Vestibulinė švanoma

Ligos aprašymas

Vestibulinė švanoma, dar žinoma kaip akustinė neuroma arba vestibulinė neuroma, yra gerybinis (ne vėžinis) navikas, kuris išsivysto iš Schwanno ląstelių, sudarančių vestibuliarinio nervo mielinę dangą. Vestibuliarinis nervas yra dalis VIII galvos nervo (vestibulokochlearinio nervo), kuris atsakingas už pusiausvyros ir klausos signalų perdavimą iš vidinės ausies į smegenis. Šis navikas paprastai auga lėtai ir gali sukelti simptomus, tokius kaip klausos praradimas, spengimas ausyse (tinnitus) ir pusiausvyros sutrikimai. Jei jis tampa per didelis, gali spausti smegenų kamieną ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.

Ligos priežastys

Tikslios vestibulinės švanomos atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra žinoma keletas rizikos veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios būklės išsivystymo:

• Genetiniai veiksniai: Vienas iš pagrindinių genetinių veiksnių, susijusių su vestibuline švanoma, yra neurofibromatozė II tipo (NF2). Tai reta genetinė liga, kuriai būdingi navikai centrinėje ir periferinėje nervų sistemose. NF2 sergantiems pacientams vestibulinės švanomos gali išsivystyti abiejose pusėse.
• Radiacijos poveikis: Kai kurie tyrimai rodo, kad galvos apšvitos, ypač vaikystėje, gali padidinti vestibulinės švanomos atsiradimo riziką.
• Amžius: Vestibulinė švanoma dažniausiai diagnozuojama suaugusiesiems, paprastai tarp 30 ir 60 metų amžiaus.

Ligos simptomai

Vestibulinės švanomos simptomai paprastai pasireiškia palaipsniui ir priklauso nuo naviko dydžio bei vietos. Dažniausiai navikas paveikia klausą ir pusiausvyrą, tačiau didesni navikai gali sukelti ir kitus neurologinius simptomus.

• Klausos praradimas: Dažniausias simptomas yra vienpusis (vienos ausies) progresuojantis klausos praradimas, kuris gali būti lengvas arba sunkus. Kai kuriais atvejais klausos praradimas gali atsirasti staiga.
• Spengimas ausyse (tinnitus): Dažnai pasireiškia spengimas ar švilpimas paveiktoje ausyje, kuris gali būti nuolatinis arba periodinis.
• Pusiausvyros sutrikimai: Gali pasireikšti galvos svaigimas, nestabilumas ar sukimasis, ypač greitai keičiant galvos padėtį.
• Veido nervo pažeidimo simptomai: Jei navikas spaudžia veido nervą, gali atsirasti veido raumenų silpnumas ar paralyžius, veido dilgčiojimas ar nejautrumas.
• Galvos skausmas ir spaudimas: Dideli navikai gali sukelti galvos skausmą, ypač jei jie sukelia spaudimą smegenų kamienui ar padidina intrakranijinį spaudimą.

Ligos klasifikacijos

Vestibulinė švanoma gali būti klasifikuojama pagal jos dydį ir augimo modelį:

• Maži navikai: Mažesni nei 2 cm skersmens. Dažniausiai sukelia tik klausos praradimą ir spengimą ausyse, tačiau gali būti valdomi konservatyviai.
• Vidutiniai navikai: 2–4 cm skersmens. Gali sukelti klausos praradimą, pusiausvyros sutrikimus ir spaudimą veido nervui.
• Dideli navikai: Didesni nei 4 cm skersmens. Gali sukelti rimtesnius neurologinius simptomus, įskaitant galvos skausmus, veido raumenų silpnumą ir intrakranijinį spaudimą.

Ligos diagnostika

Vestibulinės švanomos diagnostika apima klinikinių simptomų įvertinimą ir vaizdo tyrimus, siekiant nustatyti naviko buvimą, dydį ir poveikį aplinkinėms struktūroms.

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertina paciento simptomus, pusiausvyros ir klausos funkcijas, taip pat atlieka neurologinį tyrimą, kad nustatytų veido nervo ar kitų nervų pažeidimus.
• Audiometrija: Klausos tyrimai naudojami siekiant įvertinti klausos praradimo laipsnį ir tipą.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Pagrindinis diagnostikos metodas vestibulinei švanomai aptikti. MRT padeda tiksliai nustatyti naviko vietą, dydį ir augimo modelį, taip pat jo poveikį aplinkinėms smegenų struktūroms.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Gali būti naudojama, jei MRT negalima atlikti, arba papildomai įvertinti kaulų struktūras aplink naviką.

Ligos gydymas ir vaistai

Vestibulinės švanomos gydymas priklauso nuo naviko dydžio, simptomų sunkumo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Gydymo tikslas yra pašalinti arba sumažinti naviką, išsaugant klausą ir nervų funkcijas, kiek įmanoma.

• Stebėjimas ir stebėsena: Mažiems, lėtai augantiems navikams, kurie nesukelia sunkių simptomų, gali būti rekomenduojamas „budrus laukimas”, atliekant reguliarias MRT ir klausos tyrimus, siekiant stebėti naviko augimą.
• Chirurginis gydymas: Gali būti atliekamas naviko pašalinimas, ypač jei jis sukelia rimtus simptomus ar greitai auga. Yra keletas chirurginių metodų, įskaitant retrosigmoidinį, translabirintinį ir vidurinės kaukolės fossa metodus, kurie parenkami priklausomai nuo naviko dydžio ir vietos.
• Radioterapija:
  • Stereotaktinė radiochirurgija (pvz., gama peilis): Naudojama mažiems ir vidutinio dydžio navikams, siekiant tiksliai nukreipti spinduliuotę į naviką, sumažinant jo dydį arba sustabdant augimą.
  • Frakcionuota radioterapija: Gali būti naudojama kaip alternatyva chirurgijai, ypač kai navikas yra sunkiai pasiekiamoje vietoje arba pacientas turi sveikatos problemų, dėl kurių operacija yra per daug rizikinga.
• Vaistų terapija: Kai kuriais atvejais gali būti naudojami vaistai simptomų valdymui, pavyzdžiui, antikonvulsantai, skirti kontroliuoti galvos svaigimą, arba steroidai, skirti sumažinti uždegimą po operacijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors vestibulinė švanoma yra rimta būklė, reikalaujanti profesionalios medicininės priežiūros, tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus ar palaikyti bendrą sveikatą:

• Streso valdymas: Meditacija, joga ar kiti atsipalaidavimo metodai gali padėti sumažinti streso lygį, kuris gali turėti įtakos bendrai savijautai ir simptomų sunkumui.
• Pusiausvyros pratimai: Kineziterapija ir pusiausvyros pratimai gali padėti pagerinti pusiausvyros kontrolę ir sumažinti galvos svaigimo simptomus.
• Sveika mityba ir fizinis aktyvumas: Subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti gerą bendrą sveikatą ir imuninės sistemos funkciją.

Prevencija

Kadangi vestibulinė švanoma dažniausiai yra susijusi su genetiniais veiksniais ir yra gerybinė būklė, nėra patikimų prevencinių priemonių, kurios užkirstų kelią šios būklės atsiradimui. Tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką arba palengvinti simptomus:

• Genetinė konsultacija: Šeimoms, turinčioms neurofibromatozės II tipo ar kitų genetinių sutrikimų istoriją, gali būti naudinga genetinė konsultacija, siekiant įvertinti riziką ir aptarti prevencines priemones.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyva vestibulinės švanomos diagnozė gali padėti geriau valdyti būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms.
• Apsauga nuo radiacijos: Vengti nereikalingos spinduliuotės poveikio, ypač vaikystėje.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/acoustic-neuroma/symptoms-causes/syc-20356127#:~:text=An%20acoustic%20neuroma%2C%20also%20known,shown%20in%20the%20top%20image.
2. https://www.nidcd.nih.gov/health/vestibular-schwannoma-acoustic-neuroma-and-neurofibromatosis
3. https://www.nhs.uk/conditions/acoustic-neuroma/