Veidinio nervo neuropatija (Bello paralyžius)

Ligos aprašymas

Veidinio nervo neuropatija, dažniau žinoma kaip Bello paralyžius, yra būklė, kuri sukelia staigų vienos veido pusės raumenų silpnumą arba paralyžių. Šis sutrikimas yra susijęs su veidiniu nervu (nervus facialis), kuris kontroliuoja veido raumenų judesius. Nors tiksli priežastis nėra žinoma, manoma, kad Bello paralyžius yra susijęs su nervo uždegimu, kurį gali sukelti virusinės infekcijos. Ši būklė paprastai būna laikina, o dauguma pacientų visiškai pasveiksta per kelias savaites ar mėnesius.

Ligos priežastys

Nors tikslios Bello paralyžiaus priežastys nėra visiškai aiškios, galimi rizikos veiksniai ir priežastys apima:

  • Virusinės infekcijos: Herpes simplex virusas (HSV), kuris sukelia peršalimą, yra dažniausiai įtariamas veiksnys, sukeliantis nervo uždegimą. Kiti virusai, tokie kaip varicella-zoster (vėjaraupiai ir juostinė pūslelinė), Epstein-Barr virusas ir citomegalovirusas, taip pat gali būti susiję.
  • Imuninės sistemos atsakas: Imuninė sistema gali sukelti uždegiminį atsaką, kuris pažeidžia nervą.
  • Stresas ir traumos: Kai kurie atvejai yra susiję su dideliu stresu ar veido sužalojimu.
  • Nėštumas: Padidėjęs Bello paralyžiaus dažnis pastebimas trečiąjį nėštumo trimestrą ir netrukus po gimdymo.

Ligos simptomai

Bello paralyžius paprastai sukelia šiuos simptomus:

  • Staigus vienos veido pusės silpnumas ar paralyžius: Dėl to veidas gali nukristi, o pacientui gali būti sunku užsimerkti viena akimi arba nusišypsoti.
  • Skonio praradimas: Veido pusėje, kurią paveikė paralyžius, gali pasireikšti skonio praradimas ant liežuvio.
  • Akių sausumas arba ašarojimas: Dėl sunkumų užmerkti akį gali atsirasti sausumas arba padidėjęs ašarų tekėjimas.
  • Padidėjęs jautrumas garsams (hiperakuzija): Paveiktoje veido pusėje garsai gali būti suvokiami kaip garsesni.

Ligos klasifikacijos

Bello paralyžius paprastai klasifikuojamas pagal simptomų sunkumą:

  • Lengvas paralyžius: Veido raumenų silpnumas yra minimalus, o funkcijos dažnai grįžta be gydymo.
  • Vidutinio sunkumo paralyžius: Pastebimas veido asimetrija, raumenų silpnumas ar sunkumas užmerkti akį, bet pacientas vis dar gali atlikti tam tikrus veido judesius.
  • Sunkus paralyžius: Visiškas vienos veido pusės paralyžius, su labai ribotu ar be judesių paveiktoje pusėje.

Ligos diagnostika

Bello paralyžiaus diagnozė dažniausiai remiasi klinikine išvaizda ir paciento istorija:

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas atlieka veido judesių testus, kad įvertintų raumenų silpnumą ir nustatytų paveiktą veido pusę.
  • Elektromiografija (EMG): Naudojama nervo ir raumenų elektrinio aktyvumo įvertinimui, siekiant nustatyti pažeidimo sunkumą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT): Naudojami siekiant atmesti kitas galimas veido nervo pažeidimo priežastis, pvz., navikus ar insultą.

Ligos gydymas ir vaistai

Bello paralyžiaus gydymas dažniausiai apima:

  • Kortikosteroidai: Prednizolonas yra dažniausiai skiriamas vaistas, kuris padeda sumažinti nervo uždegimą ir pagerina atsigavimo galimybes.
  • Antivirusiniai vaistai: Kai kuriais atvejais kartu su kortikosteroidais gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, pvz., acikloviras, jei įtariama virusinė infekcija.
  • Fizioterapija: Pratimai gali padėti išvengti raumenų silpnumo ir skatinti veido raumenų atsigavimą.
  • Akių priežiūra: Jei pacientui sunku užsimerkti, gali būti skiriami akių lašai ir akių tepalai, siekiant apsaugoti akis nuo sausumo ir pažeidimų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors Bello paralyžius reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs metodai gali padėti palaikyti nervų sveikatą ir pagreitinti atsigavimą:

  • Vitamino B12 papildai: Vitaminas B12 yra svarbus nervų sveikatai ir gali padėti skatinti nervų regeneraciją.
  • Akupunktūra: Kai kuriems pacientams akupunktūra gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti veido raumenų funkciją.
  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu antioksidantų ir priešuždegiminių maisto produktų, gali padėti mažinti uždegimą ir palaikyti bendrą sveikatą.

Prevencija

Kadangi tiksli Bello paralyžiaus priežastis nėra žinoma, specifinės prevencijos priemonės nėra aiškios. Tačiau sveikas gyvenimo būdas, įskaitant streso valdymą, tinkamą mitybą ir imuninės sistemos stiprinimą, gali sumažinti riziką susirgti šia liga.

Šaltiniai

  1. https://www.mountsinai.org/health-library/diseases-conditions/bell-palsy#:~:text=Bell%20palsy%20is%20a%20disorder,use%20the%20muscles%20at%20all.
  2. https://www.msdmanuals.com/professional/neurologic-disorders/neuro-ophthalmologic-and-cranial-nerve-disorders/facial-nerve-palsy
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK549815/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)