Albinizmas yra genetinė būklė, kurios metu žmogaus organizme yra nepakankamas melanino kiekis arba jis nėra visiškai gaminamas. Melaninas yra pigmentas, atsakingas už odos, plaukų ir akių spalvą. Dėl šios būklės asmenys su albinizmu turi labai šviesią odą ir plaukus bei gali turėti vizijos problemas.
Albinizmas paveldimas recesyviniu būdu, tai reiškia, kad abu tėvai turi perduoti albinizmo geną savo vaikui, kad jis pasireikštų. Egzistuoja keli skirtingi albinizmo tipai, priklausomai nuo paveikto geno ir to, kaip jis įtakoja melanino gamybą. Dažniausiai pasitaikantys tipai yra oculocutaneous (veikia odą, plaukus ir akis) ir ocular albinism (veikia tik akis).
Diagnozė paprastai nustatoma remiantis išoriniais požymiais, tokių kaip labai šviesi oda ir plaukai, bei kitais simptomais, pavyzdžiui, vizijos problemomis. Genetiniai tyrimai gali patvirtinti diagnozę, nustatant specifinius genetinius pokyčius, susijusius su albinizmu. Taip pat svarbus vaidmuo tenka šeimos medicinos istorijai.
Simptomai ir jų sunkumas gali skirtis, atsižvelgiant į albinizmo tipą:
Nors albinizmo negalima išgydyti, yra keletas būdų, kaip valdyti būklę ir jos simptomus:
Albinizmui gydyti liaudiškos priemonės nėra tinkamas pasirinkimas, nes reikia medicininių intervencijų, siekiant išvengti rimtų sveikatos problemų, ypač susijusių su odos ir akimis. Tačiau visapusiškas požiūris į sveikatos priežiūrą, įskaitant mitybą ir fizinę veiklą, gali padėti stiprinti bendrą imunitetą ir gerinti gyvenimo kokybę.