Dauginė mieloma

Ligos aprašymas

Dauginė mieloma yra kraujo vėžio rūšis, kuri atsiranda kaulų čiulpuose, kur gaminamos kraujo ląstelės. Liga išsivysto iš plazminių ląstelių, kurios yra tam tikros rūšies baltieji kraujo kūneliai. Plazminės ląstelės gamina antikūnus, kurie padeda kovoti su infekcijomis. Dauginės mielomos atveju pakitusios plazminės ląstelės nekontroliuojamai dauginasi, sukurdamos navikines ląsteles (mielomą), kurios kaupiasi kaulų čiulpuose ir išstumia sveikas kraujo ląsteles. Ši liga gali pažeisti kaulus, susilpninti imuninę sistemą, sukelti anemiją ir sutrikdyti inkstų funkciją. Dauginė mieloma dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms.

  • Kraujo vėžio rūšis: Atsiranda kaulų čiulpuose ir veikia plazmines ląsteles, kurios gamina antikūnus.
  • Plazminių ląstelių dauginimasis: Nenormalios plazminės ląstelės dauginasi, sukurdamos navikus, kurie išstumia sveikas kraujo ląsteles.
  • Įvairūs pažeidimai: Liga gali sukelti kaulų pažeidimus, imuninės sistemos susilpnėjimą, anemiją ir inkstų funkcijos sutrikimus.

Ligos priežastys

Tikslios dauginės mielomos priežastys nėra žinomos, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti riziką susirgti šia liga.

  • Amžius: Dauginė mieloma dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms, o rizika didėja su amžiumi.
  • Lytis: Liga dažniau pasitaiko vyrams nei moterims.
  • Rasiniai veiksniai: Afroamerikiečiai turi didesnę riziką susirgti daugybine mieloma nei kitos rasės žmonės.
  • Genetiniai veiksniai: Tam tikri genetiniai polinkiai ir šeimos istorija gali padidinti riziką.
  • Ekspozicija chemikalams ir radiacijai: Ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis (pvz., benzenas) ar radiacija gali padidinti riziką susirgti daugybine mieloma.
  • Kitos plazminių ląstelių ligos: Asmenys, sergantys monokloninės gamapatijos neaiškios reikšmės (MGUS), turi didesnę riziką, kad ši būklė gali progresuoti į daugybinę mielomą.

Ligos simptomai

Dauginės mielomos simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir pažeistų kūno vietų, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

  • Kaulų skausmas: Dažniausiai jaučiamas nugaros, dubens ar šonkaulių srityje dėl kaulų pažeidimų ar susilpnėjimo.
  • Nuovargis ir silpnumas: Dėl anemijos arba mažo raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus.
  • Dažnos infekcijos: Susilpnėjusi imuninė sistema dėl sumažėjusio sveikų plazminių ląstelių skaičiaus.
  • Inkstų funkcijos sutrikimas: Didelė imunoglobulinų koncentracija gali pažeisti inkstus, sukelti inkstų nepakankamumą.
  • Svorio kritimas: Neaiškios kilmės svorio mažėjimas.
  • Kaulų lūžiai: Dėl kaulų susilpnėjimo, kuris padidina lūžių riziką.
  • Padidėjęs kalcio kiekis kraujyje (hiperkalcemija): Gali sukelti pykinimą, vėmimą, vidurių užkietėjimą, padidėjusį troškulį, sumišimą ir inkstų pažeidimus.

Ligos klasifikacijos

Dauginė mieloma gali būti klasifikuojama pagal ligos stadiją ir rizikos grupes, kurios padeda nustatyti gydymo planą.

  • Pagal stadiją:
    • I stadija: Mažas navikinių ląstelių skaičius ir silpni simptomai, nedidelis kaulų pažeidimas ar jų nebuvimas, normalus arba šiek tiek sumažėjęs hemoglobino kiekis.
    • II stadija: Vidutinio sunkumo ligos pasireiškimas su vidutiniais simptomais ir kaulų pažeidimais.
    • III stadija: Didelis navikinių ląstelių skaičius, stiprūs simptomai, ryškūs kaulų pažeidimai, anemija ir padidėjęs kalcio kiekis kraujyje.
  • Pagal rizikos grupes:
    • Mažos rizikos: Nustatomas mažas naviko ląstelių kiekis, geri kaulų ir kraujo rodikliai.
    • Vidutinės rizikos: Vidutinis naviko ląstelių kiekis, nedideli kaulų pažeidimai ar vidutiniai kraujo rodikliai.
    • Didelės rizikos: Didelis naviko ląstelių kiekis, sunkūs kaulų pažeidimai ir reikšmingi kraujo rodiklių pokyčiai.

Ligos diagnostika

Dauginės mielomos diagnostika apima kelis tyrimus, skirtus nustatyti ligos buvimą, stadiją ir poveikį organizmui.

  • Kraujo tyrimai:
    • Bendras kraujo tyrimas (CBC): Nustato raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų kiekį, kuris gali rodyti anemiją ar infekcijas.
    • Serumo baltymų elektroforezė (SPEP): Naudojama nustatyti nenormalias baltymų (monokloninių imunoglobulinų) koncentracijas kraujyje.
    • Serumo laisvųjų lengvųjų grandinių tyrimas: Nustato laisvąsias imunoglobulinų grandines, kurios yra būdingos mielomai.
    • Kalcio ir kreatinino tyrimai: Įvertina inkstų funkciją ir hiperkalcemiją.
  • Šlapimo tyrimai:
    • Šlapimo baltymų elektroforezė (UPEP): Nustato monokloninius baltymus šlapime (Bence-Jones baltymus).
  • Kaulų čiulpų biopsija: Atliekama siekiant nustatyti nenormalių plazminių ląstelių kiekį kaulų čiulpuose.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Rentgenografija: Naudojama nustatyti kaulų pažeidimus ar lūžius.
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama detaliau įvertinti kaulų ir minkštųjų audinių pažeidimus.
    • Kompiuterinė tomografija (KT): Gali padėti nustatyti kaulų pažeidimus ir navikų vietas.
    • Pozitronų emisijos tomografija (PET): Naudojama nustatyti aktyvius vėžio židinius ir įvertinti ligos plitimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Dauginės mielomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų sunkumo ir paciento sveikatos būklės.

  • Chemoterapija: Naudojama siekiant sunaikinti vėžio ląsteles arba sulėtinti jų augimą. Dažniausiai naudojami vaistai yra melfalanas, ciklofosfamidas, vinkristinas, doksorubicinas ir deksametazonas.
  • Tikslinė terapija: Vaistai, tokie kaip bortezomibas, karfilzomibas ar lenalidomidas, kurie veikia specifinius vėžio ląstelių taikinius ir slopina jų augimą.
  • Imunoterapija: Naudojama paciento imuninės sistemos stiprinimui kovoti su vėžio ląstelėmis. Vaistai, tokie kaip daratumumabas ar elotuzumabas, skatina imuninės sistemos atsaką prieš mielomos ląsteles.
  • Kortikosteroidai: Deksametazonas ar prednizonas gali padėti sumažinti uždegimą ir slopinti vėžio ląstelių augimą.
  • Kaulų čiulpų transplantacija (kraujo kamieninių ląstelių transplantacija): Galima autologinė transplantacija, kai paties paciento kraujo kamieninės ląstelės naudojamos atstatyti kaulų čiulpų funkciją po intensyvios chemoterapijos.
  • Spindulinė terapija: Naudojama siekiant sumažinti naviko dydį arba sumažinti skausmą kauluose, ypač jei yra lokalizuotų skausmingų pažeidimų.
  • Palaikomasis gydymas:
    • Bifosfonatai: Vaistai, tokie kaip zoledrono rūgštis ar pamidronatas, padeda stiprinti kaulus ir sumažinti lūžių riziką.
    • Skysčių ir elektrolitų palaikymas: Siekiama užtikrinti tinkamą hidrataciją ir palaikyti inkstų funkciją, ypač jei yra hiperkalcemija ar inkstų nepakankamumas.
    • Skausmo valdymas: Naudojami skausmą malšinantys vaistai ir fizinė terapija.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors dauginės mielomos gydymas yra medicininis, kai kurios natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus.

  • Sveika mityba: Dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir mažai sočiųjų riebalų, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Švelnūs pratimai, tokie kaip vaikščiojimas ar joga, gali padėti išlaikyti raumenų jėgą ir pagerinti nuotaiką.
  • Papildai ir žolelės: Kai kurie papildai, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys ar ciberžolė, gali turėti priešuždegiminių savybių, tačiau juos vartoti reikia pasitarus su gydytoju.
  • Psichologinė parama: Dalyvavimas paramos grupėse arba terapijoje gali padėti susidoroti su liga ir palaikyti emocinę sveikatą.

Prevencija

Dauginės mielomos prevencija nėra visiškai aiški dėl nežinomų jos priežasčių, tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti bendrą riziką ir palaikyti sveikatą.

  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir sveiko kūno svorio palaikymas gali padėti sumažinti vėžio riziką.
  • Rūkymo ir alkoholio vengimas: Rūkymo metimas ir alkoholio vartojimo ribojimas gali sumažinti daugybinės mielomos ir kitų vėžio formų riziką.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliari sveikatos priežiūra ir ankstyva simptomų diagnostika gali padėti anksčiau nustatyti bet kokius sveikatos sutrikimus.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/multiple-myeloma/symptoms-causes/syc-20353378#:~:text=Overview,build%20up%20in%20bone%20marrow.
  2. https://themmrf.org/multiple-myeloma/
  3. https://www.nhs.uk/conditions/multiple-myeloma/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)