Amebiazė

Ligos aprašymas

Amebiazė yra infekcinė liga, kurią sukelia parazitas Entamoeba histolytica. Šis parazitas yra pirmuonis, kuris gyvena žmonių žarnyne ir gali sukelti įvairaus sunkumo infekcijas – nuo besimptomio nešiojimo iki sunkių žarnyno ir ekstraintestinalinių ligų. Amebiazė yra paplitusi visame pasaulyje, tačiau dažniau pasitaiko tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur sanitarinės sąlygos yra prastos. Liga gali būti perduodama per užterštą maistą, vandenį ar tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Amebiazė gali pasireikšti kaip amebinė dizenterija (sunkus viduriavimas su krauju ir gleivėmis) arba kaip kepenų abscesas, kai parazitas plinta iš žarnyno į kitus organus.

Ligos priežastys

Amebiazę sukelia pirmuonis Entamoeba histolytica, kuris gali patekti į organizmą per burną:

• Užterštas maistas ir vanduo: Dažniausiai infekcija plinta per užterštą maistą ar vandenį, ypač regionuose, kur sanitarinės sąlygos yra prastos ir trūksta švaraus geriamojo vandens.
• Nešvarios rankos: Užterštos rankos gali pernešti parazitus, ypač po tualeto naudojimo arba kontaktuojant su užsikrėtusiais asmenimis.
• Tiesioginis kontaktas: Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusio asmens išmatomis gali sukelti infekciją, pavyzdžiui, rūpinantis sergančiu žmogumi ar seksualinio kontakto metu.
• Maisto gaminimas ir tvarkymas: Užkrėstų žmonių ar nešvariomis rankomis paruoštas maistas gali būti infekcijos šaltinis.

Ligos simptomai

Amebiazės simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir parazito lokalizacijos organizme. Daugelis užsikrėtusiųjų gali būti besimptomiai nešiotojai, tačiau kai kuriems pacientams pasireiškia sunkesni simptomai:

Žarnyno amebiazė

• Viduriavimas: Viduriavimas, kuris gali būti nuo lengvo iki sunkaus, dažnai su gleivėmis ir krauju (amebinė dizenterija).
• Pilvo skausmas: Spazminis pilvo skausmas, dažniausiai apatinėje pilvo dalyje.
• Pilvo pūtimas: Gali pasireikšti pilvo pūtimas ir diskomfortas.
• Nuovargis: Dėl nuolatinio viduriavimo ir dehidratacijos pacientai gali jausti nuovargį ir bendrą silpnumą.
• Svorio kritimas: Dėl sumažėjusio apetito ir sutrikusios maistinių medžiagų absorbcijos gali pasireikšti svorio kritimas.

Ekstraintestinalinė amebiazė

Jei parazitai plinta už žarnyno ribų, dažniausiai į kepenis, gali atsirasti kepenų abscesai ir kiti organų pažeidimai:

• Karščiavimas: Dažnai aukštas karščiavimas, kuris gali būti lydimas šaltkrėčio.
• Viršutinės dešinės pilvo dalies skausmas: Skausmas kepenų srityje dėl absceso susidarymo.
• Gelta: Odos ir akių pageltimas dėl kepenų funkcijos sutrikimo.
• Apetito praradimas ir pykinimas: Dėl uždegimo ir kepenų pažeidimo gali sumažėti apetitas ir pasireikšti pykinimas.
• Kvėpavimo sutrikimai: Retais atvejais, kai abscesai prasiskverbia į plaučius, gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas ar kosulys.

Ligos klasifikacija

Amebiazė gali būti klasifikuojama pagal infekcijos lokalizaciją ir simptomus:

1. Žarnyno amebiazė:
   • Besimptomis nešiotojas: Parazitas yra žarnyne, bet nesukelia jokių simptomų.
   • Amebinis kolitas: Sukelia viduriavimą, pilvo skausmą ir diskomfortą.
   • Amebinė dizenterija: Sunkesnė forma su krauju ir gleivėmis išmatose.
2. Ekstraintestinalinė amebiazė:
   • Kepenų abscesas: Dažniausia forma, kai parazitas plinta į kepenis, sukeldamas abscesus.
   • Kitų organų amebiazė: Retesnės formos, kai parazitas plinta į plaučius, smegenis ar kitas kūno dalis.

Ligos diagnostika

Amebiazės diagnostika apima klinikinius simptomus, laboratorinius tyrimus ir vaizdo diagnostiką:

• Išmatų tyrimas: Mikroskopinis išmatų tyrimas gali padėti nustatyti E. histolytica cistas ar trofozoitus. Kadangi parazitas gali išskirti netolygiai, gali reikėti kelių išmatų mėginių tyrimų.
• Serologiniai tyrimai: Kraujo tyrimai, skirti nustatyti specifinius antikūnus prieš E. histolytica, gali padėti diagnozuoti amebiazę, ypač ekstraintestinalinę formą.
• Vaizdo diagnostika:
  • Ultragarsas arba kompiuterinė tomografija (KT): Naudojami nustatyti kepenų abscesus ar kitus organų pažeidimus.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojama, siekiant išsamesnio absceso ar kitų organų pažeidimų vertinimo.
• Endoskopija: Kolonoskopija ar sigmoidoskopija gali būti atliekama, jei įtariama sunki žarnyno amebiazė, siekiant tiesiogiai įvertinti žarnyno gleivinę ir paimti biopsiją.

Ligos gydymas ir vaistai

Amebiazės gydymas priklauso nuo infekcijos tipo (besimptomė, žarnyno ar ekstraintestinalinė) ir sunkumo:

• Antiparazitiniai vaistai:
  • Metronidazolas arba tinidazolas: Dažniausiai vartojami pirmos eilės vaistai, skirti naikinti trofozoitus aktyvios infekcijos metu, ypač ekstraintestinalinei ir sunkiai žarnyno amebiazei.
  • Paromomicinas arba diloksanido furoatas: Naudojami po pirminio gydymo, kad sunaikintų cistas ir išvengtų ligos pasikartojimo, ypač asimptominiams nešiotojams.
• Chirurginis gydymas: Retai reikalingas, bet gali būti svarstomas, jei yra dideli kepenų abscesai, kurie negali būti gydomi vien medikamentais arba jei atsiranda komplikacijos, tokios kaip absceso plyšimas.
• Skysčių ir elektrolitų balanso atkūrimas: Sunkios amebinės dizenterijos atveju gali prireikti intraveninių skysčių ir elektrolitų, kad būtų išvengta dehidratacijos ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimo.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors amebiazė reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir palaikyti organizmo atsparumą:

• Gausus skysčių vartojimas: Svarbu išlaikyti tinkamą hidrataciją, ypač jei yra viduriavimas.
• Lengva mityba: Valgyti lengvą, lengvai virškinamą maistą, pvz., ryžius, bananus, obuolių padažą ir skrudintą duoną, kad sumažėtų virškinimo trakto dirginimas.
• Probiotikai: Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikų vartojimas gali padėti atkurti normalią žarnyno mikroflorą po gydymo antiparazitiniais vaistais.
• Higienos praktikos: Siekiant išvengti infekcijos plitimo, svarbu laikytis geros higienos praktikos, įskaitant dažną rankų plovimą ir švaraus vandens naudojimą.

Prevencija

Amebiazės prevencija apima kelias svarbias higienos ir sanitarijos priemones:

• Švaraus vandens vartojimas: Gerti tik saugų, švarų vandenį arba naudoti vandens filtrus ar virinimą, kad sunaikintų parazitus.
• Higiena: Reguliarus rankų plovimas su muilu, ypač po tualeto naudojimo, prieš valgį ir maisto ruošimą.
• Maisto sauga: Vengti žalių arba nepakankamai termiškai apdorotų maisto produktų, ypač vaisių ir daržovių, jei jie buvo plauti užterštu vandeniu.
• Sanitarinės sąlygos: Tinkama sanitarija ir kanalizacijos tvarkymas gali sumažinti infekcijos plitimo riziką bendruomenėse.
• Kelionės atsargumo priemonės: Keliaujant į regionus, kur amebiazė yra paplitusi, svarbu vartoti tik saugų vandenį ir vengti neplautų ar neapdorotų maisto produktų.

Šaltiniai

1. https://www.cdc.gov/amebiasis/about/index.html#:~:text=Amebiasis%20is%20a%20disease%20caused,are%20effective%20in%20treating%20amebiasis.
2. https://www.healthline.com/health/amebiasis
3. https://medlineplus.gov/ency/article/000298.htm