Apalpimas ir kolapsas

Ligos aprašymas

Apalpimas (dar žinomas kaip sinkopė) – tai trumpalaikis sąmonės netekimas, atsirandantis dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo krauju. Šis staigus ir laikinas sąmonės praradimas dažniausiai trunka trumpą laiką (kelias sekundes ar minutes), o žmogus po to greitai atsigauna be ilgalaikių pasekmių. Apalpimas gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, tokiomis kaip kraujagyslių tonuso pokyčiai, širdies problemos arba staigus kraujospūdžio kritimas.

Kolapsas – tai staigus ir ryškus organizmo funkcijų silpnumas, kuris gali pasireikšti staigiu kraujospūdžio kritimu, sąmonės netekimu ir fizine išsekimo būsena. Kolapsas gali būti susijęs su sunkiomis ligomis arba organizmo šokine būsena.

Ligos priežastys

Apalpimo ir kolapso priežastys gali būti įvairios, tačiau abi šios būklės yra susijusios su nepakankamu kraujo tiekimu smegenims arba rimtu organizmo funkcijų sutrikimu.

• Vazovagalinė sinkopė – dažniausia apalpimo priežastis, kurią sukelia staigus kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas. Tai gali būti sukelta streso, stipraus skausmo, baimės, ilgo stovėjimo ar kitų situacijų, kurios paveikia nervų sistemą.
• Ortostatinė hipotenzija – staigus kraujospūdžio sumažėjimas, kai žmogus greitai atsistoja po sėdėjimo ar gulėjimo, sukeliantis trumpalaikį smegenų aprūpinimo krauju sutrikimą.
• Širdies ligos – apalpimas gali būti susijęs su širdies ritmų sutrikimais, aortos stenozė, širdies nepakankamumu ar kitomis kardiologinėmis būklėmis, kurios trukdo kraujo tekėjimui.
• Dehidratacija – organizmo skysčių trūkumas gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą ir galimai sukelti apalpimą ar kolapsą.
• Hipoglikemija – mažas gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti smegenų energijos trūkumą ir sąmonės praradimą.
• Anemija – žemas hemoglobino kiekis gali lemti nepakankamą deguonies tiekimą smegenims.
• Plaučių embolija – rimta būklė, kai plaučių arteriją užkemša kraujo krešulys, kas gali sukelti staigų kolapsą.
• Šilumos smūgis – ilgalaikis buvimas karštoje aplinkoje gali sukelti organizmo funkcijų sutrikimą ir kolapsą.

Ligos simptomai

Simptomai, susiję su apalpimu ir kolapsu, dažniausiai pasireiškia staiga ir gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo. Prieš apalpimą dažnai jaučiami tam tikri įspėjamieji požymiai, o kolapsas gali būti susijęs su rimtesniais fiziniais sutrikimais.

• Galvos svaigimas – dažnas simptomas prieš apalpimą, kai žmogus jaučia svaigulį ir nestabilumą.
• Staigus silpnumo jausmas – žmogus gali jausti, kad netrukus praras sąmonę ar nebegali stovėti.
• Sąmonės praradimas – trumpalaikis sąmonės praradimas, kuris paprastai trunka kelias sekundes ar minutes, po to žmogus atsigauna be ilgalaikių pasekmių.
• Silpnas pulsas arba sulėtėjęs širdies plakimas – dažnai būdingas apalpimui.
• Šaltas prakaitavimas – prieš apalpimą ar kolapsą gali atsirasti gausus prakaitavimas.
• Pykinimas – gali atsirasti prieš sąmonės praradimą.
• Kraujospūdžio kritimas – pastebimas staigus kraujospūdžio sumažėjimas.
• Šokas ar fizinis išsekimas – kolapsas dažnai susijęs su bendru organizmo išsekimu, kuris gali lydėti rimtą sveikatos problemą.

Ligos klasifikacija

Apalpimas ir kolapsas gali būti klasifikuojami pagal priežastis ir mechanizmus, kurie juos sukelia.

• Vazovagalinė sinkopė – sukelta refleksinės nervų sistemos reakcijos į stresą, skausmą, baimę ar kitus veiksnius.
• Ortostatinė hipotenzija – sukelta staigaus kraujospūdžio sumažėjimo keičiant kūno padėtį.
• Širdies sinkopė – sukelta širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumo ar kitų širdies ir kraujagyslių problemų.
• Hipoglikeminė sinkopė – atsirandanti dėl per mažo cukraus kiekio kraujyje.
• Neurogeninė sinkopė – atsiranda dėl smegenų kraujotakos sutrikimo, susijusio su neurologinėmis ligomis ar pažeidimais.

Ligos diagnostika

Apalpimo ir kolapso priežasčių nustatymas reikalauja išsamaus paciento tyrimo, kad būtų galima atskirti rimtas būkles, tokias kaip širdies ar neurologiniai sutrikimai. Diagnostika dažniausiai apima anamnezę, fizinį patikrinimą ir įvairius tyrimus.

• Elektrokardiograma (EKG) – naudojama siekiant nustatyti širdies ritmo sutrikimus arba kitas širdies problemas.
• Kraujo tyrimai – atliekami siekiant patikrinti gliukozės, hemoglobino ir elektrolitų kiekį, kuris gali padėti nustatyti apalpimo priežastį.
• Ortostatinio kraujospūdžio matavimai – atliekami siekiant įvertinti kraujospūdžio pokyčius keičiant kūno padėtį.
• Holterio monitoravimas – nešiojamas prietaisas, registruojantis širdies ritmą per ilgą laikotarpį, siekiant nustatyti galimus širdies ritmo sutrikimus.
• Echokardiograma – padeda įvertinti širdies struktūrą ir funkciją.
• Neurologiniai tyrimai – atliekami, jei įtariama, kad apalpimas yra susijęs su neurologinėmis ligomis.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo nustatytos apalpimo ar kolapso priežasties. Jei priežastis yra aiški ir ji susijusi su laikinais veiksniais (pvz., dehidratacija, hipoglikemija), gydymas dažnai būna paprastas. Rimtesniais atvejais gali prireikti specializuoto gydymo.

• Hidratacija – esant dehidratacijai, rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, kad būtų atkurtas normalus kraujospūdis.
• Gliukozės papildai – jei apalpimą sukėlė hipoglikemija, būtina atkurti normalią gliukozės koncentraciją kraujyje.
• Kraujo spaudimo kontrolė – ortostatinės hipotenzijos atveju gali būti skiriami vaistai, kurie padeda reguliuoti kraujo spaudimą.
• Širdies ritmo reguliavimas – esant širdies ritmo sutrikimams, gali būti skiriami vaistai arba rekomenduojama širdies stimuliatoriaus implantacija.
• Kraujagyslių tonusą mažinantys vaistai – esant vazovagalinėms sinkopėms, gali būti skiriami vaistai, kurie reguliuoja kraujagyslių tonusą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors apalpimas ir kolapsas reikalauja medicininės priežiūros, tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti išvengti pakartotinio sąmonės praradimo ar pagerinti bendrą organizmo būklę.

• Reguliarus skysčių vartojimas – ypač svarbu karštu oru arba esant padidėjusiam fiziniam aktyvumui.
• Subalansuota mityba – siekiant palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, svarbu valgyti reguliariai ir vengti didelių gliukozės svyravimų.
• Druskos vartojimas – kartais rekomenduojama padidinti druskos kiekį dietoje, siekiant palaikyti kraujospūdį, ypač ortostatinės hipotenzijos atvejais.
• Lėtai keltis iš gulimos padėties – tai gali padėti išvengti staigių kraujospūdžio pokyčių ir apalpimo.

Prevencija

Tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti apalpimo ir kolapso riziką, ypač jei asmuo turi polinkį į šias būkles.

• Vengti ilgo stovėjimo karštoje aplinkoje – tai gali sumažinti vazovagalinės sinkopės riziką.
• Dėvėti kompresines kojines – ortostatinės hipotenzijos atvejais kompresinės kojinės gali pagerinti kraujo grįžimą į širdį ir sumažinti apalpimo riziką.
• Reguliari medicininė patikra – svarbu reguliariai tikrinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, ypač jei yra buvę apalpimo ar kolapso atvejų.
• Vengti didelių gliukozės svyravimų – sergantiems diabetu svarbu tinkamai valdyti cukraus kiekį kraujyje.

Šaltiniai

1. https://www.safercare.vic.gov.au/sites/default/files/2019-07/Fainting%20and%20collapse.pdf
2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17536-syncope
3. https://www.medicalnewstoday.com/articles/182524