Kampiliobakteriozė

Ligos aprašymas

Kampiliobakteriozė yra bakterinė infekcija, kurią sukelia Campylobacter bakterijos, dažniausiai Campylobacter jejuni arba Campylobacter coli. Ši infekcija dažniausiai paveikia virškinimo sistemą ir gali sukelti gastroenteritą. Kampiliobakteriozė dažniausiai perduodama per nepakankamai išvirtą mėsą, užterštą vandenį arba kontaktuojant su užsikrėtusiais gyvūnais. Infekcija gali sukelti ūminį pilvo skausmą, viduriavimą, pykinimą ir karščiavimą, tačiau dauguma žmonių atsigauna be komplikacijų.

Ligos priežastis

Kampiliobakteriozės priežastis yra bakterijos Campylobacter jejuni arba Campylobacter coli. Šios bakterijos gali patekti į organizmą per:

  • Neišvirtą ar nepakankamai apdorotą mėsą: Dažniausiai šios bakterijos randamos vištienoje, tačiau jos gali būti ir kitose mėsos rūšyse.
  • Užterštą vandenį: Kontaminuotas vanduo, ypač iš šaltinių ar geriamojo vandens, kuris nebuvo tinkamai dezinfekuotas.
  • Kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais: Tiesioginis kontaktas su gyvūnais, ypač su vištienos ar kitų paukščių išmatomis, gali padidinti infekcijos riziką.
  • Netinkama maisto higiena: Netinkamas maisto ruošimas ir higiena gali padidinti bakterijų plitimo riziką.

Ligos simptomai

Kampiliobakteriozės simptomai gali pasireikšti per kelias dienas po infekcijos ir apima:

  • Pilvo skausmas: Dažniausiai skausmas yra aštrus ir lokalizuotas pilvo apačioje.
  • Viduriavimas: Dažnai su krauju arba gleivėmis. Viduriavimas gali būti intensyvus ir trukti kelias dienas.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dažnai kartu su viduriavimu ir pilvo skausmu.
  • Karščiavimas: Kūno temperatūros padidėjimas, kartais iki 39°C ar aukščiau.
  • Galvos skausmas ir raumenų skausmai: Gali pasireikšti kartu su kitais simptomais.

Ligos klasifikacija

Kampiliobakteriozė nėra dažnai klasifikuojama pagal stadijas, tačiau ji gali būti suskirstyta pagal bakterijų rūšį ir klinikinius simptomus:

  • Campylobacter jejuni infekcija: Dažniausiai pasitaikanti rūšis, sukelia ūminį gastroenteritą su tipiniais simptomais.
  • Campylobacter coli infekcija: Retesnė rūšis, kuri gali sukelti panašius simptomus kaip Campylobacter jejuni.
  • Klinikinė kampiliobakteriozė: Ūminė forma su ryškiais simptomais, tokiais kaip viduriavimas, pilvo skausmas ir karščiavimas.

Ligos diagnostika

Kampiliobakteriozės diagnozė apima šiuos tyrimus:

  • Fekalijų tyrimai: Mikrobiologiniai tyrimai, skirti nustatyti Campylobacter bakterijas išmatose. Tai yra pagrindinis diagnostikos metodas.
  • Kultūra ir identifikacija: Bakterijų kultūra laboratorijoje, kad būtų patvirtintas Campylobacter buvimas ir identifikuota bakterijų rūšis.
  • Serologiniai tyrimai: Nors mažiau dažni, jie gali būti naudojami nustatyti antikūnus prieš Campylobacter bakterijas.

Ligos gydymas ir vaistai

Kampiliobakteriozės gydymas paprastai apima:

  • Antibiotikai: Gydymas antibiotikais, tokiais kaip azitromicinas arba ciprofloxacinas, gali būti reikalingas sunkioms ar ilgalaikėms infekcijoms, tačiau dauguma atvejų yra savaiminiai ir nereikalauja antibiotikų.
  • Rehidracija: Svarbu kompensuoti skysčių ir elektrolitų praradimą dėl viduriavimo ir vėmimo. Tai galima pasiekti geriant daug skysčių ir, jei reikia, naudojant geriamuosius elektrolitų tirpalus.
  • Ramybė ir poilsis: Dauguma pacientų atsigauna savaime su tinkama mityba ir poilsiu.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors pagrindinis gydymas yra medicininis, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti simptomus:

  • Imbiero arbata: Imbieras gali padėti sumažinti pykinimą ir pilvo skausmą.
  • Ramunėlių arbata: Ramunėlės turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti raminti virškinimo sistemą.
  • Probiotikai: Probiotikų vartojimas gali padėti atstatyti sveiką žarnyno florą po viduriavimo.

Prevencija

Norint išvengti kampiliobakteriozės, svarbu laikytis šių prevencinių priemonių:

  • Tinkamas maisto apdorojimas: Visada išvirti mėsą iki saugaus temperatūros lygio (minimali temperatūra vištienai yra 75°C) ir vengti nepakankamai apdorotų maisto produktų.
  • Maisto higiena: Naudoti skirtingus įrankius mėsai ir kitam maistui ruošti, kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius.
  • Vengti užteršto vandens: Gerti tik geriamąjį vandenį iš patikimų šaltinių ir vengti vandens iš natūralių vandens šaltinių, kurie gali būti užteršti.
  • Kontaktas su gyvūnais: Vengti tiesioginio kontakto su gyvūnų išmatomis ir plauti rankas po kontakto su gyvūnais.

Šaltiniai

  1. https://www.health.ny.gov/diseases/communicable/campylobacteriosis/fact_sheet.htm#:~:text=What%20is%20campylobacteriosis%3F,and%20occur%20as%20single%20cases.
  2. https://www.cdc.gov/campylobacter/about/index.html
  3. https://www.ecdc.europa.eu/en/campylobacteriosis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)