Kasos cistos

Ligos aprašymas

Kasos cistos yra skysčiu užpildytos ertmės, kurios susidaro kasos audiniuose. Kasos cistos gali būti įvairios kilmės, nuo gerybinių iki piktybinių, ir gali susidaryti dėl uždegimo, traumų ar kitų patologinių procesų. Jos dažniausiai yra asimptominės, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti skausmą, infekcijas ar kasos funkcijos sutrikimus.

Kasos cistos gali būti tikrosios arba pseudocistos. Tikrosios cistos yra padengtos epiteliu, o pseudocistos neturi epiteliu padengtos sienelės ir paprastai atsiranda po ūminio ar lėtinio pankreatito.

Ligos priežastys

Kasos cistos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

  • Pankreatitas: ūmus arba lėtinis kasos uždegimas gali sukelti pseudocistų susidarymą, kurios paprastai yra gerybinės.
  • Kasos trauma: pilvo trauma gali sukelti kasos audinio pažeidimus ir cistų susidarymą.
  • Įgimtos anomalijos: kai kurios kasos cistos gali būti įgimtos, pvz., cistinės kasos navikai.
  • Kasos navikai: cistiniai kasos navikai, tokie kaip intraduktaliniai papiliariniai mucininiai navikai (IPMN), mucininės cistadenomos ir serozinės cistadenomos, gali būti gerybiniai arba piktybiniai.
  • Genetinės ligos: tokios kaip policistinės inkstų ligos, gali sukelti cistų atsiradimą kasoje.

Ligos simptomai

Dauguma kasos cistų yra besimptomės ir aptinkamos atsitiktinai atliekant vaizdinius tyrimus dėl kitų priežasčių. Tačiau kai kuriais atvejais cistos gali sukelti šiuos simptomus:

  • Pilvo skausmas: dažniausiai skausmas lokalizuojamas viršutinėje pilvo dalyje ir gali būti nuolatinis arba protarpinis.
  • Virškinimo sutrikimai: pykinimas, vėmimas, prastas apetitas arba pilvo pūtimas gali atsirasti dėl spaudimo, kurį cistos sukelia gretimiems organams.
  • Gelta: jei cistos spaudžia tulžies latakus, gali atsirasti odos ir akių pageltimas.
  • Svorio kritimas: dėl virškinimo sutrikimų ar dėl to, kad cistos sukelia kasos funkcijos sutrikimus.
  • Infekcijos požymiai: karščiavimas, šaltkrėtis ir stiprus pilvo skausmas gali rodyti cistos infekciją.

Ligos klasifikacijos

Kasos cistos klasifikuojamos į keletą tipų, priklausomai nuo jų kilmės:

  • Pseudocistos: dažniausiai susidaro po pankreatito ar traumos. Jos neturi epiteline ląstele padengtos sienelės ir paprastai yra gerybinės.
  • Serinės cistadenomos: gerybinės cistos, kurių viduje yra skaidrus skystis. Jos retai sukelia simptomus ir paprastai nereikalauja gydymo.
  • Mucininės cistadenomos: dažnai randamos moterims ir turi piktybinio virsmo potencialą. Šios cistos užpildytos gleivėmis.
  • Intraduktaliniai papiliariniai mucininiai navikai (IPMN): šios cistos vystosi kasos latakuose ir gali būti priešvėžiniai arba vėžiniai.
  • Solidinės-pseudopapiliarinės neoplazmos: retas navikas, dažniausiai randamas jaunoms moterims, turintis piktybinį virsmo potencialą.

Ligos diagnostika

Kasos cistos dažnai aptinkamos atsitiktinai atliekant vaizdinius tyrimus. Tiksli diagnostika būtina norint nustatyti, ar cista yra gerybinė, ar piktybinė.

  • Ultragarso tyrimas: leidžia vizualizuoti cistas ir įvertinti jų dydį bei vietą.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): išsamesnis vaizdinis tyrimas, kuris padeda nustatyti cistos struktūrą ir galimą sąsają su kasos audiniu.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): padeda detaliai įvertinti cistos struktūrą ir ar yra kokių nors vėžinių požymių.
  • Endoskopinė ultragarsinė tyrimas (EUS): gali būti naudojama norint paimti skysčių mėginį iš cistos, kad būtų atlikta cistų citologija arba biocheminė analizė.
  • Laboratoriniai tyrimai: cistos skysčio analizė gali padėti nustatyti, ar cista yra gerybinė, ar piktybinė.

Ligos gydymas ir vaistai

Kasos cistos gydymas priklauso nuo cistos tipo, dydžio, simptomų ir piktybiškumo rizikos:

  • Stebėjimas: dauguma cistų, kurios yra mažos ir nesukelia simptomų, gali būti stebimos reguliariais ultragarsiniais ar KT tyrimais, kad būtų galima stebėti jų augimą.
  • Drenažas: pseudocistos, kurios sukelia simptomus arba yra užsikrėtusios, gali būti drenuojamos per odą arba endoskopiškai.
  • Chirurgija: jei cista turi piktybinio virsmo riziką arba sukelia rimtus simptomus, gali prireikti chirurginio pašalinimo.
  • Chemoterapija: piktybiniai kasos cistiniai navikai gali reikalauti chemoterapinio gydymo po chirurginės intervencijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali išgydyti kasos cistų, tačiau tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą:

  • Sveika mityba: vengti riebaus ir sunkaus maisto, kuris gali apsunkinti kasos darbą.
  • Maisto papildai: vartoti virškinimo fermentus, jei yra sutrikusi kasos funkcija.
  • Vaistažolių arbatos: tokios kaip pipirmėčių ar ramunėlių arbata gali padėti sumažinti virškinimo diskomfortą.

Prevencija

Dauguma kasos cistų atsiranda be aiškių prevencinių priemonių, tačiau tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti pankreatito riziką, kuris gali sukelti pseudocistų atsiradimą:

  • Alkoholio vartojimo mažinimas: ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių pankreatito ir kasos pseudocistų rizikos veiksnių, todėl svarbu sumažinti alkoholio kiekį arba visiškai jo atsisakyti.
  • Sveika mityba: vengiant riebaus, kepto ir perdirbto maisto, galima sumažinti kasos apkrovą ir užkirsti kelią kasos uždegimui.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: fizinė veikla padeda palaikyti sveiką kūno svorį, kuris yra svarbus kasos sveikatai.
  • Kontroliuoti cholesterolio ir trigliceridų lygį: aukštas šių medžiagų kiekis kraujyje gali padidinti pankreatito riziką, todėl svarbu reguliariai tikrinti ir, jei reikia, koreguoti jų lygį mityba ar vaistais.
  • Laiku gydyti kasos uždegimus: jei pasireiškia pankreatito simptomai, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimų komplikacijų, tokių kaip pseudocistos.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/pancreatic-cysts/symptoms-causes/syc-20375993
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/pancreatic-cyst
  3. https://www.mskcc.org/cancer-care/types/pancreatic-cysts

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)