Nugaros osteochondrozė

Ligos aprašymas

Nugaros osteochondrozė yra degeneracinė stuburo liga, kuriai būdingas tarpslankstelinių diskų ir stuburo audinių susidėvėjimas bei degeneracija. Tai yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios žmonės patiria nugaros skausmą, ypač vyresniame amžiuje. Osteochondrozės metu tarpslanksteliniai diskai, kurie veikia kaip amortizatoriai tarp stuburo slankstelių, pradeda prarasti savo elastingumą ir funkciją, o tai gali sukelti diskų išvaržas, slankstelių suspaudimą ir nervų šaknelių dirginimą.

Nors liga gali pasireikšti bet kurioje stuburo dalyje, dažniausiai ji paveikia juosmeninę (apatinę nugaros) ir kaklinę stuburo dalis. Osteochondrozė gali sukelti įvairaus intensyvumo skausmą, apriboti judesius ir sukelti kitus neurologinius simptomus.

Ligos priežastys

Nugaros osteochondrozė yra sudėtinga liga, kurią sukelia daugybė veiksnių. Dažniausiai ji susijusi su natūraliu senėjimo procesu, tačiau kiti veiksniai taip pat gali turėti įtakos jos vystymuisi:

  • Natūralus senėjimas: Su amžiumi tarpslanksteliniai diskai praranda vandenį ir tampa mažiau elastingi, o tai lemia jų plonėjimą ir nusidėvėjimą.
  • Genetiniai veiksniai: Kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį į osteochondrozę, dėl ko jų diskai gali pradėti degeneruotis anksčiau nei įprasta.
  • Fizinė perkrova: Nuolatinis fizinis krūvis, sunkus darbas arba netaisyklinga kūno padėtis gali sukelti diskų pažeidimus ir stuburo perkrovimą.
  • Traumos: Nugaros traumos gali sukelti diskų ir slankstelių pažeidimus, kurie laikui bėgant gali prisidėti prie osteochondrozės vystymosi.
  • Sedentarinis gyvenimo būdas: Mažas fizinis aktyvumas ir ilgas sėdėjimas gali sukelti stuburo silpnėjimą ir padidinti osteochondrozės riziką.
  • Nutukimas: Antsvoris gali padidinti stuburo apkrovą, o tai skatina tarpslankstelinių diskų nusidėvėjimą.
  • Netinkama laikysena: Ilgai trunkanti bloga laikysena gali sukelti nugaros deformacijas ir osteochondrozės vystymąsi.

Ligos simptomai

Nugaros osteochondrozės simptomai gali skirtis priklausomai nuo stuburo srities, kuri yra paveikta, tačiau dažniausiai pasireiškia šiais simptomais:

  • Nugaros skausmas: Pagrindinis osteochondrozės simptomas yra lėtinis arba periodinis skausmas, kuris gali būti lokalizuotas bet kurioje nugaros dalyje (kaklo, krūtinės ar juosmens srityje). Skausmas gali plisti į rankas, pečius ar kojas, priklausomai nuo paveiktos stuburo srities.
  • Judesių apribojimas: Dėl stuburo sustingimo ir skausmo gali būti sunku atlikti kasdienes veiklas, pvz., pasilenkti, pasukti kūną arba atsisėsti.
  • Raumenų silpnumas: Dėl nervų šaknelių spaudimo gali atsirasti raumenų silpnumas, ypač rankose ar kojose.
  • Jutimo sutrikimai: Dėl nervų dirginimo ar spaudimo pacientai gali patirti dilgčiojimą, deginimą, tirpimą ar nejautrumą rankose ar kojose.
  • Galvos skausmai: Jei osteochondrozė paveikia kaklinę stuburo dalį, gali atsirasti dažni galvos skausmai, kurie plinta nuo kaklo iki galvos.
  • Skausmas krūtinėje: Krūtinės ląstos osteochondrozė gali sukelti skausmą krūtinės srityje, kurį galima klaidingai palaikyti širdies ar plaučių ligos simptomais.

Ligos klasifikacijos

Nugaros osteochondrozė gali būti klasifikuojama pagal pažeistą stuburo sritį ir simptomų sunkumą:

  • Kaklinė osteochondrozė: Paveikia kaklo sritį ir dažnai sukelia galvos, kaklo skausmus, rankų tirpimą ar silpnumą.
  • Krūtinės ląstos osteochondrozė: Paveikia vidurinę stuburo dalį, sukelia krūtinės skausmą ir dažniausiai yra retesnė.
  • Juosmens osteochondrozė: Dažniausia forma, kuri paveikia apatinę nugaros dalį ir sukelia stiprų skausmą juosmens srityje, spinduliuojantį į kojas (radikulopatija arba išialgija).

Ligos diagnostika

Nugaros osteochondrozės diagnostika remiasi paciento simptomais, klinikine apžiūra ir vaizdiniais tyrimais. Šie tyrimai padeda įvertinti tarpslankstelinių diskų būklę ir nustatyti galimus nervų šaknelių pažeidimus.

  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT leidžia gauti detalius stuburo ir tarpslankstelinių diskų vaizdus, todėl yra pagrindinis metodas nustatyti osteochondrozės laipsnį, nervų spaudimą ar diskų išvaržas.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): KT gali padėti įvertinti stuburo struktūrinius pokyčius ir pažeidimus, ypač kai MRT tyrimas nėra prieinamas.
  • Rentgenografija: Rentgeno nuotraukos leidžia įvertinti stuburo slankstelių padėtį, deformacijas ir osteofitų (kaulų išaugų) susidarymą.
  • Elektromiografija (EMG): EMG tyrimas leidžia įvertinti nervų ir raumenų funkciją, jei yra įtarimų dėl nervų šaknelių spaudimo.

Ligos gydymas ir vaistai

Nugaros osteochondrozės gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, paciento simptomų ir gyvenimo būdo. Gydymo tikslas yra sumažinti skausmą, pagerinti judrumą ir išvengti ligos progresavimo. Gydymas gali būti konservatyvus arba chirurginis, priklausomai nuo paciento būklės.

Konservatyvus gydymas:

  • Vaistai nuo skausmo: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar diklofenakas, gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
  • Raumenų atpalaiduojantys vaistai: Šie vaistai padeda sumažinti raumenų spazmus, kurie dažnai lydi osteochondrozės skausmą.
  • Fizioterapija: Tai vienas iš pagrindinių osteochondrozės gydymo būdų. Fizioterapija gali apimti terapinius pratimus, tempimo ir stiprinimo programas, elektroterapiją bei masažą.
  • Ortopediniai prietaisai: Kai kuriais atvejais gali būti naudinga nešioti stuburo įtvarus, kurie padeda stabilizuoti stuburą ir sumažinti apkrovą.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: Svorio kontrolė, reguliari mankšta ir sveika laikysena yra svarbūs osteochondrozės valdymo aspektai.

Chirurginis gydymas:

Chirurgija paprastai naudojama tik tais atvejais, kai konservatyvus gydymas yra neveiksmingas arba jei yra sunkių komplikacijų, pvz., stipraus nervų spaudimo, diskų išvaržos ar stuburo nestabilumo.

  • Diskų pašalinimas (diskektomija): Tai operacija, kurios metu pašalinama pažeista disko dalis, spaudžianti nervą.
  • Stuburo stabilizavimo operacijos: Kai kuriais atvejais gali prireikti stuburo slankstelių stabilizavimo metalinėmis plokštėmis arba kitomis priemonėmis.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti osteochondrozės, jos gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.

  • Šiltos vonios: Šiltos vonios su druska arba eteriniais aliejais (pvz., levandų, eukaliptų) gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą. Druska turi atsipalaiduojančių ir priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti mažinti raumenų spazmus.
  • Žolelių kompresai: Žolelių kompresai iš ramunėlių, mėtos ar imbiero gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą. Kompresai gali būti gaminami su šiltu nuoviru, kuris uždedamas ant skaudamos vietos.
  • Kūno masažas: Reguliarus masažas gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą, pagerinti kraujotaką ir lanksčiau judėti. Specializuoti masažo terapeutai gali atlikti procedūras, kurios padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis ir pagerinti stuburo lankstumą.
  • Tempimo pratimai: Lengvi tempimo pratimai gali padėti palaikyti stuburo judrumą ir sumažinti raumenų įtampą. Pratimai turėtų būti atliekami atsargiai ir tik su profesionalo rekomendacija.

Prevencija

Nors osteochondrozės visiškai išvengti gali būti sunku, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti ligos riziką ir sulėtinti jos progresavimą.

  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Reguliari mankšta ir stiprinimo pratimai padeda palaikyti stuburo sveikatą ir raumenų tonusą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pratimams, kurie stiprina nugaros raumenis ir gerina stuburo lankstumą.
  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač kalcio ir vitamino D, yra svarbi stuburo sveikatai. Geri mitybos įpročiai gali padėti išvengti kaulų ir raumenų silpnėjimo.
  • Tinkama laikysena: Tinkama sėdėjimo ir stovėjimo laikysena padeda sumažinti stuburo apkrovą ir išvengti jo pertempimo. Svarbu išlaikyti gerą laikyseną tiek dirbant, tiek ilsintis.
  • Svorio kontrolė: Svorio reguliavimas padeda sumažinti stuburo apkrovą ir išvengti papildomų stresų nugarai.
  • Kūno mechanikos įgūdžiai: Mokymasis apie teisingą kėlimo techniką ir vengimas nepakeliamų svorių gali sumažinti stuburo apkrovą ir riziką susirgti osteochondroze.

Šaltiniai

  1. https://sinicropispine.com/causes-symptoms-treatment-spinal-osteochondrosis/#:~:text=Osteochondrosis%20is%20a%20spinal%20condition,and%20sclerosis%20of%20the%20spine.
  2. https://www.primomedico.com/en/treatment/osteochondrosis/
  3. https://www.wadsworthosteopaths.co.uk/babies-children/osteochondrosis/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)