Guillain – Barre sindromas

Guillain–Barré sindromo aprašymas

Guillain–Barré sindromas (GBS) yra reta, bet rimta autoimuninė liga, kuriai būdingas greitas nervų sistemos pažeidimas, dėl kurio atsiranda raumenų silpnumas, galūnių tirpimas ir, sunkiais atvejais, paralyžius. Liga paprastai prasideda nuo silpnumo ir dilgčiojimo kojose, kurie gali plisti į viršutinę kūno dalį ir rankas. Guillain–Barré sindromas gali progresuoti greitai, ir gali prireikti intensyvios medicininės pagalbos, tačiau dauguma pacientų galiausiai visiškai pasveiksta.

Ligos priežastys

Guillain–Barré sindromo tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad liga yra sukelta autoimuninės reakcijos, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo periferinius nervus. Ši autoimuninė reakcija dažnai būna susijusi su ankstesne infekcija ar kita medicinine būkle:

  • Virusinės infekcijos: Dažniausiai GBS pasireiškia po virusinių infekcijų, tokių kaip gripas, Epstein-Barr virusas ar Zika virusas.
  • Bakterinės infekcijos: Campylobacter jejuni bakterija, dažniausiai sukelianti apsinuodijimą maistu, yra dažnas veiksnys, susijęs su GBS.
  • Vakcinos: Retais atvejais GBS gali pasireikšti po vakcinacijos, tačiau tokie atvejai yra labai reti.
  • Chirurginės procedūros: Kai kuriais atvejais GBS gali išsivystyti po operacijų ar kitų medicininių intervencijų.

Guillain–Barré sindromo simptomai

GBS simptomai dažniausiai prasideda nuo lengvo silpnumo ar dilgčiojimo kojose, tačiau gali progresuoti į sunkesnę būklę:

  • Raumenų silpnumas: Dažniausiai prasideda kojose ir plinta į viršutinę kūno dalį. Sunkiais atvejais gali pasireikšti viso kūno paralyžius.
  • Tirpimas ir dilgčiojimas: Dažniausiai pasireiškia galūnėse ir gali plisti į kitas kūno dalis.
  • Sutrikęs koordinavimas: Dėl raumenų silpnumo gali būti sunku vaikščioti ar atlikti kasdienius veiksmus.
  • Kvėpavimo sunkumai: Jei sindromas paveikia krūtinės raumenis, gali atsirasti kvėpavimo sunkumų, kuriems prireikia mechaninės ventiliacijos.
  • Širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimai: GBS gali paveikti autonominę nervų sistemą, sukeliančią širdies ritmo, kraujospūdžio ar virškinimo sutrikimus.
  • Veido raumenų silpnumas: Kai kuriais atvejais gali būti pažeisti veido raumenys, sukeliantys sunkumus kalbant, kramtant ar ryjant.

Ligos klasifikacija

Guillain–Barré sindromas gali būti klasifikuojamas pagal tai, kokie nervai yra paveikti ir kaip pasireiškia simptomai:

  • Ūminė uždegiminė demielinizuojanti poliradikulopatija (AIDP): Dažniausia GBS forma, kuriai būdingas mielino, nervų apsauginio dangalo, pažeidimas.
  • Ūminė motorinė aksoninė neuropatija (AMAN): Forma, kuri dažniau pasireiškia vaikams ir yra paplitusi Azijoje. Ji veikia tik motorinius nervus, be jautrumo sutrikimų.
  • Ūminė motorinė ir sensorinė aksoninė neuropatija (AMSAN): Sunkesnė forma, kuri veikia tiek motorinius, tiek sensorinius nervus, dažnai sukelianti rimtesnius simptomus.
  • Miller-Fisher sindromas: Retesnė forma, kuriai būdingas akių raumenų paralyžius, koordinacijos sutrikimai ir sausgyslių refleksų išnykimas.

Guillain–Barré sindromo diagnostika

Guillain–Barré sindromo diagnostika apima kelis tyrimus, siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti nervų pažeidimo laipsnį:

  • Neurologinis tyrimas: Gydytojas patikrina raumenų jėgą, refleksus ir jutimo funkcijas, siekdamas nustatyti silpnumo ir kitų simptomų pasireiškimą.
  • Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai: Šie tyrimai padeda įvertinti, kaip gerai nervai perduoda elektros impulsus, ir nustatyti nervų pažeidimo pobūdį.
  • Lumbalinė punkcija: Analizuojamas smegenų skystis (cerebrospinalinis skystis) gali parodyti padidėjusį baltymų kiekį, kuris yra būdingas GBS.
  • Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant atmesti kitas galimas simptomų priežastis ir nustatyti galimus infekcijų žymenis.

Guillain–Barré sindromo gydymas ir vaistai

GBS gydymas paprastai skirtas simptomų valdymui ir komplikacijų prevencijai, kadangi specifinio išgydymo nėra:

  • Plazmaferezė: Tai procedūra, kurios metu paciento kraujas valomas nuo antikūnų, kurie gali būti atsakingi už nervų pažeidimą. Plazmaferezė padeda sumažinti simptomų sunkumą.
  • Intraveniniai imunoglobulinai (IVIG): Gydomi didelės dozės imunoglobulinai, kurie padeda neutralizuoti žalingus antikūnus, susijusius su GBS.
  • Kvėpavimo palaikymas: Jei pacientui kyla kvėpavimo sunkumų, gali prireikti mechaninės ventiliacijos.
  • Fizinė terapija: Pacientams, kuriems reikia atstatyti raumenų jėgą ir judrumą, gali būti skiriama ilgalaikė fizinė terapija.

Liaudiškos priemonės Guillain–Barré sindromui gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti Guillain–Barré sindromo, tam tikros praktikos gali padėti valdyti simptomus ir skatinti sveikimą:

  • Subalansuota mityba: Sveika mityba su pakankamai maistinių medžiagų gali padėti organizmui atsigauti ir sustiprinti imuninę sistemą.
  • Švelnūs pratimai: Kai tik tai yra saugu, lengva fizinė veikla, pvz., tempimo pratimai ir vaikščiojimas, gali padėti atkurti raumenų jėgą ir lankstumą.
  • Streso valdymas: Kadangi stresas gali paveikti imuninę sistemą, streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti simptomų sunkumą.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/guillain-barre-syndrome/symptoms-causes/syc-20362793
  2. https://www.nhs.uk/conditions/guillain-barre-syndrome/
  3. https://www.ninds.nih.gov/health-information/disorders/guillain-barre-syndrome

Gydytojai