Escherichia coli infekcija

Ligos aprašymas

Escherichia coli (E. coli) yra bakterijų rūšis, kurios paprastai randamos sveiko žmogaus ir gyvūnų žarnyne. Dauguma E. coli padermių yra nekenksmingos, tačiau kai kurios gali sukelti sunkią infekciją, ypač jei patenka į kitas kūno dalis arba jei žmogaus imuninė sistema yra susilpnėjusi. Tam tikros E. coli padermės, tokios kaip E. coli O157

, gali sukelti sunkias virškinimo sistemos infekcijas, pasireiškiančias viduriavimu, pilvo skausmu ir netgi inkstų nepakankamumu. E. coli infekcijos dažniausiai plinta per užterštą maistą ar vandenį.

Ligos priežastis

E. coli infekcijos priežastys yra susijusios su tam tikrų patogeninių E. coli padermių patekimu į žmogaus organizmą per užterštą maistą, vandenį arba sąlytį su užsikrėtusiais gyvūnais ar žmonėmis. Pagrindinės infekcijos priežastys:

  • Užterštas maistas: Ypač pavojinga yra nepakankamai iškepta mėsa, ypač jautiena, užteršta bakterijomis. Bakterijos gali patekti į organizmą per neplautus vaisius, daržoves ar nepasterizuotus pieno produktus.
  • Užterštas vanduo: E. coli bakterijos gali plisti per užterštus vandens šaltinius, tokius kaip nefiltruotas ar negydytas geriamasis vanduo.
  • Kontaktas su užkrėstais gyvūnais: Tiesioginis kontaktas su gyvūnais, pvz., fermose, gali sukelti infekciją.
  • Prasta higiena: E. coli gali plisti tarp žmonių, jei nenaudojamos tinkamos higienos priemonės, ypač po tualeto ar prieš maisto ruošimą.

Ligos simptomai

E. coli infekcijos simptomai gali pasireikšti per 1-10 dienų po užsikrėtimo, dažniausiai per 3-4 dienas. Pagrindiniai simptomai:

  • Viduriavimas: Dažniausiai pasireiškia vandeningas viduriavimas, kuris gali tapti kruvinas.
  • Pilvo skausmas ir spazmai: Stiprūs pilvo spazmai yra dažnas simptomas, lydimas pilvo pūtimo.
  • Pykinimas ir vėmimas: Kai kurie pacientai gali patirti pykinimą ir vėmimą kartu su viduriavimu.
  • Karščiavimas: Nors dažniausiai temperatūra būna normali arba šiek tiek padidėjusi, kai kuriais atvejais gali atsirasti karščiavimas.
  • Silpnumas ir dehidratacija: Dėl nuolatinio viduriavimo gali pasireikšti dehidratacija, kuri pasireiškia silpnumu, sausumu burnoje ir sumažėjusiu šlapimo kiekiu.

Sunkesniais atvejais E. coli infekcija gali sukelti hemolizinį-ureminį sindromą (HUS), kuris pažeidžia inkstus ir gali būti gyvybei pavojinga komplikacija.

Ligos klasifikacija

E. coli infekcijos klasifikuojamos pagal bakterijos padermę ir ligos sunkumą. Dažniausios E. coli padermės yra šios:

  • Enterohemoraginės E. coli (EHEC): Tai viena iš pavojingiausių padermių, dažniausiai siejama su E. coli O157

    . Gali sukelti kraujingą viduriavimą ir hemolizinį-ureminį sindromą (HUS).

  • Enterotoksigeninės E. coli (ETEC): Sukelia vandeningą viduriavimą, dažnai vadinamą „keliautojų viduriavimu“.
  • Enteroinvazinės E. coli (EIEC): Sukelia uždegiminį procesą žarnyne, panašų į dizenteriją, su viduriavimu ir karščiavimu.
  • Enteropatogeninės E. coli (EPEC): Dažniau pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams, sukeldamos viduriavimą.

Ligos diagnostika

E. coli infekcijos diagnozavimas apima keletą tyrimų, siekiant nustatyti bakterijų buvimą organizme ir infekcijos tipą:

  • Išmatų tyrimai: Pagrindinis diagnostinis tyrimas, kurio metu išmatos tiriamos laboratorijoje, siekiant nustatyti E. coli bakterijas ir jų padermę.
  • Kraujo tyrimai: Gali būti atliekami siekiant nustatyti infekcijos sunkumą, ypač jei yra įtarimų dėl hemolizinio-ureminio sindromo (HUS).
  • Polimerazės grandininė reakcija (PGR): Naudojama tiksliai nustatyti E. coli bakterijų DNR ir padermę.

Ligos gydymas ir vaistai

Dauguma E. coli infekcijų praeina savaime per kelias dienas, tačiau tam tikri gydymo būdai gali padėti sumažinti simptomus ir išvengti komplikacijų:

  • Skysčių terapija: Svarbu atkurti prarastus skysčius ir elektrolitus, ypač jei yra stiprus viduriavimas. Tai gali būti daroma geriant daug skysčių arba naudojant geriamuosius rehidratacijos tirpalus.
  • Antibiotikai: Antibiotikai paprastai neskiriami, nes jie gali padidinti hemolizinio-ureminio sindromo (HUS) riziką, ypač sergant EHEC infekcija.
  • Poilsis: Dauguma žmonių atsigauna be specifinio gydymo, todėl poilsis ir švelni dieta gali padėti greičiau sveikti.
  • Hospitalizacija: Sunkesniais atvejais, ypač jei išsivysto hemolizinis-ureminis sindromas, gali prireikti hospitalizacijos ir inkstų dializės.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors pagrindinis gydymas E. coli infekcijai yra medicininis, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus:

  • Imbiero arbata: Imbieras turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti pykinimą ir pilvo diskomfortą.
  • Probiotikai: Probiotikai gali padėti atstatyti sveiką žarnyno mikroflorą po infekcijos ir pagerinti virškinimą.
  • Drėkinimas: Reguliariai geriant vandenį arba sultis, galima sumažinti dehidratacijos riziką.

Prevencija

E. coli infekcijos gali būti užkirstos laikantis higienos ir maisto saugos taisyklių:

  • Tinkamai gaminti maistą: Mėsą, ypač jautieną, reikia gaminti iki reikiamos temperatūros, kad bakterijos būtų sunaikintos.
  • Vengti nepasterizuotų produktų: Vengti nepasterizuoto pieno, sūrio ir sulčių.
  • Tinkama higiena: Dažnai plauti rankas, ypač po tualeto naudojimo, prieš maisto gaminimą ir valgymą.
  • Saugus vanduo: Gerti tik saugų, filtruotą ar virintą vandenį, ypač keliaujant į šalis, kuriose yra prasta sanitarija.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/e-coli/symptoms-causes/syc-20372058#:~:text=Escherichia%20coli%20(E.%20coli),cramps%2C%20bloody%20diarrhea%20and%20vomiting.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16638-e-coli-infection
  3. https://www.webmd.com/food-recipes/food-poisoning/what-is-e-coli

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)