Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS)

Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) yra neuropsichiatrijos sutrikimas, kuris dažnai pasireiškia dar vaikystėje, tačiau gali tęstis ir suaugus. Šis sutrikimas būdingas dėmesio koncentracijos sunkumais, hiperaktyvumu ir impulsyvumu, kurie gali neigiamai paveikti kasdienį gyvenimą, darbą, socialinius santykius ir bendrą gyvenimo kokybę. ADS suaugusiems dažnai diagnozuojamas vėliau gyvenime, nes simptomai gali būti subtilūs arba jie gali būti klaidingai priskiriami kitiems sutrikimams.

Ligos priežastys

ADS suaugusiems dažniausiai yra vaikystės ADS tąsa, nors kai kurie žmonės gali išsivystyti simptomus vėliau gyvenime. Tikslios ADS priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos yra daugialypės:

  • Genetiniai veiksniai: ADS dažnai pasireiškia šeimose, todėl genetinis polinkis gali turėti didelę reikšmę sutrikimo vystymuisi.
  • Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai: Kai kurie tyrimai rodo, kad su ADS susiję tam tikri smegenų sričių struktūriniai ir funkcionalūs skirtumai, ypač susiję su vykdomosiomis funkcijomis ir dopamino reguliavimu.
  • Aplinkos veiksniai: Priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris, nėštumo metu vartoti tam tikri vaistai ar alkoholis, taip pat galvos traumos vaikystėje gali padidinti ADS riziką.
  • Psichosocialiniai veiksniai: Stresas, chaotiška aplinka ar nepakankamas tėvų palaikymas vaikystėje gali prisidėti prie ADS simptomų išsivystymo ar paaštrėjimo.

Suaugusių ADS simptomai

Suaugusių ADS simptomai gali skirtis nuo vaikystės simptomų ir pasireikšti įvairiais būdais:

  • Dėmesio koncentracijos sunkumai: Sunku sutelkti dėmesį į užduotis, ypač ilgai trunkančias ar monotonines veiklas. Žmogus gali lengvai nukreipti dėmesį į nereikšmingus dirgiklius, prarasti susidomėjimą arba sunkiai išlaikyti dėmesį pokalbio metu.
  • Impulsyvumas: Sunku kontroliuoti savo veiksmus, priimti skubotus sprendimus be tinkamo apmąstymo. Tai gali pasireikšti impulsyviu pirkimu, staigiomis nuotaikų kaitomis ar neapgalvotais veiksmais.
  • Organizacijos sunkumai: Problemos planuojant, organizuojant ir vykdant kasdienes užduotis. Tai gali pasireikšti sunkumais laikytis grafiko, pamirštant svarbias užduotis ar nuolat prarandant daiktus.
  • Laiko valdymo problemos: Sunku įvertinti laiko trukmę, dažnai vėluojama arba per ilgai užtrunka paprastos užduotys.
  • Nerimastingumas ir vidinė įtampa: Daugelis suaugusiųjų su ADS jaučia nuolatinį nerimastingumą ar vidinį neramumą, net kai nėra akivaizdžios priežasties.
  • Nuovargis ir motyvacijos trūkumas: Nors ADS gali būti susijęs su hiperaktyvumu, daugelis suaugusiųjų jaučia nuolatinį nuovargį arba sunkumus pradedant veiklą.

Ligos klasifikacija

ADS suaugusiems gali būti klasifikuojamas į tris pagrindinius tipus, priklausomai nuo vyraujančių simptomų:

  • Dėmesio stoka: Pagrindinis simptomas yra dėmesio koncentracijos sunkumai, be ryškaus hiperaktyvumo ar impulsyvumo.
  • Hiperaktyvumas/impulsyvumas: Pagrindiniai simptomai yra nuolatinis nerimastingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas, be ryškių dėmesio stoka pasireiškiančių simptomų.
  • Kombinuotas tipas: Tai dažniausiai pasitaikantis tipas, kuriame yra ir dėmesio stokos, ir hiperaktyvumo/impulsyvumo simptomai.

Suaugusių ADS diagnostika

Suaugusių ADS diagnostika yra sudėtinga, nes simptomai dažnai persipina su kitais psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip nerimas ar depresija. Diagnostika apima kelis žingsnius:

  • Medicininė anamnezė: Gydytojas surinks išsamią informaciją apie paciento simptomus, vaikystės istoriją ir šeimos sveikatos būklę.
  • Klinikinis vertinimas: Psichiatras ar psichologas atliks išsamų klinikinį vertinimą, įskaitant pokalbius ir stebėjimus, siekdamas nustatyti, ar simptomai atitinka ADS diagnostinius kriterijus.
  • Klausimynai ir skalės: Naudojami specialūs klausimynai ir vertinimo skalės, tokios kaip DSM-5 ADS diagnostiniai kriterijai, siekiant įvertinti simptomų sunkumą ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui.
  • Neuropsichologiniai tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kognityviniai ir neuropsichologiniai tyrimai, siekiant įvertinti vykdomąsias funkcijas, dėmesio kontrolę ir kitas smegenų funkcijas.

Suaugusių ADS gydymas ir vaistai

Suaugusių ADS gydymas apima kompleksinį požiūrį, įtraukiant vaistų vartojimą, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius:

  • Vaistai:
    • Stimulantai: Dažniausiai naudojami vaistai, tokie kaip metilfenidatas (Ritalinas) ar amfetaminų pagrindu pagaminti preparatai, kurie padeda pagerinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti hiperaktyvumą.
    • Nestimuliantai: Atomoksetinas (Strattera) arba guanfacinas gali būti skiriami, jei stimuliantai nėra veiksmingi arba sukelia nepageidaujamų šalutinių poveikių.
    • Antidepresantai: Kai kuriais atvejais gali būti naudojami antidepresantai, pvz., bupropionas, ypač jei kartu pasireiškia depresija ar nerimas.
  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): Psichoterapijos forma, kuri padeda pacientams išmokti valdyti simptomus, keisti neigiamus elgesio modelius ir gerinti kasdienį funkcionavimą.
  • Elgesio terapija: Padeda suaugusiems su ADS išmokti efektyviai planuoti, organizuoti laiką, nustatyti prioritetus ir spręsti problemas.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir streso valdymą, gali padėti sumažinti ADS simptomus.

Liaudiškos priemonės suaugusių ADS gydymui

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai pakeisti medicininio gydymo, jos gali padėti suvaldyti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą:

  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Aerobinės treniruotės, tokios kaip bėgimas ar plaukimas, gali padėti sumažinti hiperaktyvumą ir pagerinti dėmesio koncentraciją.
  • Mityba: Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvų taukuose, gali padėti pagerinti smegenų funkciją ir sumažinti ADS simptomus. Taip pat rekomenduojama vengti maisto, kuriame yra daug cukraus ir dirbtinių priedų.
  • Meditacija ir sąmoningumo praktikos: Meditacija, sąmoningumo (mindfulness) pratimai ir jogos praktikos gali padėti suvaldyti stresą, gerinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti nerimastingumą.
  • Kasdienės rutinos nustatymas: Kasdienės rutinos laikymasis ir darbų planavimas gali padėti sumažinti užmiršimo ir dezorganizacijos problemas.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/adult-adhd/symptoms-causes/syc-20350878#:~:text=Overview,attention%2C%20hyperactivity%20and%20impulsive%20behavior.
  2. https://www.nhs.uk/conditions/attention-deficit-hyperactivity-disorder-adhd/symptoms/
  3. https://www.nimh.nih.gov/health/publications/adhd-what-you-need-to-know

Gydytojai