Kiaušidžių liuteininė cista

Ligos aprašymas

Kiaušidžių liuteininė cista yra gerybinė skysčiu pripildyta formacija, kuri susidaro kiaušidėje, kai po ovuliacijos folikulas nevisiškai susitraukia ir pradeda kaupti skystį ar kraują. Šios cistos yra vadinamos liuteininėmis, nes jos susidaro iš geltonkūnio (liuteininės kūno), kuris yra laikina struktūra kiaušidėje, atsirandanti po folikulo plyšimo ovuliacijos metu.

Liuteininės cistos dažniausiai yra nekenksmingos ir paprastai išnyksta savaime per kelis mėnesius be gydymo. Jos gali būti asimptominės arba sukelti lengvą diskomfortą, tačiau kartais gali sukelti skausmą ar komplikacijas, tokias kaip plyšimas ar kraujavimas. Nors liuteininės cistos gali atsirasti bet kurioje vaisingo amžiaus moteryje, jos yra dažnesnės reprodukcinio amžiaus moterims.

Ligos priežastys

Kiaušidžių liuteininė cista susidaro dėl nenormalaus geltonkūnio veikimo po ovuliacijos. Pagrindinės priežastys apima:

  • Hormonų disbalansas: Hormoniniai pokyčiai, kurie sutrikdo normalų ovuliacijos ciklą, gali sukelti geltonkūnio per didelį augimą ir cistos formavimąsi.
  • Padidėjęs kraujotakas į geltonkūnį: Kartais po ovuliacijos geltonkūnyje gali kauptis per daug kraujo, dėl ko formuojasi hemoraginė cista.
  • Lytinių hormonų stimuliacija: Moterys, kurios vartoja vaisingumą skatinančius vaistus, pvz., klomifeną, turi didesnę riziką susirgti liuteininėmis cistomis.

Ligos simptomai

Dauguma liuteininių cistų yra besimptomės ir aptinkamos atsitiktinai atliekant ultragarsinį tyrimą dėl kitų priežasčių. Tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti šie simptomai:

  • Pilvo ar dubens skausmas: Dažniausiai skausmas yra lengvas arba vidutinio sunkumo ir jaučiamas vienoje pilvo pusėje, kur yra cista.
  • Menstruacijų ciklo sutrikimai: Cistos gali sukelti nereguliarias menstruacijas arba kraujavimą tarp menstruacijų.
  • Skausmas lytinių santykių metu: Skausmas gali atsirasti dėl padidėjusios cistos spaudimo aplinkiniams audiniams.
  • Pūtimas ar pilnumo jausmas pilvo srityje: Dėl padidėjusios cistos gali atsirasti jausmas, kad pilvas yra išsipūtęs arba pilnas.
  • Ūmus skausmas: Jei cista plyšta, tai gali sukelti staigų ir stiprų skausmą pilvo ar dubens srityje. Tai gali būti kartu su vidiniu kraujavimu ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.

Ligos klasifikacijos

Kiaušidžių cistos gali būti klasifikuojamos pagal jų kilmę ir sudėtį:

  • Funkcinės cistos:
    • Folikulinė cista: Susidaro, kai ovuliacijos metu folikulas neišsiskiria ir toliau auga.
    • Liuteininė cista: Susidaro po ovuliacijos iš geltonkūnio, kai jis nesusitraukia, o kaupiasi skystis ar kraujas.
  • Hemoraginė cista: Susidaro, kai kraujas kaupiasi cistoje, dėl to ji gali tapti skausminga.

Ligos diagnostika

Liuteininės cistos dažniausiai aptinkamos atliekant ultragarsinį tyrimą:

  • Ultragarso tyrimas: Naudojamas siekiant nustatyti cistos dydį, formą, turinį (skystį ar kraują) ir vietą.
  • Kraujo tyrimai: Jei reikia, gydytojas gali patikrinti kraujo tyrimus, siekiant atmesti kitus hormoninius sutrikimus ar infekcijas.
  • Laparoskopija: Retais atvejais, jei diagnozė neaiški arba jei cista sukelia sunkius simptomus, gali būti atliekama laparoskopija – minimaliai invazinė procedūra, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kiaušides.

Ligos gydymas ir vaistai

Liuteininės cistos dažniausiai išnyksta savaime per kelis menstruacijų ciklus. Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir cistos dydžio:

  • Stebėjimas: Dažniausiai gydytojas rekomenduoja stebėti cistą kelis mėnesius su reguliariais ultragarsiniais tyrimais, kad būtų patikrinta, ar cista susitraukia ir išnyksta.
  • Skausmo malšintuvai: Skausmui malšinti gali būti naudojami nereceptiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
  • Hormoninė terapija: Kartais gali būti skiriami kontraceptiniai vaistai, kad būtų reguliuojamas menstruacijų ciklas ir išvengta naujų cistų formavimosi.
  • Chirurgija: Jei cista yra didelė, sukelia stiprų skausmą ar įtariama, kad ji gali plyšti, gali būti rekomenduojama chirurgija, siekiant pašalinti cistą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti liuteininės cistos, kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatą:

  • Šilti kompresai: Šiltas kompresas ant pilvo gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą.
  • Žolelių papildai: Kai kurios žolelės, tokios kaip dilgėlė ar imbieras, gali turėti priešuždegiminių savybių ir padėti sumažinti skausmą.
  • Sveika mityba: Dieta, turinti daug vaisių, daržovių, sveikų riebalų ir pilno grūdo produktų, gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą.
  • Reguliari mankšta: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti hormonų disbalansą ir pagerinti bendrą savijautą.

Šaltiniai

 

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)