Antifosfolipidinis sindromas (AFS)

Ligos aprašymas

Antifosfolipidinis sindromas (AFS) yra autoimuninė liga, kuriai būdingas antifosfolipidinių antikūnų buvimas kraujyje. Šie antikūnai atakuoja fosfolipidus – riebalines medžiagas, kurios yra esminės kraujo krešėjimo procese. Dėl šios atakos padidėja kraujo krešulių susidarymo rizika arterijose ir venose, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip trombozė, plaučių embolija, insultas, širdies priepuolis ar nėštumo komplikacijos (pvz., persileidimai).

AFS gali pasireikšti kaip pirminis sindromas, kai nėra kitų autoimuninių ligų, arba antrinis sindromas, kai jis yra susijęs su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip sisteminė raudonoji vilkligė. Liga gali paveikti bet kurio amžiaus žmones, tačiau ji dažniau diagnozuojama moterims.

Ligos priežastys

Antifosfolipidinio sindromo priežastys nėra iki galo suprastos, tačiau yra žinoma, kad tam tikri veiksniai gali paskatinti šios autoimuninės būklės vystymąsi:

  • Genetinė predispozicija: Tam tikri genetiniai faktoriai gali padidinti riziką susirgti AFS, ypač jei yra šeimos istorija autoimuninių ligų.
  • Infekcijos: Kai kurios infekcijos, pvz., sifilis, hepatitas C ar tam tikri virusai, gali sukelti antifosfolipidinių antikūnų atsiradimą.
  • Vaistai: Kai kurie vaistai, pvz., fenotiazinas ar tam tikri antibiotikai, gali sukelti laikiną antifosfolipidinių antikūnų padidėjimą.
  • Autoimuninės ligos: AFS dažnai siejamas su kitomis autoimuninėmis ligomis, pvz., sistemine raudonąja vilklige.

Ligos simptomai

AFS simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo to, kuri kūno dalis yra paveikta kraujo krešulių. Dažniausi simptomai yra:

  • Giliųjų venų trombozė (GVT): Kraujagyslių trombai, dažniausiai kojose, sukeliantys skausmą, patinimą ir paraudimą.
  • Plaučių embolija: Krešuliai, patekę į plaučius, sukelia staigų dusulį, krūtinės skausmą ir kartais kosulį su krauju.
  • Insultas: Krešulys smegenyse gali sukelti insultą, pasireiškiantį staigiu silpnumu, kalbos sutrikimais ar kitais neurologiniais simptomais.
  • Miokardo infarktas (širdies priepuolis): Širdies arterijų užsikimšimas, sukeliantis krūtinės skausmą ir kitus širdies priepuolio simptomus.
  • Nėštumo komplikacijos: Dažni persileidimai, priešlaikinis gimdymas, preeklampsija ar vaisiaus augimo sulėtėjimas.
  • Odos problemos: Gyvatinės odos modelis (livedo reticularis), odos opos ar odos nekrozė.

Ligos klasifikacijos

Antifosfolipidinis sindromas gali būti klasifikuojamas pagal keletą kriterijų:

  • Pirminis AFS: Liga pasireiškia nesant kitos autoimuninės ligos.
  • Antrinis AFS: Liga yra susijusi su kita autoimunine liga, dažniausiai sistemine raudonąja vilklige.
  • Katatstrofinis AFS (CAPS): Labai reta, bet sunki AFS forma, kai greitai susidaro daug trombų įvairiuose organuose, sukeliant gyvybei pavojingas komplikacijas.

Ligos diagnostika

AFS diagnostika remiasi klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais:

  • Kraujo tyrimai:
    • Antifosfolipidiniai antikūnai: Trijų pagrindinių antikūnų – antikardiolipino antikūnai, lupus antikoaguliantas ir beta-2 glikoproteino I antikūnai – tyrimai.
    • Krešėjimo tyrimai: Tyrimai, tokie kaip aktyvuoto dalinio tromboplastino laiko (aPTT) testas, gali padėti įvertinti krešėjimo sutrikimus.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Ultragarsas: Naudojamas giliųjų venų trombozei nustatyti.
    • Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojami insultui, plaučių embolijai ar kitoms kraujo krešulio sukeltoms komplikacijoms diagnozuoti.
  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas vertina simptomus ir klinikinę istoriją, siekiant nustatyti ligos poveikį skirtingoms kūno dalims.

Ligos gydymas ir vaistai

AFS gydymas siekia sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką ir užkirsti kelią komplikacijoms:

  • Antikoaguliantai:
    • Varfarinas: Dažniausiai skiriamas ilgalaikiam kraujo skiedimui, siekiant užkirsti kelią kraujo krešuliams. Gydymo metu būtina reguliariai stebėti INR (International Normalized Ratio) rodiklius.
    • Heparinas: Naudojamas trumpalaikiam kraujo krešėjimo kontrolei, ypač nėštumo metu.
    • Nauji geriamieji antikoaguliantai (NOAK): Gali būti naudojami kai kuriais atvejais kaip alternatyva varfarinui.
  • Aspirinas: Mažos dozės aspirinas gali būti skiriamas kartu su antikoaguliantais arba atskirai, siekiant sumažinti trombozės riziką.
  • Imunosupresantai:
    • Kai kuriais atvejais, ypač jei AFS susijęs su kitomis autoimuninėmis ligomis, gali būti naudojami imunosupresantai (pvz., kortikosteroidai) siekiant sumažinti imuninės sistemos aktyvumą.
  • Plazmaferezė:
    • Katastrofinio AFS atveju gali būti naudojama plazmaferezė, siekiant pašalinti antikūnus iš kraujo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tačiau tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti komplikacijų riziką:

  • Sveika mityba: Subalansuota, daug antioksidantų turinti dieta gali padėti palaikyti kraujotakos sveikatą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo mankšta gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
  • Streso valdymas: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija ar joga, gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui ir sustiprinti bendrą sveikatą.
  • Rūkymo atsisakymas: Rūkymas didina kraujo krešulių susidarymo riziką, todėl labai svarbu jo vengti.

Šaltiniai