Žarnų paralyžius

Ligos aprašymas

Žarnų paralyžius, dar žinomas kaip žarnyno obstrukcija, ileusas arba žarnyno paralyžius, yra būklė, kai žarnyno raumenų susitraukimai (peristaltika) sulėtėja arba visai sustoja. Tai lemia sutrikusį maisto, skysčių ir dujų judėjimą per žarnyną. Žarnų paralyžius gali būti funkcinis (dinaminis) arba mechaninis. Funkcinis žarnų paralyžius atsiranda dėl raumenų ar nervų sutrikimų žarnyno sienelėje, o mechaninis obstrukcija atsiranda dėl fizinio užsikimšimo, pvz., naviko, striktūros ar susisukimo. Ši būklė gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip audinių nekrozė, perforacija ir sepsis, jei nėra gydoma greitai ir tinkamai.

Ligos priežastys

Žarnų paralyžiaus priežastys gali būti įvairios ir dažniausiai skirstomos į funkcines ir mechanines priežastis.

  • Funkcinis žarnų paralyžius (dinaminis ileusas):
    • Pooperacinis ileusas: Dažnai pasireiškia po pilvo operacijų dėl chirurginio žarnyno manipuliavimo ir nervų bei raumenų reakcijos.
    • Vaistai: Tam tikri vaistai, tokie kaip opioidai, anticholinerginiai vaistai ir kai kurie antidepresantai, gali sulėtinti žarnyno judesius.
    • Elektrolitų disbalansas: Kalio, kalcio ar magnio trūkumas gali sutrikdyti raumenų susitraukimus ir sukelti žarnų paralyžių.
    • Infekcijos ir uždegimai: Sunkios infekcijos, tokios kaip peritonitas, sepsis ar žarnyno uždegimas, gali sutrikdyti žarnyno judesius.
    • Neurologiniai sutrikimai: Nervų sistemos sutrikimai, pvz., stuburo smegenų traumos ar Parkinsono liga, gali paveikti žarnyno funkciją.
  • Mechaninis žarnų paralyžius (mechaninė obstrukcija):
    • Adhezijos: Randų audiniai, susidarę po operacijų ar infekcijų, gali susiformuoti žarnyne ir sukelti užsikimšimą.
    • Navikai: Gerybiniai arba piktybiniai augliai žarnyne gali sukelti mechaninį užsikimšimą.
    • Striktūros: Žarnyno sienelių susiaurėjimas dėl uždegiminių ligų, pvz., Krono ligos ar spindulinės terapijos, gali sukelti obstrukciją.
    • Hernijos: Išvaržos gali užspaudžia žarnyną ir sutrikdyti jo funkciją.
    • Sukimosi sutrikimai: Žarnų sukimas (volvulus) arba intussuscepcija (žarnyno dalies įsiveržimas į kitą dalį) gali blokuoti žarnyno judėjimą.

Ligos simptomai

Žarnų paralyžiaus simptomai gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo ir užsikimšimo vietos. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:

  • Pilvo skausmas: Nuolatinis, vidutinis ar stiprus skausmas pilvo srityje, kuris gali būti difuzinis arba lokalizuotas.
  • Pūtimas: Pilvo pūtimas ir spaudimas dėl susikaupusių dujų ir skysčių.
  • Pykinimas ir vėmimas: Dažnai pasireiškia kartu su pilvo skausmu; vėmimas gali būti žalsvai geltonas (jei yra tulžies) arba net feces pobūdžio (vėlyvose stadijose).
  • Vidurių užkietėjimas arba visiškas išmatų nebuvimas: Pacientai gali nepasituštinti arba nepasigaminti dujų, o tai rodo visišką žarnyno obstrukciją.
  • Nepilnavertis tuštinimasis: Kai kurie pacientai gali jausti nevisiško tuštinimosi jausmą dėl dalinės žarnyno obstrukcijos.
  • Karščiavimas: Gali pasireikšti, ypač jei yra susijęs su infekcija ar perforacija.

Ligos klasifikacija

Žarnų paralyžius gali būti klasifikuojamas pagal priežastį ir užsikimšimo vietą.

  • Pagal priežastį:
    • Funkcinis žarnų paralyžius (dinaminis ileusas): Sutrikimas, kurį sukelia raumenų ar nervų funkcijos sutrikimai žarnyne.
    • Mechaninis žarnų paralyžius (mechaninė obstrukcija): Sutrikimas, kurį sukelia fizinė kliūtis žarnyne.
  • Pagal užsikimšimo vietą:
    • Plonosios žarnos obstrukcija: Užsikimšimas vyksta plonojoje žarnoje. Dažniausios priežastys yra adhezijos, išvaržos ir navikai.
    • Storosios žarnos obstrukcija: Užsikimšimas vyksta storojoje žarnoje. Dažniausios priežastys yra navikai, volvulus ir divertikulitas.

Ligos diagnostika

Žarnų paralyžiaus diagnostika reikalauja kruopštaus klinikinio vertinimo ir įvairių diagnostikos metodų, siekiant nustatyti tikslią priežastį ir lokalizaciją.

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertins paciento simptomus, fizinį pilvo tyrimą (pvz., jautrumas, pilvo pūtimas, peristaltikos garsai) ir kitus požymius, rodančius žarnyno obstrukciją.
  • Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas (BKT), elektrolitų lygio tyrimai ir kiti biocheminiai tyrimai gali padėti nustatyti dehidrataciją, infekciją ar kitus susijusius sutrikimus.
  • Pilvo rentgenograma: Paprasta pilvo rentgenograma gali parodyti žarnyno išsipūtimą, oro-kvapo lygius, ir “kilmės taško” ženklus, kurie rodo obstrukciją.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): KT yra labiausiai naudojamas metodas žarnyno obstrukcijai diagnozuoti, nes ji gali tiksliau nustatyti obstrukcijos vietą ir priežastį, taip pat parodyti bet kokias komplikacijas, pvz., žarnyno perforaciją.
  • Ultragarsas: Gali būti naudingas, ypač vaikams, diagnozuojant intussuscepciją ar kitus žarnyno sutrikimus.
  • Endoskopija: Gali būti atliekama siekiant įvertinti storosios žarnos obstrukcijas arba pašalinti svetimkūnius.

Ligos gydymas ir vaistai

Žarnų paralyžiaus gydymas priklauso nuo priežasties ir sunkumo, taip pat nuo to, ar žarnyno obstrukcija yra funkcinė ar mechaninė.

  • Konservatyvus gydymas: Dažnai taikomas lengvo funkcionalaus žarnų paralyžiaus atvejais arba ankstyvose mechaninės obstrukcijos stadijose.
    • NPO (nil per os) režimas: Pacientui neskiriama maisto ar skysčių per burną, kad žarnynas būtų pailsintas.
    • IV skysčiai: Palaiko hidraciją ir elektrolitų pusiausvyrą.
    • Nasogastrinė dekompresija: Nasogastrinis vamzdelis įkišamas į skrandį per nosį, siekiant pašalinti skysčius ir orą, taip sumažinant pilvo pūtimą ir spaudimą.
    • Vaistai: Prokinetiniai vaistai gali būti naudojami skatinti žarnyno judrumą. Taip pat gali būti naudojami skausmą malšinantys vaistai.
  • Chirurginis gydymas: Reikalingas esant mechaninei obstrukcijai arba jei konservatyvus gydymas yra neveiksmingas.
    • Adheziolizė: Adhezijų pašalinimas chirurginiu būdu, siekiant atkurti žarnyno praeinamumą.
    • Resekcija: Naviko, striktūros arba pažeistos žarnyno dalies pašalinimas.
    • Volvulus detorsija: Žarnyno sukimosi korekcija arba, jei būtina, rezekcija, jei yra audinių nekrozė.
    • Stomijos sukūrimas: Laikina arba nuolatinė stoma gali būti sukurta, jei žarnyno obstrukcija yra sunki arba išspręsti kitaip negalima.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors žarnų paralyžius yra rimta būklė, reikalaujanti medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą:

  • Skysčių vartojimas: Reguliarus skysčių vartojimas gali padėti palaikyti žarnyno funkciją ir užkirsti kelią dehidratacijai, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamo skysčių vartojimo plano.
  • Lengva mityba: Mažos, dažnos valgymo porcijos ir maistas, kuriame yra mažai skaidulų, gali sumažinti žarnyno apkrovą.
  • Atsipalaidavimo metodai: Atsipalaidavimo pratimai, pvz., gilus kvėpavimas arba meditacija, gali padėti sumažinti stresą, kuris gali turėti įtakos virškinimo sistemai.
  • Probiotikai: Natūralūs probiotikai, esantys jogurte arba fermentuotuose maisto produktuose, gali padėti palaikyti sveiką žarnyno florą.

Prevencija

Žarnų paralyžiaus prevencija daugiausia grindžiama rizikos veiksnių valdymu ir sveiko gyvenimo būdo palaikymu:

  • Tinkama pooperacinė priežiūra: Po pilvo operacijų svarbu laikytis gydytojo nurodymų, siekiant išvengti pooperacinio ileuso.
  • Vaistų valdymas: Vengti per didelio opioidų ir kitų vaistų, kurie gali sulėtinti žarnyno judesius, vartojimo.
  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug skaidulų, gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo ir palaikyti sveiką žarnyno judrumą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas skatina žarnyno judesius ir padeda išvengti žarnyno obstrukcijos.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyvas virškinimo trakto ligų, tokių kaip Krono liga ar žarnyno navikai, nustatymas ir gydymas gali padėti sumažinti žarnų paralyžiaus riziką.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21853-paralytic-ileus
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/intestinal-obstruction/symptoms-causes/syc-20351460
  3. https://www.webmd.com/digestive-disorders/what-is-ileus

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)