Juostinė pūslelinė

Ligos aprašymas

Juostinė pūslelinė, dar vadinama herpes zoster, yra virusinė infekcija, kurią sukelia vėjaraupių virusas (Varicella zoster). Po pirminės vėjaraupių infekcijos šis virusas lieka neaktyvus nerviniuose mazguose (ganglijuose) ir gali būti reaktyvuotas vėlesniame gyvenime, sukeldamas juostinę pūslelinę. Juostinė pūslelinė paprastai pasireiškia kaip skausmingas bėrimas, kuris vystosi vienoje kūno pusėje ir dažnai formuojasi pagal nervo eigą. Ši liga dažniausiai paveikia vyresnio amžiaus žmones ir asmenis su susilpnėjusia imunine sistema. Nors daugeliu atvejų juostinė pūslelinė yra laikina būklė, ji gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, postherpetinę neuralgiją, kuri gali lemti ilgalaikį skausmą.

Ligos priežastys

Juostinę pūslelinę sukelia Varicella zoster viruso reaktyvacija organizme.

• Pirminė vėjaraupių infekcija: Po pradinės vėjaraupių infekcijos virusas lieka neaktyvus nerviniuose mazguose.
• Viruso reaktyvacija: Kai imuninė sistema susilpnėja dėl amžiaus, streso, ligos ar vaistų, virusas gali suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę.
• Imuninės sistemos silpnėjimas: Susilpnėjusi imuninė sistema dėl senėjimo, lėtinių ligų (pvz., vėžys, ŽIV/AIDS), organų transplantacijos ar imunomoduliuojančių vaistų vartojimo (pvz., kortikosteroidai, chemoterapija) gali padidinti riziką.

Ligos simptomai

Juostinės pūslelinės simptomai dažniausiai pasireiškia tam tikroje kūno vietoje ir yra susiję su skausmu bei odos bėrimais.

• Skausmas ir deginimas: Pirmieji simptomai dažnai būna stiprus skausmas, deginimas ar dilgčiojimas tam tikroje kūno vietoje, dažniausiai vienoje pusėje.
• Bėrimas: Po kelių dienų nuo pirmųjų simptomų atsiranda raudonas bėrimas, kuris dažniausiai lokalizuojasi vienoje kūno pusėje ir seka nervo eigą. Bėrimas dažniausiai vystosi į mažus, skysčiu užpildytus pūsleles.
• Pūslelių susidarymas: Pūslelės paprastai susijungia į grupes ir gali tapti labai skausmingos.
• Šašai: Po kelių dienų ar savaičių pūslelės pradeda džiūti ir formuoja šašus.
• Niežėjimas: Bėrimo vietoje gali pasireikšti stiprus niežėjimas.
• Kiti simptomai:
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis: Kai kuriais atvejais gali pasireikšti nedidelis karščiavimas ir šaltkrėtis.
  • Galvos skausmas: Galvos skausmas gali atsirasti prieš bėrimą arba kartu su juo.
  • Nuovargis: Bendras nuovargis ar silpnumas.

Ligos klasifikacijos

Juostinė pūslelinė gali būti klasifikuojama pagal paveiktą kūno sritį ir komplikacijų buvimą:

• Pagal paveiktą kūno sritį:
  • Krūtinės juostinė pūslelinė: Dažniausiai pasireiškia kaip bėrimas ant krūtinės arba nugaros vienoje pusėje.
  • Veido juostinė pūslelinė: Gali pasireikšti ant veido, ypač aplink akis ar ausis. Tai gali sukelti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, akių pažeidimų ar klausos praradimo.
  • Juosmens juostinė pūslelinė: Bėrimas atsiranda apatinėje nugaros dalyje arba juosmens srityje.
• Pagal komplikacijų buvimą:
  • Nekomplikuota juostinė pūslelinė: Būklė, kai bėrimas ir skausmas yra pagrindiniai simptomai, ir nėra jokių rimtų komplikacijų.
  • Komplikuota juostinė pūslelinė: Apima sunkesnes komplikacijas, tokias kaip postherpetinė neuralgija (ilgalaikis skausmas po bėrimo išnykimo), akių ar ausų pažeidimai, smegenų uždegimas (encefalitas) ar bakterinės infekcijos.

Ligos diagnostika

Juostinės pūslelinės diagnostika pagrįsta klinikiniais simptomais, tačiau kai kuriais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai.

• Klinikinis vertinimas: Gydytojas atlieka fizinį patikrinimą ir įvertina simptomus, tokius kaip skausmas ir būdingas vienpusis bėrimas su pūslelėmis.
• Laboratoriniai tyrimai:
  • Virusologiniai tyrimai: Skysčio iš pūslelių ar odos mėginio tyrimai gali būti atliekami siekiant patvirtinti Varicella zoster viruso buvimą.
  • Kraujo tyrimai: Kartais gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą imuninę būklę arba patikrinti dėl kitų galimų infekcijų ar priežasčių.
• Vaizdiniai tyrimai: Daugeliu atvejų nereikalingi, tačiau gali būti naudingi, jei yra įtarimų dėl komplikacijų, pavyzdžiui, encefalito ar akių pažeidimų.

Ligos gydymas ir vaistai

Juostinės pūslelinės gydymas apima antivirusinius vaistus, skausmo malšinimą ir komplikacijų prevenciją.

• Antivirusiniai vaistai:
  • Acikloviras, valacikloviras, famcikloviras: Šie vaistai yra veiksmingiausi, kai pradedami vartoti per pirmąsias 72 valandas nuo simptomų atsiradimo. Jie padeda sumažinti bėrimo trukmę ir intensyvumą bei sumažina komplikacijų riziką.
• Skausmą malšinantys vaistai:
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas gali būti naudojami skausmui ir uždegimui mažinti.
  • Acetaminofenas: Naudojamas lengvam ar vidutiniam skausmui malšinti.
  • Stipresni skausmą malšinantys vaistai: Tokie kaip opioidai arba gabapentinas gali būti skiriami esant stipriam skausmui arba postherpetinei neuralgijai.
• Lokaliniai gydymo būdai:
  • Kremas su kapsaicinu arba lidokaino pleistrai: Naudojami vietiniam skausmo malšinimui ir odos sudirgimo mažinimui.
• Prevencija ir profilaktika:
  • Vakcinacija: Skiepai nuo juostinės pūslelinės, tokie kaip Zostavax arba Shingrix, gali padėti išvengti infekcijos arba sumažinti jos sunkumą vyresnio amžiaus žmonėms.
  • Imunoglobulinai: Imunodeficito pacientams gali būti skiriami intraveniniai imunoglobulinai, kad būtų sumažinta infekcijos rizika.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors juostinė pūslelinė reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti komfortą:

• Šaltos kompresai: Gali padėti sumažinti niežėjimą ir skausmą paveiktoje vietoje.
• Avižinių dribsnių vonios: Gali padėti nuraminti sudirgintą odą ir sumažinti niežėjimą.
• Kalaminos losjonas: Naudojamas odai nuraminti ir niežėjimui sumažinti.
• Gausus skysčių vartojimas: Padeda išvengti dehidratacijos ir palaikyti bendrą organizmo sveikatą.

Prevencija

Prevencinės priemonės gali padėti sumažinti juostinės pūslelinės riziką ir jos komplikacijas:

• Vakcinacija: Rekomenduojama vyresniems nei 50 metų asmenims, kad sumažėtų rizika susirgti juostine pūsleline ir jos komplikacijomis.
• Imuninės sistemos stiprinimas: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir pakankamas poilsis gali padėti palaikyti stiprią imuninę sistemą.
• Infekcijų vengimas: Vengti kontakto su žmonėmis, kurie turi aktyvių bėrimų dėl vėjaraupių ar juostinės pūslelinės, ypač jei asmuo yra imunosupresuotas ar nėščia.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/shingles/symptoms-causes/syc-20353054
2. https://www.nhs.uk/conditions/shingles/
3. https://www.cdc.gov/shingles/about/index.html