Įgaubta pėda

Ligos aprašymas

Įgaubta pėda, dar vadinama pes cavus, yra būklė, kai pėdos skliautas yra neįprastai aukštas ir pastoviai išlikęs aukštas net ir stovint. Dėl šio aukšto skliauto pėdos svoris pasiskirsto netolygiai, daugiausiai tenkant kulnui ir pirštų sritims, o tai gali sukelti skausmą, diskomfortą ir pėdos struktūros problemas. Įgaubta pėda gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius faktorius, neurologines ligas ar traumas. Dažnai ši būklė yra lėtinė ir gali blogėti laikui bėgant, tačiau ankstyvas diagnozavimas ir gydymas gali padėti valdyti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Ligos priežastys

Įgaubtos pėdos priežastys gali būti įvairios, dažnai susijusios su neurologiniais ar genetiniais veiksniais. Kai kurios iš pagrindinių priežasčių yra šios:

  • Neurologinės ligos: dažniausia įgaubtos pėdos priežastis yra neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Charcot-Marie-Tooth liga (paveldima periferinė neuropatija), poliomielitas, smegenų paralyžius arba nugaros smegenų sužalojimai. Šios sąlygos gali paveikti pėdos raumenis ir nervus, sukeliančius disbalansą tarp raumenų grupių, o tai gali lemti įgaubtos pėdos formavimąsi.
  • Genetiniai veiksniai: kai kurios įgaubtos pėdos formos yra paveldimos ir gali atsirasti šeimose be kitų ligų. Tokiais atvejais pėdos forma dažnai būna simetriška abiejose pėdose.
  • Traumos: pėdos ar kojos trauma, pvz., kaulų lūžis ar sausgyslių pažeidimas, gali paveikti pėdos struktūrą ir sukelti įgaubtą pėdą.
  • Neuromuskuliniai sutrikimai: tokie kaip miotoninė distrofija ar Friedreicho ataksija, gali lemti pėdos raumenų ir sausgyslių disbalansą.
  • Idiopatinė priežastis: kai kuriais atvejais įgaubtos pėdos priežastis lieka nežinoma (idiopatinė), tačiau pėdos forma ir struktūra vis tiek rodo įgaubtą pėdą.

Ligos simptomai

Įgaubtos pėdos simptomai gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo ir priežasties. Dažniausi simptomai yra:

  • Aukštas pėdos skliautas: pagrindinis požymis yra neįprastai aukštas pėdos skliautas, kuris išlieka net ir stovint ar vaikščiojant.
  • Pėdos ir kulkšnies skausmas: dėl netolygios pėdos apkrovos gali atsirasti skausmas kulne, padikauliuose ar kulkšnyje. Skausmas gali būti labiau jaučiamas vaikštant ar stovint ilgą laiką.
  • Pėdos nestabilumas: žmonės su įgaubta pėda gali jausti pusiausvyros trūkumą ar pėdos nestabilumą, ypač vaikštant nelygiu paviršiumi.
  • Dažni čiurnos patempimai: dėl nestabilios pėdos struktūros žmonėms su įgaubta pėda dažniau pasitaiko čiurnos patempimai ar sužeidimai.
  • Nuospaudos ir skausmingi kalusai: dėl per didelio spaudimo tam tikrose pėdos vietose (pvz., po pirštais ar ant kulno) gali atsirasti skausmingos nuospaudos ir kalusai.
  • Pirštų deformacijos: tokios kaip plaktuko formos pirštai ar nagų įaugimas, gali atsirasti dėl įtemptų raumenų ir sausgyslių, susijusių su įgaubta pėda.
  • Nugaros ir kelių skausmas: dėl pakitusios pėdos struktūros gali pasikeisti kūno biomechanika, kas gali sukelti papildomą stresą keliams ir nugarai.

Ligos klasifikacijos

Įgaubta pėda gali būti klasifikuojama pagal kelis kriterijus, įskaitant priežastį, formą ir simptomų sunkumą:

Pagal priežastį

  • Įgimta įgaubta pėda: būklė atsiranda dėl genetinių veiksnių ir pasireiškia vaikystėje be kitų akivaizdžių priežasčių.
  • Neurologinė įgaubta pėda: susijusi su neurologiniais sutrikimais, tokiais kaip Charcot-Marie-Tooth liga, smegenų paralyžius, poliomielitas ar nugaros smegenų pažeidimai.
  • Trauminė įgaubta pėda: atsiranda po traumos, tokios kaip kaulų lūžis, nervų pažeidimas ar sausgyslių trauma.

Pagal formą

  • Lanksti įgaubta pėda: pėda yra įgaubta, bet išlieka dalinai lanksti ir gali būti šiek tiek išlyginta, kai spaudžiama arba stovima.
  • Standžioji įgaubta pėda: pėda yra standi ir nelanksti, o aukštas skliautas išlieka visą laiką, net kai pėda yra spaudžiama.

Pagal simptomų sunkumą

  • Lengva įgaubta pėda: nedidelis skliauto pakilimas, kuris gali sukelti minimalų diskomfortą ar simptomus.
  • Vidutinio sunkumo įgaubta pėda: aiškesnis skliauto pakilimas, sukeliantis pastebimus simptomus, tokius kaip skausmas, nuovargis ir pusiausvyros trūkumas.
  • Sunki įgaubta pėda: ryškus skliauto pakilimas, sukeliantis stiprų skausmą, pėdos deformaciją ir funkcinius apribojimus.

Ligos diagnostika

Įgaubtos pėdos diagnostika apima fizinį tyrimą, medicininę istoriją ir, jei reikia, vaizdinius tyrimus:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas aptars paciento simptomus, šeimos istoriją, ankstesnes traumas ar neurologines ligas ir atliks fizinį pėdos tyrimą. Gali būti vertinama pėdos forma, skliauto aukštis, pėdos ir kulkšnies judesio diapazonas, taip pat pėdos stabilumas ir stiprumas.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Rentgenograma: gali būti naudojama pėdos kaulų struktūros ir deformacijos įvertinimui, taip pat išsiaiškinti kaulų, sąnarių ir pėdos skeleto būklę.
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojama, jei įtariami raumenų, sausgyslių ar nervų pažeidimai.
    • Kompresinė kompiuterinė tomografija (KT): kartais naudojama sudėtingesniems kaulų struktūros tyrimams.
  • Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai: atliekami, jei įtariama neurologinė įgaubtos pėdos priežastis, kad būtų įvertintas nervų ir raumenų funkcionalumas.

Ligos gydymas ir vaistai

Įgaubtos pėdos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, priežasties ir paciento amžiaus. Pagrindiniai gydymo tikslai yra sumažinti skausmą, pagerinti pėdos funkciją ir užkirsti kelią tolesnėms komplikacijoms.

Nechirurginis gydymas

  • Ortopediniai vidpadžiai: naudojami, kad pagerintų pėdos stabilumą ir sumažintų skausmą. Vidpadžiai gali būti individualiai pritaikyti pagal paciento pėdos formą.
  • Fizioterapija: specialūs pratimai gali padėti stiprinti pėdos ir kulkšnies raumenis, pagerinti lankstumą ir sumažinti simptomus.
  • Bandažai ir petnešos: naudojami siekiant pagerinti pėdos padėtį ir stabilumą, ypač jei yra didelė čiurnos patempimo rizika.
  • Vaistai nuo skausmo: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas ar naproksenas, gali būti naudojami skausmui ir uždegimui sumažinti.

Chirurginis gydymas

  • Minkštųjų audinių procedūros: tokios kaip sausgyslių ištempimas ar perkelimas, gali būti atliekamos siekiant pagerinti raumenų balansą ir sumažinti pėdos įgaubimą.
  • Kaulų procedūros: tokios kaip osteotomija (kaulo pjaustymas ir iš naujo sujungimas) gali būti atliekamos siekiant pakeisti pėdos kaulų padėtį ir pagerinti pėdos formą.
  • Artrodezas (sąnarių suliejimas): atliekamas sunkiais atvejais, kai reikia stabilizuoti pėdą ir sumažinti skausmą, suliejant tam tikrus pėdos sąnarius.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors įgaubta pėda dažniausiai reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti sumažinti simptomus:

  • Reguliarus tempimas ir pratimai: pratimai, skirti pėdos ir kulkšnies raumenų tempimui ir stiprinimui, gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti funkciją. Tai apima pėdos tempimus, pirštų sulenkimus ir pėdos kėlimus.
  • Šalčio ir šilumos terapija: šalčio maišeliai gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą po fizinio aktyvumo, o šilumos terapija gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti standumą.
  • Masažas: masažas gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir diskomfortą pėdoje ir kulkšnyje.
  • Tinkama avalynė: dėvėti patogią ir tinkamą avalynę, kuri užtikrina gerą pėdos palaikymą, gali padėti sumažinti simptomus ir užkirsti kelią tolesnėms problemoms.

Prevencija

Įgaubtos pėdos prevencija priklauso nuo priežasties ir ankstyvo gydymo:

  • Ankstyva neurologinių sutrikimų diagnozė ir gydymas: pacientams, kuriems yra neurologinių ligų rizika, svarbu anksti nustatyti ir gydyti šias būkles, kad būtų sumažinta įgaubtos pėdos rizika.
  • Reguliarūs patikrinimai ir prevencinė priežiūra: žmonėms, turintiems genetinę polinkį į įgaubtą pėdą, rekomenduojama reguliariai tikrinti pėdų būklę, kad būtų galima anksti nustatyti problemas.
  • Tinkamos avalynės ir ortopedinių vidpadžių naudojimas: tinkama avalynė ir vidpadžiai gali padėti palaikyti pėdą ir užkirsti kelią simptomų pablogėjimui.
  • Saugos priemonės: vengti traumų ir naudoti tinkamą apsaugą sporto metu gali padėti išvengti pėdos traumų, kurios galėtų sukelti įgaubtą pėdą.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21719-high-arch-feet
  2. https://www.foothealthfacts.org/conditions/cavus-foot-(high-arched-foot)
  3. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/6524031/

Gydytojai