Inkstų, išskyrus geldeles, piktybiniai navikai

Ligos aprašymas

Inkstų, išskyrus geldeles, piktybiniai navikai yra vėžio forma, kuri vystosi inkstų parenchimoje – pagrindinėje inksto dalyje, atsakingoje už kraujo filtravimą ir šlapimo gamybą. Šie navikai dažniausiai pasireiškia kaip inkstų ląstelių karcinoma (ILK), kuri sudaro apie 85% visų inkstų vėžio atvejų. Inkstų vėžys gali būti labai agresyvus ir plisti į kitus organus (metastazuoti), ypač jei nediagnozuojamas ir negydomas ankstyvoje stadijoje.

Inkstų vėžys dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, dažniau vyrams nei moterims. Didžioji dalis šių navikų yra aptinkama atsitiktinai per vaizdinius tyrimus, atliekamus dėl kitų priežasčių, nes ankstyvosiose stadijose jie dažnai nesukelia simptomų.

Ligos priežastys

Tikslios inkstų piktybinių navikų priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti inkstų vėžio išsivystymo tikimybę:

  • Rūkymas: Vienas didžiausių rizikos veiksnių, padidinantis inkstų vėžio riziką du ar daugiau kartų.
  • Nutukimas: Antsvoris padidina hormonų, tokių kaip estrogenas, gamybą, kurie gali skatinti navikų augimą.
  • Hipertenzija: Aukštas kraujospūdis yra susijęs su didesne inkstų vėžio rizika.
  • Genetinės mutacijos ir paveldimumas: Tam tikros genetinės ligos, tokios kaip von Hippel-Lindau sindromas, gali padidinti inkstų ląstelių karcinomos riziką.
  • Lėtinis inkstų nepakankamumas ir dializė: Pacientams, sergantiems ilgalaikiu inkstų nepakankamumu, rizika susirgti inkstų vėžiu yra didesnė.
  • Tam tikrų vaistų vartojimas: Ilgalaikis tam tikrų vaistų, pvz., diuretikų, vartojimas gali būti susijęs su didesne rizika.

Ligos simptomai

Inkstų piktybiniai navikai dažnai nesukelia simptomų ankstyvosiose stadijose. Tačiau ligai progresuojant gali pasireikšti šie simptomai:

  • Hematurija (kraujas šlapime): Dažniausiai pasitaikantis simptomas, kuris gali būti matomas plika akimi arba nustatomas mikroskopu.
  • Šoninis arba nugaros skausmas: Nuolatinis skausmas, dažniausiai vienoje nugaros pusėje, šalia inksto.
  • Masa (navikas) pilvo ar šoninės srities srityje**: Navikas gali būti juntamas per pilvo sienelę.
  • Svorio kritimas: Nepaaiškinamas svorio kritimas be aiškios priežasties.
  • Nuovargis ir silpnumas: Bendras silpnumas, kuris nepagerėja net po poilsio.
  • Karščiavimas: Neretai susijęs su inkstų vėžiu, ypač jei jis pasireiškia be infekcijos požymių.
  • Naktinis prakaitavimas.

Ligos klasifikacijos

Inkstų piktybiniai navikai gali būti klasifikuojami pagal jų histologinius požymius ir lokalizaciją:

  • Inkstų ląstelių karcinoma (ILK): Dažniausia forma, kuri gali būti skirstoma į keletą potipių:
    • Aiškiųjų ląstelių karcinoma: Dažniausias ILK tipas, sudarantis apie 70-80% visų atvejų.
    • Papiliarinė inkstų karcinoma: Sudaro apie 10-15% atvejų ir yra padalijama į I ir II tipus.
    • Chromofobinė karcinoma: Sudaro apie 5% atvejų, pasižymi mažesne agresyvumo laipsniu.
    • Suragėjusi karcinoma: Labai reta ir agresyvi forma.
  • Inkstų meduliarinė karcinoma: Labai reta ir agresyvi forma, dažniausiai randama jauniems pacientams, sergantiems pjautuvine anemija.
  • Šlapimo takų pereinamoji ląstelių karcinoma: Nors dažniausiai atsiranda inksto geldelėse, kartais gali plisti į inksto parenchimą.

Ligos diagnostika

Inkstų piktybinių navikų diagnostika apima klinikinį vertinimą ir įvairius tyrimus:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas gali įtarti inkstų vėžį, jei pacientui yra simptomai, tokie kaip hematurija ar šoninis skausmas.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Ultragarsinis tyrimas: Dažniausiai pirmasis tyrimas, naudojamas inkstų navikui aptikti.
    • Kompiuterinė tomografija (KT): Labiausiai naudojamas metodas, leidžiantis įvertinti naviko dydį, vietą ir metastazes.
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama, jei KT nėra tinkamas arba reikia detalesnio naviko vertinimo.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • Šlapimo tyrimas: Hematurijai ir galimoms infekcijoms nustatyti.
    • Kraujo tyrimai: Bendroji kraujo analizė, inkstų funkcijos tyrimai, kraujo biochemija (pvz., kalcio, kreatinino kiekis).
  • Biopsija: Retai atliekama dėl rizikos plisti vėžio ląstelėms, tačiau kartais gali būti naudinga diagnozei patikslinti.

Ligos gydymas ir vaistai

Inkstų vėžio gydymas priklauso nuo naviko dydžio, išplitimo ir paciento sveikatos būklės. Pagrindiniai gydymo metodai apima:

  • Chirurginis gydymas:
    • Nephrektomija: Dalinė arba pilna inksto pašalinimo operacija. Tai dažniausias ir efektyviausias gydymo metodas lokalizuotam inkstų vėžiui.
    • Minimaliai invazinė chirurgija: Laparoskopinė arba robotinė chirurgija, leidžianti atlikti mažesnius pjūvius ir greičiau atsigauti.
  • Imunoterapija:
    • Vaistai, tokie kaip nivolumabas, naudojami imuninės sistemos stimuliavimui kovoti su vėžiu.
  • Tikslinė terapija:
    • Vaistai, tokie kaip sunitinibas, sorafenibas, naudojami naviko augimui stabdyti, blokuojant specifinius molekulinius taikinius.
  • Chemoterapija:
    • Retai naudojama inkstų vėžio atveju, nes dauguma inkstų ląstelių karcinomų yra atsparios tradicinei chemoterapijai.
  • Radioterapija:
    • Naudojama siekiant sumažinti simptomus ar gydyti metastazes, tačiau paprastai ne kaip pagrindinis gydymo metodas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tam tikros natūralios priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir gydymo procesą:

  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir mažai raudonos mėsos bei perdirbtų maisto produktų, gali padėti pagerinti bendrą organizmo būklę.
  • Fizinė veikla: Reguliari mankšta gali padėti palaikyti kūno masės indeksą, sumažinti stresą ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.
  • Papildai ir žolelės: Kai kurie papildai, tokie kaip vitaminas D, cinkas ar ežiuolė, gali stiprinti imuninę sistemą, tačiau jų vartojimą būtina derinti su gydytoju.

Šaltiniai

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)