Ūminė transplantuoto inksto atmetimo reakcija

Ligos aprašymas

Ūminė transplantuoto inksto atmetimo reakcija yra imuninės sistemos atsakas, kuris atsiranda, kai recipiento imuninė sistema atpažįsta persodintą inkstą kaip svetimą audinį ir jį atakuoja. Tai yra viena iš pagrindinių komplikacijų po inksto transplantacijos ir gali įvykti per pirmuosius kelis mėnesius po transplantacijos, tačiau gali pasireikšti bet kuriuo metu, jei imuninės sistemos kontrolė yra nepakankama. Ūminė atmetimo reakcija gali sukelti transplantato funkcijos pablogėjimą ir, jei nėra laiku gydoma, gali lemti organo praradimą.

Ligos priežastys

Ūminė transplantuoto inksto atmetimo reakcija kyla dėl imuninės sistemos reakcijos į persodintą inkstą, kurį ji atpažįsta kaip svetimą dėl genetiškai skirtingų antigenų. Pagrindinės priežastys apima:

  • Imuninis atsakas: Recipiento imuninė sistema identifikuoja transplantuoto inksto ląsteles kaip svetimas, dėl jų skirtingų žmogaus leukocitų antigenų (HLA). Dėl šios priežasties suaktyvėja T-ląstelės ir antikūnai, kurie pradeda atakuoti transplantato audinius, sukeldami uždegimą ir pažeidimus.
  • HLA nesuderinamumas: Didelis HLA nesuderinamumas tarp donoro ir recipiento padidina atmetimo reakcijos riziką. Kuo didesnis suderinamumas, tuo mažesnė atmetimo tikimybė.
  • Nepakankama imunosupresija: Jei imunosupresiniai vaistai vartojami netinkamai arba jų dozės yra per mažos, recipiento imuninė sistema gali atakuoti transplantuotą organą.
  • Virusinės infekcijos: Infekcijos, tokios kaip citomegalo virusas (CMV), gali aktyvuoti imuninę sistemą ir padidinti atmetimo reakcijos riziką.

Ligos simptomai

Ūminės atmetimo reakcijos simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo atmetimo intensyvumo ir paciento bendros sveikatos būklės:

  • Inksto funkcijos pablogėjimas: Dažniausias požymis yra kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje, rodantis sumažėjusią inkstų filtracijos funkciją.
  • Sumažėjęs šlapimo kiekis (oligurija): Šlapimo kiekio sumažėjimas gali būti dėl pablogėjusios inksto funkcijos.
  • Patinimas (edema): Dėl skysčių susilaikymo gali atsirasti kojų, kulkšnių ar veido patinimas.
  • Hipertenzija: Padidėjęs kraujospūdis dėl sutrikusios inkstų funkcijos ir skysčių kaupimosi.
  • Karščiavimas: Galimas karščiavimas dėl uždegiminio proceso, tačiau tai nėra pagrindinis simptomas.
  • Skausmas transplantuoto inksto srityje: Gali pasireikšti skausmas ar jautrumas transplantuoto inksto srityje.
  • Nuovargis ir bendras silpnumas: Dėl sumažėjusios inkstų funkcijos ir organizmo uždegiminio atsako pacientas gali jaustis pavargęs ar silpnas.

Ligos klasifikacija

Ūminė transplantuoto inksto atmetimo reakcija gali būti klasifikuojama pagal imuninės sistemos reakcijos tipą ir sunkumą:

  • Ląstelinė atmetimo reakcija (T-ląstelių mediacija): Dažniausia ūminio atmetimo forma, kai T-limfocitai pradeda atakuoti transplantuoto inksto ląsteles. Ši forma gali būti lengva, vidutinio sunkumo arba sunki, priklausomai nuo T-ląstelių uždegimo laipsnio.
  • Antikūnų sukelta (humoralinė) atmetimo reakcija: Tai atsiranda, kai recipiento imuninė sistema gamina antikūnus prieš transplantuoto inksto HLA antigenus. Ši forma yra agresyvesnė ir dažnai sunkiau gydoma.
  • Mišri atmetimo reakcija: Apima tiek ląstelinę, tiek humoralinę imuninę reakciją, sukeliančią rimtesnius transplantuoto inksto pažeidimus.

Ligos diagnostika

Ūminės atmetimo reakcijos diagnostika apima įvairius tyrimus, skirtus įvertinti inksto funkciją ir nustatyti uždegimo laipsnį:

  • Klinikiniai simptomai: Paciento simptomai ir klinikiniai požymiai, tokie kaip sumažėjęs šlapimo kiekis, patinimas ir padidėjęs kraujospūdis.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • Serumo kreatininas: Padidėjęs kreatinino kiekis rodo inksto funkcijos pablogėjimą.
    • Šlapimo analizė: Gali parodyti proteinuriją (padidėjęs baltymų kiekis šlapime) arba hematuriją (kraujas šlapime), rodančius inksto pažeidimą.
    • C-reaktyvinis baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG): Padidėjęs CRB ir ENG rodo uždegimą organizme.
  • Inksto biopsija: Auksinis standartas atmetimo reakcijai diagnozuoti, leidžiantis tiesiogiai įvertinti uždegimo laipsnį ir imuninės ląstelių buvimą transplantuotame inkste.
  • Vaizdo tyrimai:
    • Ultragarsas: Gali būti naudojamas inksto dydžiui, struktūrai ir kraujotakai įvertinti, siekiant atmesti kitas galimas problemas.
    • Doplerio ultrasonografija: Įvertina kraujotaką transplantuotame inkste, kuri gali būti sutrikusi atmetimo metu.
  • HLA antikūnų tyrimai: Naudojami humoralinės atmetimo reakcijos nustatymui, vertinant antikūnų buvimą prieš donoro antigenus.

Ligos gydymas ir vaistai

Ūminės transplantuoto inksto atmetimo reakcijos gydymas yra skirtas sumažinti imuninį atsaką ir išsaugoti inksto funkciją:

  • Padidinta imunosupresija: Pagrindinis gydymo metodas, kurio metu padidinamos imunosupresantų dozės arba į gydymo režimą įtraukiami papildomi vaistai.
    • Kortikosteroidai: Dažnai naudojami didelėmis dozėmis (pvz., metilprednizolono pulsinė terapija) per kelias dienas, siekiant sumažinti imuninį atsaką.
    • Antitimocitiniai globulinai (ATG) arba monokloniniai antikūnai: Naudojami sunkesniais atvejais, kai kortikosteroidai yra nepakankamai veiksmingi.
    • Rituksimabas arba intraveniniai imunoglobulinai (IVIG): Naudojami humoralinės atmetimo reakcijos atveju, siekiant sumažinti antikūnų gamybą prieš transplantuoto inksto antigenus.
  • Plazmaferezė: Naudojama humoralinės atmetimo reakcijos atveju, kad būtų pašalinti antikūnai iš kraujo.
  • Ilgalaikė imunosupresija: Gydymo režimo keitimas arba papildomų imunosupresinių vaistų pridėjimas, siekiant užkirsti kelią tolesniam atmetimui.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Ūminė transplantuoto inksto atmetimo reakcija yra rimta būklė, kurią reikia gydyti medicininėmis priemonėmis. Tačiau tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralūs metodai gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir palaikyti gydymo efektyvumą:

  • Subalansuota mityba: Maistas, turintis daug antioksidantų ir maistinių medžiagų, gali palaikyti bendrą imuninę sistemą ir sveikatą.
  • Vengti infekcijų: Palaikyti gerą higieną, vengti didelių žmonių susibūrimų ir kruopščiai plauti rankas, kad sumažintumėte infekcijų riziką, kurios gali apsunkinti atmetimo gydymą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Švelnus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti bendrą sveikatą, tačiau svarbu vengti pernelyg intensyvių pratimų, kurie gali sukelti traumų ar padidinti streso lygį.
  • Streso valdymas: Atsipalaidavimo metodai, tokie kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būklę, kas svarbu po transplantacijos.

Prevencija

Ūminės transplantuoto inksto atmetimo reakcijos prevencija yra pagrįsta rizikos veiksnių valdymu ir imunosupresijos palaikymu:

  • Tinkama imunosupresinė terapija: Reikia laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti paskirtus imunosupresinius vaistus, siekiant užtikrinti tinkamą imuninės sistemos slopinimą.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Nuolatinis medicininis stebėjimas ir reguliarios konsultacijos su gydytoju padeda laiku nustatyti atmetimo požymius ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.
  • HLA suderinamumo tyrimai: Prieš transplantaciją atlikti išsamius HLA suderinamumo tyrimus, kad būtų sumažinta atmetimo rizika.
  • Infekcijų prevencija: Rūpestingai saugoti save nuo infekcijų, kurios gali aktyvuoti imuninę sistemą ir skatinti atmetimo reakcijas.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK535410/#:~:text=Acute%20rejection%20begins%20as%20early,testing%20of%20serum%20creatinine%20levels.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21134-kidney-transplant-rejection
  3. https://www.kidney.org/dealing-acute-transplant-rejection

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)