Gliukozės – 6 – fosfatdehidrogenazės (G6FDG) stoka

Gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės (G6FDG) stokos aprašymas

Gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės (G6FDG) stoka yra paveldima genetinė būklė, kuri veikia raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimą tinkamai funkcionuoti. Ši liga sukelia fermento G6FDG trūkumą, kuris yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių apsaugai nuo oksidacinio streso. Dėl šio trūkumo raudonieji kraujo kūneliai gali lengviau pažeisti ir suirti (hemolizė), ypač esant tam tikriems aplinkos veiksniams, tokiems kaip tam tikri vaistai, infekcijos ar maisto produktai.

Ligos priežastys

G6FDG stoka yra sukelta mutacijos G6PD gene, kuris yra X chromosomoje. Kadangi vyrams yra tik viena X chromosoma, jie dažniau kenčia nuo šios būklės, o moterys, turinčios dvi X chromosomas, gali būti sveikos nešiotojos arba turėti lengvesnių simptomų. Būklė yra paveldima X susijusiu recesyviniu būdu.

G6FDG stokos simptomai

Simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, kiek stipriai pažeisti raudonieji kraujo kūneliai. Dažniausi simptomai yra:

  • Anemija: Dėl hemolizės gali atsirasti staigus raudonųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas, sukeliantis nuovargį, silpnumą ir dusulį.
  • Gelta: Oda ir akių baltymai gali pagelsti dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje, kuris susidaro suirus raudoniesiems kraujo kūneliams.
  • Tamsios spalvos šlapimas: Šlapimas gali tapti tamsus dėl hemoglobino išskyrimo iš suirusių raudonųjų kraujo kūnelių.
  • Greitas širdies ritmas: Organizmas bando kompensuoti deguonies trūkumą dėl mažesnio raudonųjų kraujo kūnelių kiekio.
  • Pilvo ar nugaros skausmas: Hemolizės metu gali pasireikšti skausmai pilve arba nugaroje.

Ligos klasifikacija

G6FDG stoka gali būti klasifikuojama pagal klinikinius simptomus ir jų sunkumą:

  • Lengva forma: Pacientai paprastai neturi simptomų, išskyrus atvejus, kai susiduria su tam tikrais provokuojančiais veiksniais, pvz., tam tikrų vaistų vartojimu arba infekcijomis.
  • Vidutinė forma: Simptomai dažniau pasireiškia, bet yra vidutinio sunkumo.
  • Sunki forma: Simptomai yra nuolatiniai arba sunkiai išvengiami, dažniau pasireiškia rimta hemolizinė anemija.

G6FDG stokos diagnostika

G6FDG stokos diagnostika paprastai apima keletą tyrimų, siekiant nustatyti fermento aktyvumą ir įvertinti raudonųjų kraujo kūnelių būklę:

  • Fermento aktyvumo testas: Tai pagrindinis tyrimas, kuris matuoja G6FDG fermento aktyvumą kraujyje. Sumažėjęs aktyvumas rodo G6FDG stoką.
  • Kraujo tyrimai: Hemoglobino lygio, retikuliocitų (nesubrendusių raudonųjų kraujo kūnelių) skaičiaus ir bilirubino koncentracijos tyrimai gali padėti įvertinti hemolizės laipsnį.
  • Genetinis tyrimas: Gali būti atliekamas siekiant nustatyti G6PD geno mutacijas, ypač šeimos nariams, norint patvirtinti diagnozę ar įvertinti nešiotojų būklę.

G6FDG stokos gydymas ir vaistai

G6FDG stokos gydymas paprastai yra orientuotas į simptomų valdymą ir hemolizės prevenciją, vengiant provokuojančių veiksnių:

  • Vengti provokuojančių veiksnių: Pacientai turi vengti tam tikrų vaistų (pvz., sulfonamidų, aspirino), tam tikrų maisto produktų (pvz., pupų) ir kitų medžiagų, kurios gali sukelti hemolizę.
  • Infekcijų gydymas: Kadangi infekcijos gali sukelti hemolizę, jas reikia greitai ir veiksmingai gydyti.
  • Kraujo perpylimas: Sunkios hemolizinės anemijos atvejais gali prireikti kraujo perpylimo, siekiant greitai atstatyti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.
  • Folinė rūgštis: Gali būti skiriama folinė rūgštis, kad būtų palaikoma raudonųjų kraujo kūnelių gamyba kaulų čiulpuose.

Liaudiškos priemonės G6FDG stokai gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti G6FDG stokos, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti valdyti būklę:

  • Sveika mityba: Subalansuota mityba su daug vitaminų ir mineralų gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir imuninę sistemą.
  • Streso valdymas: Kadangi stresas gali paveikti imuninę sistemą ir sukelti infekcijas, kurios gali provokuoti hemolizę, streso valdymas gali būti svarbus.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliarios konsultacijos su gydytoju ir kraujo tyrimai gali padėti anksti nustatyti ir valdyti galimus hemolizės epizodus.

Šaltiniai

  1. https://www.origene.com/catalog/proteins/recombinant-proteins/tp320625/glucose-6-phosphate-dehydrogenase-g6pd-nm_000402-human-recombinant-protein?gad_source=1&gclid=CjwKCAjwoJa2BhBPEiwA0l0ImDTZH7iwMXoTsaU8SIld1mJUVLpzVpShBGlvPhX22P6fg5-8yguDKxoCO_gQAvD_BwE
  2. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/g6pd-glucose6phosphate-dehydrogenase-deficiency#:~:text=G6PD%20deficiency%20is%20when%20the,faster%20than%20they%20normally%20would.
  3. https://medlineplus.gov/genetics/condition/glucose-6-phosphate-dehydrogenase-deficiency/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)