Ūminis kepenų nepakankamumas

Ligos aprašymas

Ūminis kepenų nepakankamumas (ŪKN) yra rimta ir potencialiai gyvybei pavojinga būklė, kai kepenys staiga praranda gebėjimą tinkamai funkcionuoti. Ši būklė paprastai išsivysto per kelias dienas ar savaites ir gali atsirasti be jokių anksčiau buvusių kepenų ligų. Kadangi kepenys atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip toksinų šalinimas, kraujo krešėjimo reguliavimas ir maistinių medžiagų apdorojimas, jų staigus nepakankamumas gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip kepenų encefalopatija (smegenų funkcijos sutrikimas), krešėjimo sutrikimai ir kitų organų nepakankamumas.

Ligos priežastis

Ūminį kepenų nepakankamumą gali sukelti įvairūs veiksniai:

  • Vaistų perdozavimas: dažniausia ŪKN priežastis yra per didelis acetaminofeno (paracetamolio) vartojimas, kuris gali sukelti toksišką poveikį kepenims.
  • Virusinės infekcijos: hepatitas A, B, C, D arba E gali sukelti staigų kepenų uždegimą ir nepakankamumą. Hepatito B ir D kartu infekcija yra ypač pavojinga.
  • Toksinės medžiagos: tam tikros cheminės medžiagos, įskaitant alkoholį, grybus (pvz., Amanita phalloides) ir pramonines toksines medžiagas, gali pažeisti kepenis.
  • Autoimuninės ligos: kai imuninė sistema klaidingai atakuoja kepenų ląsteles.
  • Vaskulitas: kraujagyslių uždegimas gali apriboti kraujo pritekėjimą į kepenis, sukeldamas jų nepakankamumą.
  • Riebalų infiltracija kepenyse: dažniausiai susijusi su nėštumu arba nutukimu.
  • Wilson’o liga: reta genetinė liga, dėl kurios organizme kaupiasi varis ir pažeidžiamos kepenys.

Ligos simptomai

Ūminio kepenų nepakankamumo simptomai gali išsivystyti greitai ir apimti įvairias sistemas:

  • Geltonumas (gelta): akių ir odos pageltimas dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje.
  • Nuovargis ir silpnumas: staigus energijos trūkumas ir bendras silpnumo jausmas.
  • Sutrikusi sąmonė (kepenų encefalopatija): sumišimas, mieguistumas, nesugebėjimas aiškiai mąstyti ir net koma.
  • Kraujavimas: dėl krešėjimo sutrikimų gali atsirasti spontaniškas kraujavimas, pvz., iš nosies, dantenų arba žarnyno.
  • Pilvo skausmas: gali pasireikšti skausmas viršutinėje pilvo dalyje, ypač dešinėje pusėje.
  • Pykinimas ir vėmimas: dažni virškinimo sistemos simptomai.
  • Šlapimo tamsėjimas: dėl padidėjusio bilirubino kiekio gali pasikeisti šlapimo spalva.

Ligos klasifikacija

Ūminis kepenų nepakankamumas gali būti klasifikuojamas pagal ligos progresavimo laiką ir priežastis:

  • Hiperakutinis kepenų nepakankamumas: atsiranda per mažiau nei 7 dienas po simptomų atsiradimo.
  • Akutinis kepenų nepakankamumas: išsivysto per 8–28 dienas.
  • Subakutinis kepenų nepakankamumas: išsivysto per 4–12 savaičių, paprastai su lėtesniu simptomų progresavimu.

Ligos diagnostika

Ūminio kepenų nepakankamumo diagnostikai reikalinga skubi medicininė apžiūra ir laboratoriniai tyrimai:

  • Kraujo tyrimai: siekiama nustatyti kepenų fermentų (AST, ALT), bilirubino ir albumino kiekį. Taip pat tikrinamas protrombino laikas (krešėjimo rodiklis).
  • Virusų tyrimai: gali būti atliekami kraujo tyrimai dėl hepatito virusų ar kitų infekcijų.
  • Vaistų toksikologija: jei įtariamas vaistų perdozavimas, atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti toksinų lygį.
  • Vaizdiniai tyrimai: ultragarsas arba kompiuterinė tomografija (KT) gali būti naudojami kepenų būklei įvertinti.
  • Kepenų biopsija: kartais gali būti atliekama siekiant išsiaiškinti kepenų audinio pažeidimo mastą, ypač jei diagnozė neaiški.

Ligos gydymas ir vaistai

Ūminio kepenų nepakankamumo gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų sunkumo ir bendros sveikatos būklės. Gydymo tikslas yra stabilizuoti paciento būklę, palaikyti kepenų funkcijas ir pašalinti priežastį, jei įmanoma.

  • Intensyvi terapija: pacientai dažnai gydomi intensyvios terapijos skyriuje, kur nuolat stebima jų būklė, ypač sąmonės lygis ir krešėjimo funkcijos.
  • Vaistų perdozavimo atvejais:
    • Jei ūminį kepenų nepakankamumą sukelia acetaminofeno perdozavimas, skiriamas N-acetilcisteinas (NAC), kuris padeda atkurti kepenų funkcijas ir apsaugo nuo tolesnio pažeidimo.
  • Kepenų apsaugai: skiriami vaistai, palaikantys kepenų funkciją ir mažinantys uždegimą.
  • Infekcijų kontrolė: jei priežastis yra virusinė infekcija, gali būti skiriami antivirusiniai vaistai.
  • Kraujo krešėjimo korekcija: gali būti skiriamas šviežiai užšaldytas plazmos transfuzijos būdu, siekiant pagerinti kraujo krešėjimą.
  • Hemodializė: naudojama, jei yra inkstų nepakankamumas, kuris dažnai susijęs su kepenų nepakankamumu.
  • Kepenų transplantacija: jei kepenų funkcijos negali būti atkurtos, gali prireikti kepenų transplantacijos. Tai yra vienintelė galimybė, kai kepenų pažeidimai yra negrįžtami.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Ūminis kepenų nepakankamumas yra skubi medicininė situacija, ir liaudiškos priemonės negali būti naudojamos kaip gydymo pakaitalas. Tačiau tam tikros priemonės gali būti naudingos kepenų sveikatos palaikymui ilgalaikėje perspektyvoje, siekiant išvengti kepenų ligų progresavimo:

  • Pieno usnis: šis augalas tradiciškai naudojamas kepenų funkcijai palaikyti, tačiau jo veiksmingumas ūminio kepenų nepakankamumo atveju nėra įrodytas.
  • Ciberžolė: turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti palaikyti kepenų sveikatą, tačiau ji negali pakeisti oficialaus gydymo.
  • Tinkama mityba: sveika, subalansuota mityba su mažiau riebalų ir daug antioksidantų gali padėti palaikyti kepenų sveikatą ir užkirsti kelią kepenų ligoms.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad esant ūminiam kepenų nepakankamumui būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir nenaudoti liaudiškų priemonių kaip vienintelio gydymo metodo.

Prevencija

Ūminio kepenų nepakankamumo prevencija apima tinkamą kepenų apsaugą ir rizikos veiksnių mažinimą:

  • Saugus vaistų vartojimas: laikytis gydytojo nurodymų, ypač vartojant vaistus, kurie gali pažeisti kepenis, tokius kaip acetaminofenas. Niekada nevartokite vaistų didesnėmis nei rekomenduojamos dozėmis.
  • Vengti alkoholio vartojimo pertekliaus: perteklinis alkoholio vartojimas gali sukelti kepenų pažeidimus ir prisidėti prie kepenų nepakankamumo.
  • Vakcinacija: skiepai nuo hepatito A ir B gali padėti apsisaugoti nuo virusinių hepatitų, kurie gali sukelti ūminį kepenų nepakankamumą.
  • Vengti kontakto su toksinais: svarbu vengti kenksmingų cheminių medžiagų ir grybų, kurie gali sukelti kepenų pažeidimus.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/acute-liver-failure/symptoms-causes/syc-20352863
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK482374/
  3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/acute-liver-failure

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)