Dubens uždegiminė liga (DUL)

Ligos aprašymas

Dubens uždegiminė liga (DUL) – tai moterų lytinių organų infekcija, apimanti gimdą, kiaušintakius ir/arba kiaušides. Dažniausiai ją sukelia bakterijos, perduodamos per lytinius santykius, pavyzdžiui, Chlamydia trachomatis ir Neisseria gonorrhoeae. Infekcija gali išplisti iš makšties į viršutinius reprodukcinius organus, sukeldama skausmą, uždegimą ir kartais ilgalaikius reprodukcinės sistemos pažeidimus. Jei DUL nėra laiku diagnozuojama ir gydoma, ji gali sukelti nevaisingumą, negimdinį nėštumą arba lėtinį dubens skausmą.

Ligos priežastis

DUL dažniausiai sukelia lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI), tačiau retais atvejais infekcija gali atsirasti po gimdymo, abortų arba kitų gimdos procedūrų. Pagrindinės priežastys yra bakterijos, kurios patekusios į makštį gali patekti į aukštesnes reprodukcines sritis.

  • Chlamidijų infekcija: dažniausiai aptinkama DUL priežastis. Chlamidijos dažnai nesukelia simptomų, todėl moterys gali nežinoti, kad yra užsikrėtusios.
  • Gonorėjos infekcija: gonorėja taip pat dažnai sukelia DUL, ypač jei nėra laiku gydoma.
  • Mišrios bakterinės infekcijos: ne tik LPI bakterijos, bet ir natūraliai makštyje gyvenančios bakterijos, tokios kaip Gardnerella vaginalis, gali prisidėti prie infekcijos.
  • Gimdos įkelties procedūros: kai kurios procedūros, pavyzdžiui, intrauterinio įrenginio (spiralės) įkėlimas, gali padidinti infekcijos riziką, ypač per pirmąsias kelias savaites po įkėlimo.

Ligos simptomai

DUL simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki sunkių. Kai kurios moterys gali neturėti ryškių simptomų, ypač pradinėse ligos stadijose. Tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:

  • Apatinės pilvo dalies skausmas: vienas iš dažniausių simptomų, kuris gali būti lengvas arba stiprus.
  • Padidėjusios ir nenormalios makšties išskyros: dažniausiai su nemaloniu kvapu, gali būti gelsvos ar žalsvos spalvos.
  • Skausmas lytinių santykių metu (dispareunija): ypač kai liga progresuoja ir pažeidžia gilesnius lytinius organus.
  • Karščiavimas: gali pasireikšti, kai infekcija tampa sunkesnė ir plinta į aplinkinius audinius.
  • Skausmas šlapinantis: dažnai painiojamas su šlapimo takų infekcija.
  • Nereguliarus mėnesinių ciklas: kraujavimas tarp mėnesinių ar stipresnės nei įprastai mėnesinės.
  • Nuovargis ir bendras negalavimas.

Ligos klasifikacija

DUL gali būti klasifikuojama pagal infekcijos plitimą ir simptomų sunkumą:

  • Ūminė DUL: simptomai atsiranda staiga ir intensyviai, paprastai per kelias dienas. Būdingi stiprūs pilvo skausmai, karščiavimas ir stiprios išskyros.
  • Lėtinė DUL: simptomai būna švelnesni, bet ilgai trunkantys, kartais pasikartojantys. Dažnai sukelia lėtinį dubens skausmą.
  • Subklinikinė DUL: liga, kuri gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau sukelia ilgalaikį reprodukcinės sistemos pažeidimą, pvz., randėjimą kiaušintakiuose.

Ligos diagnostika

DUL diagnostika gali būti sudėtinga, nes jos simptomai dažnai būna nespecifiniai ir gali būti panašūs į kitas dubens srities ligas. Gydytojas atlieka tyrimus, kad patvirtintų diagnozę ir atmestų kitas galimas ligas.

  • Ginekologinė apžiūra: gydytojas apžiūri pacientę ir įvertina, ar nėra gimdos kaklelio jautrumo, uždegimo požymių ar nenormalių makšties išskyrų.
  • Makšties išskyros tyrimas: atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra bakterinės ar lytiniu keliu plintančios infekcijos požymių.
  • Šlapimo tyrimai: gali būti atliekami siekiant atmesti šlapimo takų infekciją, kuri gali sukelti panašius simptomus.
  • Ultragarsinis tyrimas: naudojamas patikrinti, ar nėra dubens organų pakitimų, tokių kaip kiaušintakių uždegimas ar abscesai.
  • Kraujo tyrimai: atliekami siekiant nustatyti, ar organizme yra infekcijos požymių, pvz., padidėjusio baltųjų kraujo kūnelių kiekio arba C reaktyvaus baltymo (CRB).

Ligos gydymas ir vaistai

DUL gydymas pradedamas nedelsiant, kai tik įtariama diagnozė, nes net ir nedideli vėlavimai gali sukelti ilgalaikius pažeidimus reprodukcinei sistemai. Dažniausiai gydymas apima antibiotikus, kurie skirti naikinti bakterijas, sukeliančias infekciją.

  • Antibiotikai: skiriamas kombinuotas gydymas antibiotikais, kad būtų veiksmingai naikinamos įvairios bakterijos. Dažniausiai naudojami cefalosporinai kartu su doksiciklinu ar metronidazolu. Gydymas gali trukti nuo 10 iki 14 dienų.
  • Stacionarinis gydymas: sunkiais atvejais, kai pacientė turi didelį karščiavimą, stiprų pilvo skausmą ar komplikacijų (pvz., abscesą), gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninio antibiotikų vartojimo.
  • Partnerio gydymas: jei infekciją sukėlė lytiniu keliu plintanti infekcija, taip pat svarbu, kad lytinis partneris būtų gydomas, siekiant išvengti pakartotinio užsikrėtimo.
  • Chirurginis gydymas: retais atvejais, jei susidaro pūliniai (abscesai) arba infekcija nereaguoja į antibiotikus, gali prireikti chirurginio gydymo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti DUL, kai kurie natūralūs būdai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą. Tačiau šios priemonės negali pakeisti medicininio gydymo.

  • Probiotikai: natūralūs probiotikai, tokie kaip jogurtas ar papildai, gali padėti atkurti makšties bakterijų pusiausvyrą ir palaikyti sveiką mikroflorą.
  • Ciberžolė: turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti mažinti uždegimą organizme.
  • Česnakas: natūralus antibakterinis agentas, kuris gali padėti stiprinti imuninę sistemą, nors nėra moksliškai įrodyta, kad jis gali tiesiogiai gydyti DUL.

Svarbu pabrėžti, kad liaudiškos priemonės negali pakeisti antibiotikų terapijos.

Prevencija

DUL prevencija daugiausia susijusi su saugaus lytinio gyvenimo praktika ir infekcijų prevencija, nes dauguma atvejų yra susiję su lytiniu keliu plintančiomis ligomis.

  • Naudoti prezervatyvus: prezervatyvų naudojimas gali padėti apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų, kurios sukelia DUL.
  • Reguliarus tyrimasis dėl LPI: svarbu reguliariai tikrintis dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, ypač jei turite kelis seksualinius partnerius.
  • Vengti dažno lytinių partnerių keitimo: turint mažiau lytinių partnerių, mažėja rizika užsikrėsti infekcijomis.
  • Laiku gydyti LPI: laiku nustačius ir gydant lytiniu keliu plintančias infekcijas, galima užkirsti kelią infekcijai išplisti į viršutinius lytinius organus ir sukelti DUL.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/pelvic-inflammatory-disease/symptoms-causes/syc-20352594
  2. https://www.nhs.uk/conditions/pelvic-inflammatory-disease-pid/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/9129-pelvic-inflammatory-disease-pid

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)