip širdies aneurizmos.
• Reguliarus širdies patikrinimas: Svarbu atlikti reguliarias echokardiogramas ir kitus tyrimus, kad būtų stebimos širdies ir kraujagyslių būklės pokyčiai.
• Imuninės sistemos palaikymas: Sveika mityba, tinkamas poilsis ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti stiprinti bendrą sveikatą.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/kawasaki-disease/symptoms-causes/syc-20354598
2. https://www.cdc.gov/kawasaki/about/index.html
3. https://www.nhs.uk/conditions/kawasaki-disease/