Ichtiozė

Ligos aprašymas

Ichtiozė yra paveldimų odos ligų grupė, kuri pasireiškia nenormaliai sausa, pleiskanojančia ir sustorėjusia oda. Pavadinimas “ichtiozė” kilęs iš graikiško žodžio “ichthys”, reiškiančio “žuvis”, nes šios ligos simptomai dažnai sukelia odos išvaizdą, primenančią žvynus. Ichtiozė gali pasireikšti įvairiomis formomis, o ligos sunkumas gali skirtis nuo lengvos, kai yra tik šiek tiek sausumo, iki sunkios formos, kai oda tampa stora, kieta ir labai skausminga. Liga gali būti įgimta arba įgyta per gyvenimą.

Dažniausia ichtiozės forma yra ichtiozė vulgaris, kuri paveikia apie 1 iš 250 žmonių ir paprastai pasireiškia vaikystėje. Liga nėra užkrečiama ir gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, nes sukelia diskomfortą, niežėjimą ir socialinius sunkumus dėl odos būklės.

Ligos priežastys

Pagrindinė ichtiozės priežastis yra genetiniai pokyčiai, kurie pažeidžia odos gebėjimą tinkamai atsinaujinti ir išlaikyti drėgmę. Genetiniai pokyčiai veikia baltymus, kurie reguliuoja odos ląstelių vystymąsi ir diferenciaciją. Dėl šios priežasties oda nesugeba natūraliai pašalinti negyvų ląstelių, o tai lemia storą ir pleiskanojančią odą.

  • Genetiniai veiksniai: ichtiozė vulgaris yra paveldima autosominiu dominantiniu būdu, o tai reiškia, kad vienas iš tėvų gali perduoti ligą savo vaikams.
  • Įgyta ichtiozė: gali pasireikšti suaugusiems dėl kitų sveikatos problemų, tokių kaip vėžys, inkstų ligos ar autoimuninės ligos, arba dėl tam tikrų vaistų vartojimo.

Ligos simptomai

Ichtiozės simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo ligos formos ir sunkumo. Simptomai paprastai pastebimi ankstyvoje vaikystėje, dažnai kūdikiams ar mažiems vaikams, ir gali blogėti su amžiumi.

  • Sausa, pleiskanojanti oda
  • Storos, kietos odos plotai, ypač ant rankų, kojų ir liemens
  • Smulkūs, pilkšvi, balti arba rudai žvyneliai ant odos paviršiaus
  • Niežėjimas ir diskomfortas
  • Sutirštėję delnų ir padų odos sluoksniai
  • Krekinganti oda, kuri gali sukelti skausmą
  • Sunkesniais atvejais gali būti pažeidžiama didesnė kūno dalis, įskaitant veidą ir galvos odą

Ligos klasifikacijos

Ichtiozė turi keletą skirtingų formų, kurios skiriasi simptomų sunkumu, paveldėjimo tipu ir amžiumi, kada liga pasireiškia. Dažniausios formos:

  • Ichtiozė vulgaris: dažniausia forma, kuri dažniausiai pasireiškia vaikystėje, dažniausiai švelniais simptomais, tačiau gali pablogėti sausuoju metų laiku.
  • X-susijusi ichtiozė: genetinė forma, kuri pasireiškia vyrams ir yra susijusi su lytiškai X chromosoma. Simptomai būna stipresni nei vulgarinės formos.
  • Įgimta ichtiozė: tai reta ir sunkesnė forma, kuriai būdingos storos, plačios odos plokštelės, dažnai pasireiškiančios kūdikiams gimimo metu arba iškart po gimimo.
  • Lamellinė ichtiozė: sunki įgimtos ichtiozės forma, kuri sukelia didelius odos pažeidimus visame kūne.

Ligos diagnostika

Ichtiozės diagnostika grindžiama fiziniu odos apžiūrėjimu ir šeimos ligos istorija. Gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, kad nustatytų konkrečią ligos formą ir išskirtų ją iš kitų odos ligų.

  • Odos tyrimai: atliekami odos mėginiai, siekiant nustatyti odos ląstelių vystymosi ir šveitimosi anomalijas.
  • Genetiniai tyrimai: gali būti naudojami siekiant patvirtinti paveldimos formos diagnozę.
  • Biopsija: retai, tačiau gali būti atliekama siekiant atmesti kitas odos ligas.

Ligos gydymas ir vaistai

Ichtiozės gydymas yra skirtas simptomų palengvinimui, nes visiškai išgydyti šios ligos nėra įmanoma. Gydymas paprastai orientuotas į odos drėkinimą, šveitimą ir niežėjimo mažinimą.

  • Drėkinamieji kremai ir tepalai: kasdienis drėkinančių kremų naudojimas padeda išlaikyti odą minkštą ir apsaugo nuo pleiskanojimo. Dažnai naudojami kremai su karbamidu, pieno rūgštimi arba alfa-hidroksi rūgštimis.
  • Keratolitiniai preparatai: šie vaistai padeda šveisti negyvas odos ląsteles ir mažinti odos sluoksnio storumą. Paprastai naudojamos salicilo rūgštis ar kiti šveičiantys preparatai.
  • Retinoidai: sunkiais atvejais gydytojai gali skirti geriamus retinoidus, kurie padeda reguliuoti odos ląstelių atsinaujinimą.
  • Antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai: jei yra odos infekcijos požymių, gali prireikti antibiotikų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti

Nors liaudies medicina negali pakeisti medicininio gydymo, tam tikros natūralios priemonės gali padėti palengvinti simptomus.

  • Kokosų aliejus: padeda drėkinti sausą odą ir mažina pleiskanojimą.
  • Avižų vonios: natūraliai drėkina ir ramina odą, mažina niežėjimą ir uždegimą.
  • Alyvuogių aliejus: gali būti naudojamas kaip natūralus drėkiklis sausai odai.
  • Aloe vera: turi priešuždegiminių savybių ir padeda sumažinti sudirginimą.

Prevencija

Kadangi ichtiozė yra paveldima liga, nėra veiksmingų priemonių, galinčių visiškai užkirsti kelią jos atsiradimui. Tačiau yra būdų, kaip sumažinti simptomų pasireiškimą ir palengvinti ligos eigą.

  • Reguliariai naudoti drėkinamąsias priemones, ypač šaltuoju metų laiku, kai oda yra sausesnė.
  • Vengti karšto vandens ir ilgų maudynių, nes tai gali išsausinti odą.
  • Naudoti švelnius muilus ir odos priežiūros priemones, kad būtų išvengta dirginimo.
  • Gerti pakankamai vandens, kad oda būtų gerai hidratuota.

Šaltiniai

  1. https://www.niams.nih.gov/health-topics/ichthyosis#:~:text=Ichthyosis%20refers%20to%20a%20group,affect%20internal%20organs%20as%20well.
  2. https://www.nhs.uk/conditions/ichthyosis/
  3. https://www.webmd.com/skin-problems-and-treatments/what-is-ichthyosis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)