Astminė būklė

Ligos aprašymas

Astminė būklė yra sunki, gyvybei pavojinga astmos komplikacija, kai astmos priepuolis tęsiasi ilgiau nei įprastai ir nereaguoja į įprastinį gydymą bronchus plečiančiais vaistais, tokiais kaip inhaliatoriai. Tai yra ūminė ir nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija, kuri gali sukelti sunkų dusulį, deguonies trūkumą kraujyje (hipoksemiją) ir padidėjusį anglies dioksido kiekį (hiperkapniją). Be greito ir tinkamo medicininio įsikišimo, astminė būklė gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, sąmonės netekimą ir net mirtį. Ši būklė reikalauja skubios medicininės pagalbos ir dažnai gydoma intensyvios terapijos skyriuje.

Ligos priežastys

Astminė būklė atsiranda dėl nekontroliuojamos, sunkios astmos, kuri sukelia ilgalaikį ir intensyvų kvėpavimo takų susitraukimą ir uždegimą. Ši būklė gali būti sukeliama įvairių veiksnių:

• Netinkamai valdoma astma: Astminė būklė dažnai kyla pacientams, kurių astma nėra gerai kontroliuojama dėl netinkamo gydymo ar pacientų nesilaikymo gydymo režimo.
• Alergenai: Poveikis stipriems alergenams, tokiems kaip žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos ar pelėsiai, gali sukelti sunkų astmos priepuolį.
• Infekcijos: Kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip bronchitas ar pneumonija, gali pabloginti astmos simptomus ir sukelti astminę būklę.
• Aplinkos veiksniai: Oro tarša, dūmai, cheminiai garai ar šaltas oras gali pabloginti kvėpavimo takų būklę ir sukelti astminę būklę.
• Fizinis aktyvumas: Intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti astminės būklės priepuolį kai kuriems žmonėms, ypač jei astma nėra tinkamai kontroliuojama.
• Vaistų netoleravimas ar nereguliarus vartojimas: Staigus ilgalaikių bronchodilatatorių ar kortikosteroidų nutraukimas arba netoleravimas tam tikrų vaistų (pvz., aspirino ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) gali sukelti astminę būklę.
• Emociniai veiksniai: Stresas, nerimas ar emocinis susijaudinimas gali pabloginti astmos būklę ir sukelti astminę būklę.

Ligos simptomai

Astminės būklės simptomai yra sunkūs ir paprastai pablogėja per trumpą laiką. Pagrindiniai simptomai yra:

• Sunkus dusulys: Sunkus ir nuolatinis kvėpavimo pasunkėjimas, kuris nepraeina po įprastinio gydymo inhaliatoriais.
• Greitas kvėpavimas (tachipnėja): Greitas, seklus kvėpavimas, dažnai daugiau nei 30 įkvėpimų per minutę.
• Krūtinės spaudimas ar skausmas: Pacientai gali jausti stiprų spaudimą krūtinėje arba skausmą dėl intensyvaus kvėpavimo takų susitraukimo.
• Sunkumas kalbėti: Dėl kvėpavimo nepakankamumo pacientai gali kalbėti tik trumpais sakiniais arba žodžiais.
• Švokštimas: Garsas, girdimas kvėpavimo metu, kai oras praeina per susiaurėjusius kvėpavimo takus. Sunkesniais atvejais švokštimas gali išnykti dėl sumažėjusio oro srauto.
• Sumažėjusi plaučių ventiliacija: Sumažėjęs oro srautas per kvėpavimo takus, dėl kurio gali padidėti anglies dioksido kiekis kraujyje ir atsirasti kvėpavimo nepakankamumas.
• Mėlynavimas (cianozė): Mėlyna odos ir lūpų spalva dėl deguonies trūkumo kraujyje.
• Panika ar nerimas: Dažnai pasireiškia dėl jausmo, kad negali tinkamai kvėpuoti, o tai dar labiau pablogina kvėpavimo sunkumus.
• Sąmonės netekimas: Sunkiais atvejais, jei nėra greito gydymo, pacientas gali prarasti sąmonę.

Ligos klasifikacijos

Astminė būklė nėra aiškiai suskirstyta į skirtingas klasifikacijas, tačiau ji gali būti vertinama pagal sunkumą ir atsaką į gydymą:

1. Lengva astminė būklė: Pacientas patiria sunkų astmos priepuolį, tačiau yra minimalūs hipoksemijos požymiai, normalus sąmoningumo lygis ir švokštimas.
2. Vidutinio sunkumo astminė būklė: Pacientui būdingas ryškesnis dusulys, tachipnėja, švokštimas, tačiau vis dar geba kalbėti, nors ir su pastangomis. Gali būti šiek tiek sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje.
3. Sunki astminė būklė: Sunkus dusulys, kvėpavimo nepakankamumas, cianozė, sąmonės sutrikimai ar netekimas. Pacientas negali kalbėti dėl kvėpavimo sunkumų, o švokštimas gali nebūti girdimas dėl stipriai susiaurėjusių kvėpavimo takų.

Ligos diagnostika

Astminės būklės diagnostika grindžiama klinikiniu vertinimu ir tam tikrais laboratoriniais bei instrumentiniais tyrimais:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertina paciento simptomus, kvėpavimo dažnį, krūtinės judesius, švokštimą, pulsą ir deguonies lygį. Klausimai apie ankstesnius astmos priepuolius ir jų valdymą taip pat svarbūs.
• Pulso oksimetrija: Neinvazinis metodas, skirtas matuoti deguonies prisotinimą kraujyje (SpO2). Normalus lygis yra 95-100%, bet astminės būklės metu jis gali būti žymiai sumažėjęs.
• Kraujo dujų analizė (ABG): Atliekama siekiant įvertinti deguonies (PaO2) ir anglies dioksido (PaCO2) lygį kraujyje bei pH. Hipoksemija ir hiperkapnija gali rodyti sunkią astminę būklę.
• Pikfloumetrija: Matavimo prietaisas, kuris nustato didžiausią oro srauto greitį iškvėpimo metu (pikų srautas). Sumažėjęs pikų srautas rodo kvėpavimo takų susiaurėjimą.
• Krūtinės rentgenograma: Retai naudojama diagnozei patvirtinti, bet gali būti atliekama siekiant atmesti kitų ligų, pvz., pneumonijos, pneumotorakso ar plaučių edemos, galimybę.

Ligos gydymas ir vaistai

Astminė būklė yra neatidėliotina medicininė būklė, kuri reikalauja skubaus gydymo, siekiant atkurti kvėpavimo funkciją ir išvengti komplikacijų:

• Bronchus plečiantys vaistai:
  • Trumpo veikimo beta-agonistai (SABA): Inhaliaciniai vaistai, tokie kaip salbutamolis arba terbutalinas, skirti greitai atpalaiduoti kvėpavimo takų raumenis ir palengvinti kvėpavimą. Jie dažnai skiriami nepertraukiamai per purkštuką arba kas kelias minutes naudojant dozavimo inhaliatorių.
  • Anticholinerginiai vaistai: Inhaliacinis ipratropiumas gali būti naudojamas kartu su beta-agonistais siekiant sumažinti kvėpavimo takų susitraukimą.
• Sisteminis kortikosteroidų gydymas:
  • Prednizolonas arba metilprednizolonas: Skiriamas per burną arba intraveniniu būdu, siekiant sumažinti kvėpavimo takų uždegimą ir patinimą. Šie vaistai yra svarbūs, nes jie padeda sumažinti uždegimą ir pagerinti kvėpavimo takų funkciją.
• Deguonies terapija: Deguonies terapija atliekama siekiant palaikyti pakankamą deguonies kiekį kraujyje (SpO2 > 92-95%). Deguonis gali būti tiekiamas per kaukę arba nosies kaniulę.
• Magnio sulfato intraveninė infuzija: Gali būti naudojama, jei pacientas nereaguoja į įprastinį gydymą. Magnio sulfatas padeda atpalaiduoti kvėpavimo takų raumenis ir sumažinti uždegimą.
• Ventiliacija:
  • Neinvazinė ventiliacija (BiPAP/CPAP): Gali būti svarstoma, jei pacientui sunku kvėpuoti, tačiau dar nereikia intubuoti.
  • Mechaninė ventiliacija: Jei kvėpavimo nepakankamumas negali būti kontroliuojamas kitomis priemonėmis arba jei pacientas praranda sąmonę, gali prireikti intubacijos ir mechaninės ventiliacijos.
• Ankstyvas skubios pagalbos ir intensyvios terapijos specialistų įtraukimas: Astminė būklė reikalauja specialistų, kurie geba valdyti sunkias kvėpavimo takų ir kitas su liga susijusias problemas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Astminė būklė yra neatidėliotina medicininė būklė, kurią reikia gydyti ligoninėje, ir jokia liaudiška priemonė negali pakeisti būtino gydymo. Tačiau kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti astmos priepuolių riziką:

• Alergenų vengimas: Vengti žinomų alergenų, kurie gali sukelti astmos priepuolį.
• Reguliari vaistų vartojimo kontrolė: Nuoseklus astmos vaistų vartojimas pagal gydytojo nurodymus yra būtinas siekiant sumažinti sunkios astmos priepuolio riziką.
• Aplinkos kontrolė: Palaikyti švarą namuose, naudoti oro filtrus ir vengti dirginančių medžiagų, tokių kaip dūmai, stiprūs kvapai ir cheminės medžiagos.
• Sveikas gyvenimo būdas: Reguliarus fizinis aktyvumas (pagal gydytojo rekomendacijas), sveika mityba ir pakankamas poilsis gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir pagerinti bendrą sveikatą.

Svarbu pažymėti, kad visi šie patarimai yra skirti astmos valdymui ilgalaikėje perspektyvoje ir neturėtų būti naudojami vietoj skubios medicininės pagalbos astminės būklės atveju.

Prevencija

Astminės būklės prevencija yra pagrįsta astmos valdymu ir kontroliavimu:

• Reguliari astmos kontrolė ir gydymas: Laikykitės gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo ir reguliariai tikrinkite astmos būklę.
• Alergenų ir dirginančių veiksnių vengimas: Vengti aplinkos veiksnių, kurie gali sukelti astmos paūmėjimą, pvz., dulkių, dūmų, žiedadulkių ar pelėsių.
• Astmos valdymo planas: Turėti išsamų ir aiškų astmos valdymo planą, kuris padėtų laiku atpažinti ir valdyti simptomus bei žinoti, kada kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą.
• Reguliarūs medicininiai patikrinimai: Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją padės įvertinti astmos būklę, koreguoti gydymo planą ir užkirsti kelią astminės būklės rizikai.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/asthma/symptoms-causes/syc-20369653
2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/6424-asthma
3. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/asthma