Ligos aprašymas
Disfunkcinis kraujavimas (juvenylinis) – tai nereguliarus ir gausus kraujavimas iš gimdos, kuris pasireiškia paauglėms mergaitėms, dažniausiai po pirmųjų menstruacijų pradžios (menarchės). Tai yra dažniausiai susijęs su hormonų pusiausvyros sutrikimais, dėl kurių menstruacijų ciklas tampa nereguliarus ir gali pasireikšti gausiu kraujavimu. Disfunkcinis kraujavimas gali sukelti anemiją, nuovargį ir bendrą silpnumą, todėl svarbu jį gydyti siekiant išvengti ilgalaikių sveikatos problemų.
Ši būklė dažniausiai atsiranda per pirmuosius kelerius metus po menarchės, kai organizmas dar nereguliariai gamina lytinius hormonus, o ovuliacija nėra reguliarus procesas.
Ligos priežastys
Pagrindinė juvenylinio disfunkcinio kraujavimo priežastis yra hormonų pusiausvyros sutrikimas, kuris sutrikdo normalų menstruacinį ciklą. Dėl to atsiranda anovuliacija (kai nėra ovuliacijos), ir tai lemia disfunkcinį kraujavimą.
- Hormonų disbalansas – dažniausia priežastis yra estrogeno ir progesterono lygio svyravimai, kurie sutrikdo gimdos gleivinės augimą ir atsiskyrimą.
- Neovuliaciniai ciklai – paauglėms menstruacijų ciklas dažnai būna neovuliacinis, todėl gimdos gleivinė toliau auga be reguliaraus atsiskyrimo, o tai lemia nenormalų ir gausų kraujavimą.
- Stresas ir emociniai veiksniai – stiprus emocinis ar fizinis stresas gali paveikti hipotalamo-hipofizės-kiaušidžių ašį, sukeldamas hormoninius sutrikimus.
- Nesubalansuota mityba ar svorio pokyčiai – per mažas svoris arba greiti svorio pokyčiai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą.
- Lėtinės ligos – kai kurios lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ar skydliaukės sutrikimai, taip pat gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus.
- Medikamentai – kai kurie vaistai, ypač hormoniniai preparatai, gali paveikti menstruacijų ciklą.
Ligos simptomai
Juvenylinis disfunkcinis kraujavimas dažniausiai pasireiškia gausiu ar ilgai trunkančiu kraujavimu, kuris gali sutrikdyti paauglės gyvenimo kokybę. Simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo hormonų disbalanso ir ciklo nereguliarumo.
- Gausus menstruacinis kraujavimas (menoragija) – didelis kraujo kiekis, kuris gali trukti kelias dienas ar net savaites.
- Nereguliarus kraujavimas – menstruacijos gali būti nepastovios, kartais trumpos ir lengvos, kartais labai gausios.
- Tarpmenstruacinis kraujavimas – gali atsirasti kraujavimas tarp menstruacijų ciklų.
- Nuovargis ir silpnumas – dėl kraujo netekimo gali išsivystyti anemija, sukelianti nuovargį, galvos svaigimą ir bendrą silpnumą.
- Apetito praradimas – dėl nuovargio ir bendros sveikatos pablogėjimo gali sumažėti apetitas.
- Galvos skausmas – kai kurios merginos gali patirti galvos skausmą dėl hormonų svyravimų ar anemijos.
Ligos klasifikacija
Juvenylinis disfunkcinis kraujavimas dažniausiai klasifikuojamas pagal jo pasireiškimo pobūdį ir priežastis.
- Anovuliacinis disfunkcinis kraujavimas – dažniausia forma, kai nėra ovuliacijos, dėl ko sutrinka normalus menstruacijų ciklas ir atsiranda gausus kraujavimas.
- Ovuliacinis disfunkcinis kraujavimas – retesnė forma, kai kraujavimas atsiranda nepaisant ovuliacijos, tačiau menstruacijų ciklas išlieka nereguliarus.
Ligos diagnostika
Juvenylinio disfunkcinio kraujavimo diagnozavimui gydytojas turi atlikti išsamią anamnezę ir klinikinę apžiūrą, taip pat gali prireikti atlikti papildomus tyrimus, siekiant atmesti kitas galimas kraujavimo priežastis.
- Anamnezė – gydytojas užduos klausimus apie menstruacijų istoriją, kraujavimo pobūdį, kitus simptomus ir galimus veiksnius, pvz., stresą ar svorio pokyčius.
- Klinikinė apžiūra – gydytojas atliks fizinę apžiūrą, kad įvertintų bendrą sveikatos būklę ir atmestų kitas galimas kraujavimo priežastis.
- Kraujo tyrimai – siekiant nustatyti anemiją (hemoglobino lygį), hormonų lygį (estrogeno, progesterono, skydliaukės hormonų) ir kitus rodiklius.
- Dubens ultragarsas – ultragarsinis tyrimas gali būti atliekamas siekiant įvertinti gimdos gleivinę ir atmesti struktūrines problemas, tokias kaip gimdos polipai ar cistos.
- Hormonų tyrimai – gali būti atliekami siekiant nustatyti hormonų disbalansą, kuris gali sukelti menstruacijų ciklo sutrikimus.
Ligos gydymas ir vaistai
Juvenylinio disfunkcinio kraujavimo gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, kraujo netekimo masto ir pagrindinės priežasties. Pagrindinis gydymo tikslas – stabilizuoti hormonų pusiausvyrą, sumažinti kraujavimą ir išvengti anemijos.
- Geležies papildai – jei yra anemijos požymių, gali būti skiriami geležies papildai siekiant atstatyti kraujo hemoglobino lygį.
- Hormoniniai kontraceptikai – dažniausiai naudojami siekiant reguliuoti hormonų lygį ir stabilizuoti menstruacinį ciklą. Tai gali būti kontraceptinės tabletės, pleistrai ar intrauterininės spiralės.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – tokie kaip ibuprofenas arba naproksenas, gali būti naudojami siekiant sumažinti kraujavimą ir skausmą menstruacijų metu.
- Progesterono terapija – skiriama, jei progesterono lygis yra per žemas, siekiant sureguliuoti ciklą.
- Endokrinologo konsultacija – jei nustatomi hormonų sutrikimai, gali prireikti konsultacijos su endokrinologu dėl tolesnio hormonų gydymo.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Nors juvenylinio disfunkcinio kraujavimo gydymas dažniausiai apima medicinines priemones, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.
- Aviečių lapų arbata – manoma, kad aviečių lapai padeda reguliuoti menstruacijų ciklą ir mažina kraujavimą.
- Cinamono papildai – turi antioksidacinių savybių ir gali padėti stabilizuoti menstruacijas bei sumažinti uždegimą.
- Linų sėmenų aliejus – jame gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios gali padėti sumažinti uždegimą ir hormonų disbalansą.
- Fizinė veikla – lengvas fizinis aktyvumas, toks kaip joga ar plaukimas, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti kraujotaką.
Prevencija
Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti juvenylinio disfunkcinio kraujavimo, kai kurios priemonės gali padėti stabilizuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti komplikacijų riziką.
- Sveika mityba – subalansuota mityba, turinti daug geležies, baltymų ir vitaminų, gali padėti išvengti anemijos ir pagerinti bendrą sveikatą.
- Reguliari fizinė veikla – padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti streso poveikį organizmui.
- Streso valdymas – svarbu naudoti streso mažinimo technikas, tokias kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai, nes stresas gali paveikti menstruacijas.
- Reguliarūs medicininiai patikrinimai – jei pastebimi nereguliarūs menstruacinio ciklo pokyčiai ar kiti simptomai, svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
Šaltiniai
- https://emedicine.medscape.com/article/953078-overview?form=fpf
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6083466/
- https://kidshealth.org/en/teens/aub.html