Kepenų abscesas

Ligos aprašymas

Kepenų abscesas yra uždegiminė kepenų liga, kai kepenyse susidaro pūlių pripildyta ertmė. Abscesas gali būti bakterinės, parazitinės ar grybelinės kilmės. Tai rimta medicininė būklė, kuri gali sukelti pavojingas komplikacijas, jei nebus laiku gydoma. Kepenų abscesas dažniausiai pasitaiko suaugusiesiems, tačiau gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms.

Ligos priežastys

Kepenų abscesas gali susidaryti dėl kelių priežasčių:

  1. Bakterinės infekcijos (pyogeninis kepenų abscesas): Dažniausiai sukeltas bakterijų, tokių kaip Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Staphylococcus aureus, arba Streptococcus rūšys. Infekcija gali plisti į kepenis iš kitų kūno vietų, pavyzdžiui, tulžies latakų, virškinimo trakto ar tiesioginio kontakto su užkrėstu krauju (pvz., esant bakteremijai ar sepsiui).
  2. Amoebinis kepenų abscesas: Sukeltas parazito Entamoeba histolytica, kuris dažniausiai plinta per užterštą maistą ar vandenį. Šis abscesas yra dažnesnis tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur higienos sąlygos gali būti prastesnės.
  3. Grybelinės infekcijos: Retesnis absceso tipas, dažniausiai sukeltas grybelio Candida ar kitų grybelių, paprastai pasitaikantis imunosupresiniams pacientams, pvz., tiems, kurie serga AIDS ar gauna chemoterapiją.
  4. Trauma ar operacijos: Tiesioginė kepenų trauma arba chirurginės procedūros gali sukelti infekciją ir pūlių susidarymą kepenyse.
  5. Tulžies latakų ligos: Tulžies latakų infekcijos arba tulžies akmenų buvimas gali sukelti kepenų absceso atsiradimą.

Ligos simptomai

Kepenų absceso simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo absceso dydžio, lokalizacijos ir infekcijos tipo:

  • Karščiavimas ir šaltkrėtis: Dažniausiai pasireiškiantis simptomas, dažnai su staigiu karščiavimo pakilimu.
  • Skausmas dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante: Skausmas gali būti bukas ar stiprus ir spinduliuoti į dešinį petį ar nugarą.
  • Apetito stoka ir svorio kritimas: Dėl ilgalaikio uždegimo ir infekcijos.
  • Pykinimas ir vėmimas: Gali atsirasti dėl kepenų uždegimo ar infekcijos.
  • Gelta: Odos ir akių baltymo pageltimas, kuris atsiranda dėl tulžies latakų užsikimšimo ar kepenų funkcijos sutrikimo.
  • Bendras silpnumas ir nuovargis: Sumažėjęs energijos lygis dėl uždegimo ir infekcijos.

Ligos klasifikacijos

Kepenų abscesai gali būti klasifikuojami pagal jų priežastį:

  • Bakteriniai (pyogeniniai) kepenų abscesai: Sukelti bakterijų, dažniausiai kilusių iš tulžies latakų ar virškinimo trakto.
  • Amoebiniai kepenų abscesai: Sukelti parazito Entamoeba histolytica.
  • Grybeliniai kepenų abscesai: Sukelti grybelių, dažniausiai pasitaikantys imunosupresiniams pacientams.

Ligos diagnostika

Kepenų absceso diagnostika apima kelis tyrimus ir procedūras:

  • Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertina simptomus, tokius kaip karščiavimas, pilvo skausmas ir gelta.
  • Kraujo tyrimai: Paprastai atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių skaičių, uždegimo žymenis (CRB, ENG) ir kepenų funkcijos sutrikimo rodiklius (ALT, AST, bilirubinas).
  • Ultragarso tyrimas: Dažniausiai naudojamas pradiniam kepenų absceso aptikimui ir vietos nustatymui.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojami detalesniam absceso vaizdavimui ir gydymo planavimui.
  • Absceso aspiracija ir kultūra: Naudojant ultragarsą ar KT kontroliuojamą adatą, paimamas pūlių mėginys, kuris tiriamas dėl bakterijų ar parazitų buvimo, siekiant nustatyti tikslią infekcijos priežastį ir nustatyti tinkamą antibiotikų terapiją.

Ligos gydymas ir vaistai

Kepenų absceso gydymas priklauso nuo absceso dydžio, tipo ir paciento bendros sveikatos būklės:

  1. Antibiotikų terapija:
    • Bakterinis kepenų abscesas: Plataus spektro antibiotikai, tokie kaip cefalosporinai, karbapenemai ar metronidazolas, pradedami nedelsiant, dažnai prieš gaunant kultūros rezultatus. Vėliau antibiotikai gali būti koreguojami pagal mikrobiologinius duomenis.
    • Amoebinis kepenų abscesas: Metronidazolas yra pirmo pasirinkimo vaistas amoebinių abscesų gydymui, dažnai papildomas su kitais amoebicidais, pvz., paromomicinu.
    • Grybelinis kepenų abscesas: Priklausomai nuo grybelio rūšies, dažnai skiriami azolinai arba echinokandinai.
  2. Absceso drenažas:
    • Perkutaninis drenažas: Ultragarsu arba KT kontroliuojamas drenažas adata ar kateteriu gali būti atliekamas siekiant pašalinti pūlius ir sumažinti infekciją.
    • Chirurginis drenažas: Rečiau taikomas, dažniausiai reikalingas, jei abscesas yra labai didelis, daugybinis arba jei perkutaninis drenažas nepavyksta.
  3. Palaikomasis gydymas:
    • Skysčių terapija ir elektrolitų pusiausvyros korekcija, skausmo valdymas, mitybos palaikymas ir kitų su infekcija susijusių simptomų valdymas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Kepenų abscesas yra rimta infekcinė liga, kurios gydymui būtina medicininė priežiūra. Liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir imuninę sistemą, tačiau jos nepakeičia antibiotikų terapijos ar kitų medicininių intervencijų. Prieš vartojant bet kokias natūralias priemones ar papildus, svarbu pasitarti su gydytoju.

Prevencija

Siekiant užkirsti kelią kepenų abscesams, galima imtis šių priemonių:

  • Tinkama higiena: Reguliarus rankų plovimas, ypač prieš valgį ir po tualeto naudojimo, siekiant išvengti amoebinių infekcijų.
  • Saugus maisto ir vandens vartojimas: Naudokite švarų vandenį ir gerai termiškai apdorokite maistą, ypač keliaujant į regionus, kur yra padidėjusi amoebinių infekcijų rizika.
  • Tulžies latakų sveikatos priežiūra: Laiku gydykite tulžies latakų infekcijas ar kitus susijusius sutrikimus.
  • Imuninės sistemos palaikymas: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir vengimas rūkymo gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir sumažinti infekcijų riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK538230/#:~:text=Introduction,caused%20by%20parasites%20and%20fungi.
  2. https://emedicine.medscape.com/article/188802-overview?form=fpf
  3. https://www.mountsinai.org/health-library/diseases-conditions/pyogenic-liver-abscess

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)