Alkoholizmas

Ligos aprašymas

Alkoholizmas, dar vadinamas alkoholio priklausomybės sutrikimu, yra lėtinė liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas alkoholio vartojimas, nepaisant neigiamų pasekmių sveikatai, socialiniam gyvenimui ir asmeninei gerovei. Alkoholizmas paveikia tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą, o ilgalaikis ir pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip kepenų cirozė, širdies ligos, nervų sistemos pažeidimai ir psichikos sutrikimai. Priklausomybė nuo alkoholio gali būti stipri ir reikalaujanti ilgalaikio gydymo bei paramos.

Ligos priežastis

Alkoholizmo priežastys yra sudėtingos ir susijusios su daugybe veiksnių, kurie apima tiek genetinę, tiek aplinkos įtaką:

• Genetika: yra įrodymų, kad genetika gali padidinti polinkį į priklausomybę nuo alkoholio. Jei šeimoje yra alkoholizmo atvejų, didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai gali patirti problemų su alkoholiu.
• Psichologinės priežastys: žmonės, kenčiantys nuo depresijos, nerimo, streso ar kitų psichikos sveikatos problemų, dažnai vartoja alkoholį kaip būdą numalšinti emocinį skausmą.
• Aplinkos veiksniai: socialinė aplinka, kultūriniai papročiai ir net draugų grupės gali skatinti alkoholio vartojimą. Stresinės situacijos, tokios kaip darbo problemos ar šeimos nesutarimai, taip pat gali paskatinti priklausomybės vystymąsi.
• Psichologinė priklausomybė: ilgalaikis alkoholio vartojimas keičia smegenų chemiją, o tai gali sukelti stiprią psichologinę ir fizinę priklausomybę.

Ligos simptomai

Alkoholizmas pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti suskirstyti į fizinius, psichologinius ir socialinius požymius:

Fiziniai simptomai:

• Padidėjęs alkoholio toleravimas: asmeniui reikia vis didesnio alkoholio kiekio, kad pajustų jo poveikį.
• Nutraukimo sindromas: jei alkoholis nevartojamas, gali atsirasti nutraukimo simptomų, tokių kaip drebulys, prakaitavimas, pykinimas, nerimas, nemiga ar net haliucinacijos.
• Svorio netekimas ar netinkama mityba: alkoholikai dažnai praleidžia maitinimąsi ir negauna pakankamai maistinių medžiagų.
• Sutrumpėjęs gyvenimo laikas: alkoholizmas didina mirties riziką dėl kepenų ligų, širdies problemų, nelaimingų atsitikimų ir savižudybių.

Psichologiniai simptomai:

• Nekontroliuojamas potraukis alkoholiui: asmuo nuolat galvoja apie alkoholį ir siekia jį vartoti, nepaisant neigiamų pasekmių.
• Pasikeitusi nuotaika: gali pasireikšti depresija, nerimas ar dirglumas, ypač jei asmuo negali gauti alkoholio.
• Elgesio pokyčiai: alkoholikas gali pradėti meluoti, slėpti alkoholio vartojimą ar tapti agresyvus.

Socialiniai simptomai:

• Problemos darbe ar mokykloje: nuolatinis alkoholio vartojimas dažnai sukelia darbo našumo ar mokymosi problemų.
• Šeimos ir santykių problemos: alkoholizmas dažnai sukelia konfliktus šeimoje, skyrybas ar santykių nutrūkimą.
• Socialinė izoliacija: alkoholikai gali prarasti draugus ir atsitraukti nuo socialinio gyvenimo dėl gėdos ar noro slėpti priklausomybę.

Ligos klasifikacija

Alkoholizmas klasifikuojamas pagal priklausomybės sunkumą:

• Lengvas alkoholio priklausomybės sutrikimas: vartojamas didesnis nei rekomenduojamas alkoholio kiekis, bet dar nėra išsivystę rimti priklausomybės simptomai.
• Vidutinio sunkumo priklausomybė: pasireiškia tam tikri kontrolės praradimo, tolerancijos ir nutraukimo simptomai.
• Sunki priklausomybė: pasireiškia stipri priklausomybė, kai asmuo nebegali kontroliuoti savo alkoholio vartojimo, nepaisant rimtų sveikatos ar socialinių problemų.

Ligos diagnostika

Alkoholizmo diagnozė apima tiek fizinius, tiek psichologinius tyrimus:

• Medicininė apžiūra: gydytojas gali atlikti išsamią paciento sveikatos apžiūrą, įvertindamas galimus alkoholio poveikio požymius, tokius kaip kepenų ligos, širdies problemos ar nervų sistemos pažeidimai.
• Kraujo tyrimai: siekiant nustatyti kepenų fermentų kiekį ar kitas alkoholio sukeltas problemas.
• Psichologinė analizė: gydytojas gali užduoti klausimus apie alkoholio vartojimą, siekdamas nustatyti priklausomybės lygį, pvz., naudojant alkoholio priklausomybės klausimynus (AUDIT).
• Diagnostiniai kriterijai: priklausomybė nustatoma pagal konkrečius kriterijus, tokius kaip nekontroliuojamas potraukis alkoholiui, vartojimo tęstinumas nepaisant neigiamų pasekmių ir abstinencijos simptomų atsiradimas.

Ligos gydymas ir vaistai

Alkoholizmo gydymas priklauso nuo priklausomybės sunkumo, paciento sveikatos būklės ir asmeninio noro mesti gerti. Gydymas paprastai apima:

Medicininis gydymas:

• Detoksikacija: pirmasis žingsnis gydyme, kuris apima alkoholio nutraukimą prižiūrint gydytojams. Tai gali apimti vaistus, kurie padeda sušvelninti abstinencijos simptomus, pvz., benzodiazepinai.
• Vaistai priklausomybei gydyti: tokie kaip Disulfiramas (sukelia stiprų diskomfortą išgėrus alkoholio), Naltreksonas (sumažina alkoholio potraukį) ir Akamprosatas (padeda atkurti cheminę pusiausvyrą smegenyse po ilgo alkoholio vartojimo).
• Psichoterapija: gydymo procese naudojama kognityvinė elgesio terapija (KET), motyvacinė terapija ir kitos terapijos formos, kurios padeda suprasti ir keisti elgesio modelius.

Elgesio terapija ir parama:

• Grupinės terapijos: tokios kaip Anoniminių alkoholikų grupės (AA) gali suteikti paramą ir padėti žmonėms mesti alkoholį dalijantis patirtimis su kitais priklausomybės patyrusiais žmonėmis.
• Individualios konsultacijos: padeda pacientui spręsti su alkoholizmu susijusius asmeninius ir psichologinius klausimus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors alkoholizmas reikalauja profesionalaus gydymo, tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti sveikatos gerinimą ir sumažinti norą vartoti alkoholį:

• Avižų ekstraktas: kai kurių tyrimų duomenimis, avižų ekstraktas gali sumažinti alkoholio potraukį ir padėti išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
• Pieno usnis: naudojamas kepenų funkcijai palaikyti, padedant sumažinti alkoholio sukeltus kepenų pažeidimus.
• Valerijonas: gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti miegą, ypač abstinencijos laikotarpiu.

Svarbu pabrėžti, kad liaudiškos priemonės negali pakeisti oficialaus gydymo ir turėtų būti naudojamos tik kaip papildoma pagalba, pasitarus su gydytoju.

Prevencija

Alkoholizmo prevencija apima įvairias priemones, kurios gali padėti išvengti priklausomybės vystymosi:

• Mokymas apie alkoholio žalą: švietimo kampanijos gali padėti žmonėms suprasti alkoholio vartojimo pasekmes ir riziką.
• Sveikų gyvenimo įpročių skatinimas: fizinė veikla, sveika mityba ir streso valdymas gali padėti sumažinti priklausomybės riziką.
• Ankstyva intervencija: žmonėms, turintiems polinkį į alkoholizmą, svarbu anksti atpažinti problemą ir kreiptis pagalbos.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/3909-alcoholism
2. https://www.niaaa.nih.gov/publications/brochures-and-fact-sheets/understanding-alcohol-use-disorder
3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/alcohol-use-disorder/symptoms-causes/syc-20369243