Hipercholesterolemija

Ligos aprašymas

Hipercholesterolemija yra būklė, kai kraujyje yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje ir būtina normaliam kūno funkcionavimui, nes ji dalyvauja formuojant ląstelių membranas, kai kuriuos hormonus ir vitaminą D. Tačiau, kai cholesterolio lygis kraujyje tampa per didelis, jis gali kauptis arterijų sienelėse, suformuodamas aterosklerozines plokšteles. Šios plokštelės gali susiaurinti arba užkimšti arterijas, didindamos širdies ligų, insulto ir kitų kraujagyslių ligų riziką. Hipercholesterolemija dažnai neturi jokių simptomų, todėl gali būti aptinkama tik atliekant kraujo tyrimus.

Ligos priežastys

Hipercholesterolemija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

  • Genetinis polinkis (šeiminė hipercholesterolemija): Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį, dėl kurio jų organizmas gamina per daug cholesterolio arba nesugeba jo tinkamai pašalinti. Ši forma gali pasireikšti net vaikystėje ir dažnai yra sunki.
  • Nesveika mityba: Valgymas daug sočiųjų riebalų, transriebalų ir cholesterolio turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, riebios mėsos, pieno produktų ir perdirbtų maisto produktų, gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje.
  • Sėdimas gyvenimo būdas: Fizinio aktyvumo stoka gali padidinti „blogojo“ (mažo tankio lipoproteinų – MTL) cholesterolio kiekį ir sumažinti „gerojo“ (didelio tankio lipoproteinų – DTL) cholesterolio kiekį.
  • Antsvoris ir nutukimas: Didesnis kūno svoris gali padidinti MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį, taip pat sumažinti DTL cholesterolio kiekį.
  • Kitos ligos: Tam tikros ligos, tokios kaip diabetas, hipotirozė, lėtinė inkstų liga ir kepenų ligos, gali prisidėti prie cholesterolio kiekio padidėjimo kraujyje.
  • Vaistai: Kai kurie vaistai, tokie kaip diuretikai, steroidai ar kontraceptikai, gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje.
  • Amžius ir lytis: Su amžiumi didėja cholesterolio kiekis kraujyje, o moterims po menopauzės DTL cholesterolio kiekis gali sumažėti.

Ligos simptomai

Hipercholesterolemija dažniausiai neturi specifinių simptomų. Daugelis žmonių nežino, kad turi padidėjusį cholesterolio kiekį, kol jis nesukelia rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies liga ar insultas. Tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti šie simptomai:

  • Ksantomos: Geltoni ar oranžiniai riebalų sankaupos po oda, dažniausiai aplink akis, alkūnes, kelius ar sėdmenis. Tai yra požymis, kad kraujyje yra labai didelis cholesterolio kiekis, dažniausiai dėl šeiminės hipercholesterolemijos.
  • Ksanteliazmos: Mažos gelsvos riebalų sankaupos aplink akis. Tai gali būti padidėjusio cholesterolio požymis, bet ne visada.
  • Ragenos lankas: Pilkšva arba baltai gelsva linija aplink ragenos kraštą. Šis požymis dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, bet gali būti ir jaunesniems, sergantiems šeimine hipercholesterolemija.

Daugeliu atvejų padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje išaiškėja tik atlikus kraujo tyrimus arba po komplikacijų, tokių kaip širdies smūgis ar insultas.

Ligos klasifikacija

Hipercholesterolemija gali būti klasifikuojama pagal priežastį ir cholesterolio frakcijų santykį kraujyje:

  1. Pirminė (šeiminė) hipercholesterolemija: Genetinė liga, kurią sukelia mutacijos genuose, atsakinguose už cholesterolio metabolizmą, pavyzdžiui, LDLR, APOB arba PCSK9. Tai gali būti:
    • Heterozigotinė šeiminė hipercholesterolemija: Paveldima iš vieno tėvų, paprastai sukelia vidutinį iki didelio cholesterolio padidėjimą.
    • Homozigotinė šeiminė hipercholesterolemija: Paveldima iš abiejų tėvų, yra daug retesnė ir sukelia labai aukštą cholesterolio kiekį kraujyje.
  2. Antrinė hipercholesterolemija: Sukelta kitų veiksnių, tokių kaip mityba, gyvenimo būdas, kitos ligos ar vaistai.
  3. Mišri hipercholesterolemija: Cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje yra padidėjęs dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius ir gyvenimo būdo veiksnius.

Ligos diagnostika

Hipercholesterolemijos diagnostika apima kraujo tyrimus, siekiant įvertinti lipidų profilį, ir kitus tyrimus, skirtus nustatyti galimas komplikacijas:

  • Lipidų profilis: Pagrindinis tyrimas hipercholesterolemijai nustatyti. Jame matuojami šie rodikliai:
    • Bendras cholesterolis: Bendras cholesterolio kiekis kraujyje.
    • MTL cholesterolis („blogasis“ cholesterolis): Didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kai yra padidėjęs.
    • DTL cholesterolis („gerasis“ cholesterolis): Sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kai yra aukštas.
    • Trigliceridai: Riebalų forma, kuri taip pat gali padidinti širdies ligų riziką, kai jų kiekis yra per didelis.
  • Genetiniai tyrimai: Gali būti atliekami, jei įtariama šeiminė hipercholesterolemija, ypač jei yra stipri šeimos istorija arba pacientas turi labai aukštą cholesterolio kiekį.
  • Kitos sveikatos būklės vertinimas: Kraujo tyrimai skirti patikrinti gliukozės kiekį kraujyje, kepenų ir inkstų funkciją, skydliaukės veiklą ir kitus parametrus, kurie gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje.

Ligos gydymas ir vaistai

Hipercholesterolemijos gydymas yra skirtas cholesterolio kiekiui kraujyje sumažinti ir komplikacijų rizikai sumažinti. Gydymas apima gyvenimo būdo pokyčius ir, jei reikia, medikamentus:

  • Gyvenimo būdo pokyčiai:
    • Sveika mityba: Vengti sočiųjų riebalų, transriebalų ir cholesterolio turinčių maisto produktų. Rekomenduojama valgyti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir liesų baltymų.
    • Fizinė veikla: Reguliari fizinė veikla (bent 150 minučių per savaitę) gali padėti padidinti DTL cholesterolio kiekį ir sumažinti MTL cholesterolio kiekį.
    • Kūno svorio kontrolė: Svorio metimas gali padėti sumažinti bendrą cholesterolio kiekį ir sumažinti širdies ligų riziką.
    • Rūkymo nutraukimas: Rūkymas mažina DTL cholesterolio kiekį ir didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl rūkymo atsisakymas gali padėti pagerinti lipidų profilį.
  • Vaistai:
    • Statinai: Dažniausiai vartojami vaistai cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Jie mažina MTL cholesterolio kiekį ir padidina DTL cholesterolio kiekį, taip pat turi priešuždegiminį poveikį.
    • Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai (pvz., ezetimibas): Mažina cholesterolio absorbciją iš žarnyno, sumažindami bendrą ir MTL cholesterolio kiekį.
    • PCSK9 inhibitoriai: Naujesnė vaistų klasė, veiksminga pacientams, kuriems nepavyksta pasiekti tikslinio MTL cholesterolio lygio su kitais vaistais arba kuriems yra genetinis polinkis.
    • Fibratai: Mažina trigliceridų kiekį ir padidina DTL cholesterolio kiekį. Dažnai naudojami, kai kartu su hipercholesterolemija yra padidėję trigliceridai.
    • Tulžies rūgščių rišikliai: Padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau dažniau naudojami kaip papildoma priemonė kitų vaistų neveiksmingumo atveju.
    • Niacinas: Gali sumažinti MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį, taip pat padidinti DTL cholesterolio kiekį, tačiau jo vartojimas ribotas dėl šalutinių poveikių.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje arba pagerinti bendrą sveikatą, tačiau jie neturėtų pakeisti gydytojo rekomenduotų gydymo būdų:

  • Omega-3 riebalų rūgštys: Rasti žuvų taukuose ir linų sėmenyse, omega-3 riebalų rūgštys gali padėti sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje.
  • Tirpios skaidulos: Avižos, pupelės, linų sėklos ir obuoliai turi tirpių skaidulų, kurios gali padėti sumažinti cholesterolio absorbciją kraujyje.
  • Fitosteroliai: Augaliniai steroliai, randami tam tikruose maisto produktuose ir papildose, gali padėti sumažinti cholesterolio absorbciją.
  • Česnakas: Kai kurie tyrimai rodo, kad česnakas gali padėti sumažinti bendrą cholesterolio kiekį, tačiau poveikis yra nedidelis.
  • Žalioji arbata: Antioksidantai, esantys žaliojoje arbatoje, gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir pagerinti kraujagyslių sveikatą.

Prevencija

Norint išvengti hipercholesterolemijos, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų:

  • Reguliarūs kraujo tyrimai: Reguliariai tikrinkitės cholesterolio kiekį kraujyje, ypač jei turite genetinį polinkį ar kitų rizikos veiksnių.
  • Sveika mityba: Laikykitės mitybos plano, kuriame yra mažai sočiųjų riebalų, transriebalų ir cholesterolio.
  • Fizinė veikla: Reguliariai sportuokite ir išlaikykite aktyvų gyvenimo būdą.
  • Svorio kontrolė: Išlaikykite sveiką kūno svorį.
  • Rūkymo nutraukimas: Venkite rūkymo ir kitų tabako produktų.
  • Alkoholio vartojimo ribojimas: Vartokite alkoholį saikingai arba visai nevartokite.

Šaltiniai

  1. https://www.upmc.com/services/heart-vascular/conditions-treatments/hypercholesterolemia#:~:text=Hypercholesterolemia%20is%20a%20word%20for,heart%20disease%20and%20cardiovascular%20problems.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23921-hypercholesterolemia
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK459188/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)