Vėjaraupia​i be komplikaci​jų

Ligos aprašymas

Vėjaraupiai, dar vadinami varicella, yra labai užkrečiama virusinė infekcija, kurią sukelia varicella-zoster virusas (VZV). Liga dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau gali užsikrėsti ir suaugusieji, kurie anksčiau nesirgo arba nebuvo paskiepyti. Vėjaraupiai paprastai pasireiškia odos bėrimu su niežtinčiomis pūslelėmis, karščiavimu ir bendru negalavimu. Nors vėjaraupiai dažniausiai yra lengvos eigos ir praeina savaime be komplikacijų, tam tikrais atvejais, ypač suaugusiesiems ar žmonėms su nusilpusia imunine sistema, liga gali sukelti rimtesnes problemas.

Vėjaraupiai plinta per tiesioginį kontaktą su bėrimo pūslelėmis arba per oro lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi. Liga dažniausiai pasireiškia po 10–21 dienos po užsikrėtimo.

Ligos priežastys

Vėjaraupius sukelia varicella-zoster virusas (VZV), kuris priklauso herpesvirusų šeimai. Infekcija plinta:

  • Oro lašeliniu būdu: Virusas perduodamas per orą, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi arba kalba, ir sveikas asmuo įkvepia užkrėstų lašelių.
  • Tiesioginiu kontaktu: Tiesioginis kontaktas su pūslelėmis arba jų skysčiu taip pat gali perduoti virusą.
  • Perdažytais daiktais: Rečiau infekcija gali būti perduodama per drabužius, rankšluosčius ar kitas medžiagas, kurios liečiasi su bėrimu.

Ligos simptomai

Vėjaraupiai paprastai prasideda lengvais gripo ar peršalimo simptomais, tokiais kaip:

  • Karščiavimas: Dažniausiai 38–39 °C temperatūra.
  • Galvos skausmas: Lengvas arba vidutinio sunkumo.
  • Nuovargis ir bendras silpnumas: Dažnas ir ryškus vaikams.
  • Apetito praradimas: Dažnai lydintis simptomas.

Pagrindinis vėjaraupių simptomas yra bėrimas, kuris pereina per kelias stadijas:

  1. Raudonos dėmės: Pirmiausia atsiranda mažos, raudonos dėmės, dažniausiai ant veido, galvos, nugaros ir pilvo, tačiau gali išplisti po visą kūną.
  2. Pūslelės: Per kelias valandas raudonos dėmės virsta mažomis, skysčiu užpildytomis pūslelėmis, kurios niežti.
  3. Šašai: Pūslelės džiūsta ir virsta šašais, kurie vėliau nukrinta per 7–14 dienų.

Bėrimas dažniausiai pasireiškia bangomis, todėl galima matyti įvairius bėrimo stadijų elementus tuo pačiu metu.

Ligos klasifikacijos

Vėjaraupiai gali būti klasifikuojami pagal simptomų sunkumą ir komplikacijų buvimą:

  • Nesudėtingi vėjaraupiai: Dažniausia forma, kai liga praeina savaime be rimtų komplikacijų.
  • Sudėtingi vėjaraupiai: Retesnė forma, kai liga sukelia komplikacijas, tokias kaip bakterinės odos infekcijos, pneumonija, encefalitas ar hepatitas.

Ligos diagnostika

Vėjaraupių diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir ligos istorija:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertina bėrimą, jo išplitimą ir simptomų eigą.
  • Laboratoriniai tyrimai: Retais atvejais, ypač jei yra abejonių dėl diagnozės, gali būti atliekami kraujo tyrimai arba pūslelių skysčio tyrimai, siekiant nustatyti varicella-zoster viruso buvimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Vėjaraupiai paprastai gydomi simptomatiškai, siekiant palengvinti niežėjimą ir sumažinti diskomfortą:

  • Antihistamininiai vaistai: Gali būti naudojami niežuliui mažinti, pavyzdžiui, difenhidraminas (Benadryl).
  • Karščiavimą mažinantys vaistai: Acetaminofenas (paracetamolis) gali būti naudojamas karščiavimui mažinti. Ibuprofeno vartojimas vėjaraupių metu nėra rekomenduojamas, nes gali padidinti bakterinės infekcijos riziką.
  • Kremų ar losjonų naudojimas: Kalaminas arba kitokie raminantys losjonai gali padėti sumažinti niežulį.
  • Skysčių vartojimas: Svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir paspartinti gijimą, tačiau jos neturėtų pakeisti medicininio gydymo:

  • Avižų vonios: Šiltos avižų vonios gali padėti sumažinti niežėjimą ir nuraminti odą.
  • Soda: Vonios su sodos milteliais taip pat gali sumažinti niežulį.
  • Ramunėlių arbata: Ramunėlių arbatos kompresai gali būti naudojami siekiant nuraminti odą ir sumažinti uždegimą.
  • Medus: Natūralus medus gali būti naudojamas ant odos siekiant sumažinti infekcijos riziką ir pagreitinti žaizdų gijimą.

Prevencija

  • Skiepijimas: Vakcina nuo vėjaraupių yra labai veiksminga priemonė, padedanti apsisaugoti nuo infekcijos arba sumažinti ligos sunkumą, jei užsikrėtimas įvyksta.
  • Izoliacija: Užsikrėtę asmenys turėtų būti izoliuoti nuo kitų, ypač nuo tų, kurie nėra skiepyti arba nėra sirgę vėjaraupiais, kad būtų išvengta viruso plitimo.

Šaltiniai

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)