Bakterinė vaginozė

Ligos aprašymas

Bakterinė vaginozė (BV) yra dažna makšties infekcija, kuri atsiranda dėl normalaus makšties mikrobiomos disbalanso. Paprastai sveikoje makštyje vyrauja „gerosios“ bakterijos, tokios kaip Lactobacillus rūšys, kurios padeda palaikyti rūgščią aplinką ir apsaugoti nuo patogeninių mikroorganizmų. Esant bakterinei vaginozei, sumažėja „gerųjų“ bakterijų skaičius, o per daug dauginasi „blogosios“ bakterijos, tokios kaip Gardnerella vaginalis, Mobiluncus, ir kitos anaerobinės bakterijos. BV nėra lytiškai plintanti infekcija, tačiau dažniau pasireiškia moterims, kurios yra lytiškai aktyvios.

Ligos priežastys

Bakterinės vaginozės priežastis yra makšties mikrofloros disbalansas, kuris gali atsirasti dėl įvairių veiksnių:

  • Dažnas lytinių partnerių keitimas: padidėja rizika dėl galimo makšties pH pokyčio ir mikrofloros sutrikimų.
  • Makšties prausikliai ir douching: agresyvūs plovikliai ar cheminiai produktai gali sutrikdyti natūralų makšties mikrobiomą ir pH balansą.
  • Rūkymas: rūkymas gali sumažinti organizmo imuninį atsaką ir keisti makšties mikroflorą.
  • Antibiotikų vartojimas: gali sumažinti „gerųjų“ bakterijų kiekį, leidžiant „blogosioms“ bakterijoms daugintis.
  • Hormoniniai pokyčiai: tokie kaip nėštumas ar kontraceptinių tablečių vartojimas, gali paveikti makšties mikroflorą.

Ligos simptomai

Bakterinė vaginozė dažnai būna besimptomė, tačiau kai kurios moterys gali patirti šiuos simptomus:

  • Nenormalus makšties išskyrų kiekis: paprastai padidėja išskyrų kiekis, jos tampa skaidrios, pilkšvos arba baltos spalvos.
  • Nemalonus kvapas: makšties išskyros gali turėti stiprų, „žuvies“ kvapą, kuris gali sustiprėti po lytinių santykių ar menstruacijų.
  • Makšties diskomfortas: kai kurios moterys gali jausti niežulį ar deginimo pojūtį aplink makštį.
  • Lengvas skausmas lytinių santykių metu: gali pasireikšti kai kuriais atvejais.

Ligos klasifikacijos

Bakterinė vaginozė nėra klasifikuojama į kelis tipus, tačiau gali būti skirtingai vertinama pagal simptomų sunkumą:

  • Besimptomė BV: dauguma moterų nejaučia jokių simptomų ir infekcija gali būti aptikta atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.
  • Simptominė BV: kai yra aiškiai matomi simptomai, tokie kaip nemalonus kvapas ir padidėjęs išskyrų kiekis.

Ligos diagnostika

Bakterinės vaginozės diagnozė dažniausiai remiasi simptomų aprašymu, medicinine apžiūra ir laboratoriniais tyrimais:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas gali paklausti apie simptomus ir atlikti fizinę apžiūrą.
  • Makšties išskyrų tyrimas: atliekamas mikroskopinis tyrimas, siekiant nustatyti padidėjusį „blogųjų“ bakterijų kiekį ir sumažėjusį „gerųjų“ bakterijų skaičių. Gydytojas taip pat gali atlikti makšties pH testą – BV atveju pH dažnai būna aukštesnis nei 4,5.
  • „Aminų testas“ (Whiff test): pridedant kalio hidroksido prie makšties išskyrų, gali atsirasti stiprus „žuvies“ kvapas, būdingas BV.

Ligos gydymas ir vaistai

Bakterinės vaginozės gydymas dažniausiai apima antibiotikus ir yra skirtas atstatyti normalų makšties mikrofloros balansą:

  • Antibiotikai: pagrindiniai gydymo būdai yra metronidazolis arba klindamicinas, kurie gali būti vartojami per burną arba kaip makšties kremas ar gelis. Šie antibiotikai veikia prieš anaerobines bakterijas ir padeda atkurti normalų makšties mikrofloros balansą.
  • Probiotikai: kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikų, tokių kaip laktobacilų, vartojimas gali padėti atkurti normalią makšties mikroflorą ir sumažinti BV pasikartojimo riziką.
  • Vengimas douching ir agresyvių higienos priemonių: siekiant išlaikyti natūralų makšties pH ir mikrobiomą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors bakterinė vaginozė reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti sveiką makšties mikroflorą ir sumažinti simptomus:

  • Jogurto vartojimas: jogurtas su gyvomis laktobacilų kultūromis gali padėti atkurti natūralų makšties bakterijų balansą.
  • Arbatos medžio aliejus: kai kurie tyrimai rodo, kad arbatos medžio aliejaus turinčios priemonės gali padėti kovoti su bakterine vaginoze, tačiau būtina pasitarti su gydytoju prieš vartojant.
  • Sveika mityba: subalansuota mityba gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir palaikyti bendrą sveikatos būklę, kas gali sumažinti infekcijų riziką.
  • Vengti stiprių chemikalų ir kvapiklių naudojimo: tokių kaip makšties purškalai ir kvapnios prausikliai, kurie gali sutrikdyti natūralų makšties pH ir mikrobiomą.

Prevencija

Bakterinės vaginozės prevencija yra pagrįsta makšties sveikatos palaikymu ir kai kurių rizikos veiksnių mažinimu:

  • Vengti douching ir stiprių higienos priemonių: šios priemonės gali sutrikdyti natūralų makšties mikrobiomą.
  • Naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu: prezervatyvai gali padėti sumažinti BV riziką, nes jie apsaugo nuo svetimų mikroorganizmų patekimo į makštį.
  • Rūkymo nutraukimas: rūkymas gali sutrikdyti makšties mikroflorą, todėl jo atsisakymas gali padėti sumažinti BV riziką.
  • Reguliarios sveikatos patikros: reguliarus apsilankymas pas ginekologą gali padėti anksti nustatyti BV ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/3963-bacterial-vaginosis
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/bacterial-vaginosis/symptoms-causes/syc-20352279
  3. https://www.nhs.uk/conditions/bacterial-vaginosis/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)