Disfunkcinis kraujavimas (reprodukcinio amžiaus moterų)

Disfunkcinio kraujavimo aprašymas

Disfunkcinis kraujavimas yra terminas, vartojamas apibūdinti nenormalų gimdos kraujavimą, kuris atsiranda be aiškios organinės patologijos, pvz., fibromų, polipų ar vėžio. Šis kraujavimas gali pasireikšti moterims reprodukciniame amžiuje, dažniausiai dėl hormoninio disbalanso, kuris sutrikdo įprastą menstruacinį ciklą. Disfunkcinis kraujavimas gali būti įvairios intensyvumo ir trukmės, nuo labai gausių menstruacijų iki nereguliaraus ir ilgalaikio kraujavimo.

Ligos priežastys

Disfunkcinis kraujavimas dažniausiai susijęs su hormoniniais sutrikimais, kurie paveikia ovuliaciją ir menstruacinį ciklą. Pagrindinės priežastys yra:

  • Anovuliacija: Dažniausia priežastis, kai nėra ovuliacijos, o tai sukelia estrogeno dominavimą be progesterono poveikio, dėl ko endometriumas (gimdos gleivinė) nenormaliai auga ir galiausiai atsisluoksniuoja, sukeldamas nereguliarų kraujavimą.
  • Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): PKS gali sukelti hormoninį disbalansą, dėl kurio ovuliacija vyksta nereguliariai arba jos visai nėra.
  • Skydliaukės sutrikimai: Hipotirozė arba hipertiroidizmas gali sukelti menstruacijų ciklo sutrikimus ir kraujavimą.
  • Nutukimas: Perteklinis riebalų audinys gali padidinti estrogeno gamybą, sutrikdant hormonų pusiausvyrą.
  • Stresas: Fizinė ar emocinė įtampa gali paveikti hormonų gamybą ir sutrikdyti menstruacinį ciklą.
  • Vaistai: Tam tikri vaistai, įskaitant hormoninius kontraceptikus ar antikoaguliantus, gali turėti įtakos menstruacijų ciklui.

Disfunkcinio kraujavimo simptomai

Disfunkcinis kraujavimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo hormoninio disbalanso pobūdžio:

  • Nereguliarios menstruacijos: Menstruacijų ciklas gali tapti nereguliarus, su ilgais intervalais tarp menstruacijų arba dažnais, trumpais ciklais.
  • Gausus kraujavimas (menoragija): Menstruacijų metu gali pasireikšti itin gausus kraujavimas, kuris trunka ilgiau nei įprasta (daugiau nei 7 dienas).
  • Tarpmenstruacinis kraujavimas: Kraujavimas gali atsirasti tarp menstruacijų, kartais net ir kelis kartus per ciklą.
  • Menstruacijų praleidimas (amenorėja): Kai kuriais atvejais menstruacijos gali visai nepasireikšti kelis mėnesius, o po to pasireikšti gausus kraujavimas.
  • Kraujavimas po lytinių santykių: Nors dažniausiai tai nėra būdinga disfunkciniam kraujavimui, kai kurios moterys gali patirti lengvą kraujavimą po lytinių santykių.

Ligos klasifikacija

Disfunkcinis kraujavimas gali būti klasifikuojamas pagal kraujavimo pobūdį:

  • Anovuliacinis disfunkcinis kraujavimas: Dažniausia forma, kai kraujavimas atsiranda dėl ovuliacijos nebuvimo, dėl ko gimdos gleivinė nenormaliai auga ir atsisluoksniuoja nereguliariai.
  • Ovuliacinis disfunkcinis kraujavimas: Rečiau pasitaikanti forma, kai kraujavimas atsiranda dėl sutrikusios hormonų gamybos, net jei ovuliacija vyksta.

Disfunkcinio kraujavimo diagnostika

Disfunkcinio kraujavimo diagnostika apima kelis tyrimus, siekiant nustatyti kraujavimo priežastį ir atmesti kitas galimas patologijas:

  • Medicininė anamnezė ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientę apie menstruacijų ciklą, kraujavimo pobūdį, simptomus ir šeimos istoriją. Taip pat atliekamas fizinis ir ginekologinis tyrimas.
  • Ultragarsinis tyrimas: Ultragarsas naudojamas gimdos, kiaušidžių ir kitų dubens organų apžiūrai, siekiant nustatyti galimas struktūrines problemas, pvz., fibromas, polipus ar cistas.
  • Hormonų tyrimai: Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti hormonų, tokių kaip estrogenas, progesteronas, skydliaukės hormonai ir prolaktinas, lygį.
  • Endometriumo biopsija: Jei įtariama endometriumo hiperplazija ar kitos gimdos gleivinės patologijos, gali būti atliekama biopsija.
  • Histeroskopija: Tai procedūra, kurios metu naudojama maža kamera (histeroskopas), siekiant apžiūrėti gimdos vidų ir, jei reikia, atlikti biopsiją.

Disfunkcinio kraujavimo gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo, paciento amžiaus, planuojamo nėštumo ir kitų veiksnių:

  • Hormoninė terapija: Dažniausiai naudojami hormoniniai kontraceptikai (pvz., kombinuoti estrogeno ir progesterono tabletės), kurie padeda reguliuoti menstruacijų ciklą ir sumažinti kraujavimą. Progesterono preparatai gali būti skiriami moterims, kurios nepageidauja estrogeno arba kurioms jis kontraindikuotinas.
  • Gimdos spiralė su levonorgestreliu: Ši intrauterininė sistema mažina kraujavimą ir gali padėti stabilizuoti gimdos gleivinę.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tokie vaistai kaip ibuprofenas gali sumažinti kraujavimą ir menstruacijų skausmą.
  • Endometriumo abliacija: Chirurginė procedūra, kurios metu sunaikinama gimdos gleivinė, naudojama moterims, kurios neplanuoja daugiau vaikų ir kurioms kiti gydymo būdai buvo neveiksmingi.
  • Gimdos pašalinimas (histerektomija): Galutinis gydymo būdas, kai kiti metodai nepavyksta ir kraujavimas tampa nevaldomas.

Liaudiškos priemonės disfunkciniam kraujavimui gydyti

Liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti disfunkcinio kraujavimo simptomus:

  • Vaistiniai augalai: Kai kurie augalai, pvz., piemens maišelis (Capsella bursa-pastoris) ar dilgėlė, tradiciškai naudojami siekiant sumažinti gausų kraujavimą.
  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug geležies, gali padėti išvengti anemijos, kuri dažnai lydi gausų kraujavimą.
  • Streso valdymas: Kadangi stresas gali pabloginti hormonų disbalansą, streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija ar joga, gali būti naudingos.

Šaltiniai

  1. https://www.msdmanuals.com/professional/gynecology-and-obstetrics/menstrual-abnormalities/abnormal-uterine-bleeding
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK532913/
  3. https://www.bmj.com/content/378/bmj-2022-070906

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)