Disfunkcinis kraujavimas (klimakteriniame laikotarpyje)

Ligos aprašymas

Disfunkcinis kraujavimas gimdoje (DKG) klimakteriniame laikotarpyje – tai nenormalus kraujavimas iš gimdos, kuris nėra susijęs su nėštumu, infekcija, navikais ar kitomis aiškiomis patologijomis. Šis kraujavimas dažniausiai pasireiškia moterims, esančioms perimenopauzės fazėje, kai hormoniniai pokyčiai sukelia nereguliarų ir nenuspėjamą menstruacinį ciklą. Klimakterinis laikotarpis yra laikotarpis prieš ir po menopauzės, kai moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, susiję su natūraliu reprodukcinių funkcijų mažėjimu. Disfunkcinis kraujavimas gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo silpno tepliojimo iki intensyvaus kraujavimo. Dažniausiai šis kraujavimas nėra pavojingas, tačiau jis gali sukelti diskomfortą ir reikšmingai paveikti moters gyvenimo kokybę.

Ligos priežastys

Disfunkcinis kraujavimas klimakteriniame laikotarpyje dažniausiai yra susijęs su hormoniniais pokyčiais, kurie įvyksta perimenopauzės metu. Pagrindinės priežastys yra:

• Hormonų disbalansas: Prieš menopauzę estrogenų ir progesterono lygiai organizme pradeda svyruoti. Šie hormonų pokyčiai gali sukelti anovuliacinius ciklus (kai nėra ovuliacijos), dėl kurių gimdos gleivinė nepakankamai išsilieja menstruacijų metu ir vėliau sukelia nenormalų kraujavimą.
• Anovuliacija: Dėl hormonų disbalanso klimakteriniame laikotarpyje dažnai nevyksta ovuliacija, dėl ko gimdos gleivinė gali per daug sustorėti (endometriumo hiperplazija) ir sukelti nenormalų kraujavimą.
• Endometriumo hiperplazija: Dėl pernelyg didelio estrogeno poveikio gimdos gleivinė gali pernelyg sustorėti, todėl kraujavimas tampa nereguliarus ir sunkus.
• Kitos ginekologinės būklės: Polipai, fibromos ir kiti struktūriniai gimdos pokyčiai taip pat gali prisidėti prie nenormalaus kraujavimo. Tačiau šie atvejai paprastai nėra klasifikuojami kaip disfunkcinis kraujavimas, nes jie turi specifinę priežastį.
• Endokrininiai sutrikimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimai ar hiperprolaktinemija gali prisidėti prie hormonų disbalanso, kuris sukelia nenormalų kraujavimą.
• Stresas ir gyvenimo būdo veiksniai: Psichologinis stresas, greitas svorio pokytis ar intensyvi fizinė veikla gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir sukelti nenormalų kraujavimą.

Ligos simptomai

Disfunkcinis kraujavimas gimdoje klimakteriniame laikotarpyje gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo hormoninių pokyčių ir individualių organizmo reakcijų:

• Nereguliarus menstruacinis ciklas: Ciklas gali būti trumpesnis arba ilgesnis nei įprasta, ir menstruacijos gali pasireikšti netikėtai.
• Menoragija: Sunkus ir ilgalaikis kraujavimas menstruacijų metu, kuris gali trukti ilgiau nei 7 dienas.
• Metroragija: Kraujavimas tarp menstruacijų arba nereguliarus kraujavimas.
• Skausmingos menstruacijos (dismenorėja): Gali būti lydimos stipraus pilvo apačios skausmo, ypač jei yra didelis kraujavimo intensyvumas.
• Anemijos simptomai: Dėl ilgalaikio ar sunkaus kraujavimo gali atsirasti anemijos požymių, tokių kaip nuovargis, blyškumas, galvos svaigimas ir dusulys.
• Tepimas: Silpnas, nuolatinis arba protarpinis kraujavimas tarp reguliarių menstruacijų.

Ligos klasifikacijos

Disfunkcinis kraujavimas gimdoje gali būti klasifikuojamas pagal kraujavimo tipą ir jo pasireiškimo laiką:

1. Pagal kraujavimo tipą:
   • Menoragija: Ilgalaikis ir gausus kraujavimas menstruacijų metu.
   • Metroragija: Kraujavimas tarp menstruacijų, kuris nėra susijęs su reguliariu menstruaciniu ciklu.
   • Menometroragija: Kraujavimas, kuris yra tiek gausus, tiek nereguliarus.
   • Oligomenorėja: Retos menstruacijos, kai ciklo trukmė yra ilgesnė nei 35 dienos.
   • Polimenorėja: Dažnos menstruacijos, kai ciklo trukmė yra trumpesnė nei 21 diena.
2. Pagal kraujavimo pasireiškimo laiką:
   • Perimenopauzinis kraujavimas: Kraujavimas, pasireiškiantis prieš menopauzę, kai menstruacijos tampa nereguliarios dėl hormonų disbalanso.
   • Postmenopauzinis kraujavimas: Kraujavimas, pasireiškiantis po menopauzės, kai menstruacijos jau turėjo visiškai nutrūkti. Tokiu atveju kraujavimą reikia tirti išsamiau, kad būtų atmesti kiti galimi rimti veiksniai, tokie kaip endometriumo vėžys.

Ligos diagnostika

Disfunkcinio kraujavimo gimdoje diagnostika apima išsamų medicininį vertinimą, siekiant nustatyti kraujavimo priežastį ir atmesti kitas galimas patologijas:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientę apie menstruacijų ciklo trukmę, kraujavimo pobūdį, kitus simptomus ir bendrą sveikatos būklę. Atliekamas ginekologinis tyrimas, siekiant įvertinti gimdos dydį, formą ir kitas struktūrines anomalijas.
• Ultragarsinis tyrimas: Gimdos ir kiaušidžių ultragarsas atliekamas siekiant įvertinti gimdos gleivinės storį, aptikti polipus, fibromas ar kitus struktūrinius pokyčius, kurie gali sukelti kraujavimą.
• Endometriumo biopsija: Biopsija gali būti atliekama, siekiant atmesti endometriumo hiperplaziją ar vėžį, ypač jei pacientė yra perimenopauzės ar postmenopauzės laikotarpiu su nenormaliu kraujavimu.
• Kraujo tyrimai:
  • Hormonų tyrimai: Estrogeno, progesterono, skydliaukės hormonų ir prolaktino lygio nustatymas padeda įvertinti hormonų disbalansą.
  • Kraujo krešėjimo tyrimai: Gali būti atliekami, jei įtariama kraujavimo sutrikimas.
  • Pilnas kraujo tyrimas (PCT): Naudojamas anemijos nustatymui dėl ilgalaikio ar sunkaus kraujavimo.
• Histeroskopija: Procedūra, kurios metu specialiu instrumentu (histeroskopu) atliekama gimdos ertmės apžiūra, siekiant tiksliau įvertinti endometriumo būklę ir aptikti galimas patologijas.

Ligos gydymas ir vaistai

Disfunkcinio kraujavimo gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir kraujavimo priežasties. Gydymo galimybės apima tiek medikamentinį, tiek chirurginį gydymą:

• Medikamentinis gydymas:
  • Hormoninė terapija: Dažniausiai skiriami kombinuoti geriamieji kontraceptikai arba tik progesteroną turintys vaistai, siekiant reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti kraujavimą.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, naudojami siekiant sumažinti kraujavimo intensyvumą ir skausmą menstruacijų metu.
  • Traneksamo rūgštis: Naudojama kraujavimo intensyvumui mažinti. Šis vaistas padeda sumažinti kraujo netekimą menstruacijų metu, nes slopina fibrinolizę (kraujo krešulio irimą).
  • Skydliaukės hormonai: Jei kraujavimas yra susijęs su skydliaukės funkcijos sutrikimais, gali būti skiriami skydliaukės hormonai.
  • Gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) agonistai: Naudojami laikinai sumažinti estrogeno gamybą ir sukelti „menopauzės“ būklę, siekiant sumažinti gimdos gleivinės sustorėjimą ir kraujavimą.
• Chirurginis gydymas:
  • Endometriumo abliacija: Procedūra, kurios metu pašalinama arba sunaikinama gimdos gleivinė, siekiant sumažinti arba visiškai sustabdyti kraujavimą. Tai dažniausiai atliekama moterims, kurios nebenori turėti vaikų.
  • Histeroskopinė polipektomija ar miomektomija: Chirurginė procedūra, skirta pašalinti polipus ar fibromas, kurios gali sukelti kraujavimą.
  • Histerektomija: Gimdos pašalinimas atliekamas kaip galutinis sprendimas, kai kitos gydymo galimybės neveikia arba jei yra įtariama gimdos patologija, pavyzdžiui, vėžys. Ši procedūra visiškai pašalina gimdos kraujavimo problemą, bet yra neatstatoma ir užkerta kelią galimybei turėti vaikų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės gali padėti valdyti lengvus disfunkcinio kraujavimo simptomus, tačiau jos neturėtų pakeisti medicininio gydymo. Kai kurios priemonės, kurios gali padėti, apima:

• Imbiero arbata: Imbieras gali padėti sumažinti menstruacijų metu atsirandantį kraujavimą ir skausmą. Galima gerti imbiero arbatą keletą kartų per dieną.
• Cinamono arbata: Cinamonas turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti kraujavimo intensyvumą. Cinamono arbatą galima gerti menstruacijų metu.
• Omega-3 riebalų rūgštys: Maistas, kuriame gausu omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, žuvis, riešutai ir sėklos, gali padėti reguliuoti hormonų pusiausvyrą.
• Vitaminas C su bioflavonoidais: Šis derinys gali padėti stiprinti kapiliarų sieneles ir sumažinti kraujavimo intensyvumą. Rekomenduojama įtraukti į dietą citrusinius vaisius, kivi, paprikas ir brokolius.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti stresą, kuris gali prisidėti prie hormoninių svyravimų.

Svarbu pažymėti, kad liaudiškos priemonės turėtų būti naudojamos tik pasitarus su gydytoju, kad būtų išvengta galimų komplikacijų ar sąveikų su paskirtais vaistais.

Prevencija

Nors specifinės disfunkcinio kraujavimo klimakteriniame laikotarpyje prevencijos priemonės nėra žinomos, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti riziką:

• Reguliarus sveikatos patikrinimas: Reguliarūs apsilankymai pas ginekologą gali padėti anksti nustatyti hormoninius pokyčius ir kitas ginekologines problemas.
• Hormoninės terapijos valdymas: Tinkamas hormoninės terapijos naudojimas gali padėti išlaikyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti kraujavimo riziką.
• Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, sveikas kūno svoris ir rūkymo nutraukimas gali padėti sumažinti hormoninių svyravimų ir kraujavimo riziką.
• Streso valdymas: Technikos, tokios kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti stresą, kuris gali paveikti hormonų pusiausvyrą.

Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9140476/
2. https://www.acog.org/womens-health/faqs/perimenopausal-bleeding-and-bleeding-after-menopause
3. https://www.health.harvard.edu/a_to_z/dysfunctional-uterine-bleeding-a-to-z