Storosios žarnos angiodisplazija

Ligos aprašymas

Storosios žarnos angiodisplazija yra kraujagyslių anomalija, kai storosios žarnos sienelėse formuojasi išsiplėtusios, trapios kraujagyslės. Šios pakitusios kraujagyslės yra jautrios ir gali lengvai kraujuoti, sukeliančios įvairaus laipsnio kraujavimą iš žarnyno. Tai dažniausiai pasitaikanti su kraujagyslių anomalijomis susijusi kraujavimo iš storosios žarnos priežastis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Storosios žarnos angiodisplazija dažniau būna storojoje žarnoje, ypač dešinėje jos dalyje (kylančioji gaubtinė žarna).

Ligos priežastis

Tikslus storosios žarnos angiodisplazijos atsiradimo mechanizmas nėra iki galo aiškus, tačiau yra keletas veiksnių, galinčių prisidėti prie šios būklės atsiradimo:

  • Kraujagyslių amžiniai pokyčiai: Vyresnio amžiaus žmonėms storosios žarnos kraujagyslės tampa trapesnės ir labiau linkusios plėstis bei kraujuoti.
  • Lėtinis spaudimas ir kraujotakos sutrikimai: Pakitęs kraujo tekėjimas arba padidėjęs spaudimas venose gali lemti kraujagyslių struktūrų pakitimus ir kraujavimą.
  • Širdies ir kraujagyslių ligos: Žmonės, sergantys širdies ligomis, tokiais kaip aortos stenozė ar plaučių arterijos hipertenzija, dažniau gali susidurti su angiodisplazija.
  • Genetiniai ir įgimti veiksniai: Kai kuriais atvejais angiodisplazija gali būti susijusi su genetiniais ar įgimtais kraujagyslių pokyčiais, nors tai pasitaiko retai.

Ligos simptomai

Storosios žarnos angiodisplazija gali pasireikšti įvairaus sunkumo simptomais, priklausomai nuo kraujavimo laipsnio:

  • Kraujavimas iš tiesiosios žarnos: Dažniausiai pasireiškia neskausmingu kraujavimu iš tiesiosios žarnos, kuris gali būti matomas išmatose kaip ryškiai raudonas kraujas arba juodos išmatos (melena) dėl virškinimo trakto vidinio kraujavimo.
  • Anemija: Lėtinis mažo laipsnio kraujavimas gali sukelti geležies trūkumo anemiją, dėl kurios gali pasireikšti nuovargis, blyškumas ir bendras silpnumas.
  • Nuovargis: Ilgalaikis kraujo netekimas gali sukelti bendrą nuovargį, silpnumą ir energijos trūkumą.
  • Kraujospūdžio sumažėjimas: Esant dideliam kraujo netekimui, gali pasireikšti kraujospūdžio kritimas, galvos svaigimas ar net alpimas.

Kai kurie pacientai gali ilgą laiką neturėti jokių simptomų, o angiodisplazija nustatoma atsitiktinai tyrimų metu dėl kitų priežasčių.

Ligos klasifikacija

Storosios žarnos angiodisplazija dažniausiai klasifikuojama pagal kraujavimo laipsnį ir atsiradimo vietą:

  • Pagal kraujavimo laipsnį:
    • Ūmus kraujavimas: Ryškus, staigus kraujavimas, kuris gali sukelti rimtus simptomus, tokius kaip kraujospūdžio kritimas ar hemoglobino kiekio sumažėjimas.
    • Lėtinis kraujavimas: Mažo laipsnio, nuolatinis kraujavimas, kuris dažniau pasireiškia kaip anemija.
  • Pagal lokalizaciją:
    • Dešinėje storosios žarnos dalyje: Dažniausia angiodisplazijos lokalizacija, ypač kylančiojoje gaubtinėje žarnoje.
    • Kairėje storosios žarnos dalyje: Rečiau pasitaiko, tačiau taip pat galima.

Ligos diagnostika

Angiodisplazijos diagnozė gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitas virškinimo trakto ligas. Pagrindiniai diagnostiniai metodai:

  • Kolonoskopija: Pagrindinis tyrimas, kuris leidžia tiesiogiai apžiūrėti storąją žarną ir aptikti kraujagyslių anomalijas. Šis metodas gali būti naudojamas ir gydymui, nes kolonoskopijos metu galima krešinti kraujagysles, stabdant kraujavimą.
  • Angiografija: Invazinė procedūra, kurios metu kontrastinė medžiaga suleidžiama į kraujagysles, kad būtų aptiktos kraujavimo vietos ir kraujagyslių anomalijos.
  • Kapsulinė endoskopija: Pacientas praryja nedidelę kapsulę su kamera, kuri užfiksuoja virškinimo trakto vaizdus ir padeda nustatyti kraujavimo šaltinį.
  • Kraujo tyrimai: Gali parodyti anemiją ar kitus kraujo netekimo požymius.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir kraujavimo laipsnio. Gydymo metodai gali apimti:

  • Endoskopinė terapija: Kolonoskopijos metu galima naudoti šiluminę koaguliaciją, elektrokoaguliaciją ar argono plazminę koaguliaciją, kad uždarytų kraujavusias kraujagysles.
  • Kraujo perpylimas: Esant sunkiai anemijai ar ūmiam kraujavimui, gali prireikti kraujo perpylimo.
  • Hormonų terapija: Kartais naudojami hormonų preparatai (pvz., estrogenai ir progesteronai), siekiant stabilizuoti kraujagyslių sieneles ir sumažinti kraujavimą.
  • Chirurgija: Retais atvejais, jei endoskopinė terapija neveiksminga arba kraujavimas pasikartoja, gali prireikti pašalinti pažeistą storosios žarnos dalį chirurginiu būdu.
  • Vaistai: Kai kuriais atvejais skiriami vaistai kraujospūdžio mažinimui ar kraujo krešėjimo valdymui.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Storosios žarnos angiodisplazija yra rimta būklė, reikalaujanti medicininio gydymo, tačiau kai kurios natūralios priemonės gali padėti stiprinti kraujagysles ir palaikyti bendrą sveikatą:

  • Vitaminas C ir bioflavonoidai: Šios medžiagos padeda stiprinti kraujagyslių sieneles ir sumažinti jų trapumą. Gali būti vartojamos natūraliai iš citrusinių vaisių ar papildų.
  • Geležies papildai: Jei yra anemija, geležies papildai gali padėti atkurti hemoglobino kiekį kraujyje.
  • Subalansuota mityba: Mityba, turinti daug antioksidantų (pvz., uogos, daržovės), gali padėti apsaugoti kraujagysles ir palaikyti sveiką virškinimo sistemą.

Prevencija

Nors nėra specifinių būdų visiškai išvengti angiodisplazijos, tam tikri veiksmai gali sumažinti komplikacijų riziką:

  • Reguliarūs medicininiai patikrinimai: Jei yra žinomi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai arba anksčiau buvo kraujavimo epizodų, svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją.
  • Kraujo spaudimo kontrolė: Aukštas kraujospūdis gali padidinti kraujagyslių problemų riziką, todėl svarbu jį kontroliuoti.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti kraujagyslių sveikatą ir išvengti širdies bei kraujagyslių ligų.

Šaltiniai

  1. https://www.mountsinai.org/health-library/diseases-conditions/angiodysplasia-of-the-colon#:~:text=Angiodysplasia%20of%20the%20colon%20(large,with%20similar%20causes%20and%20symptoms.
  2. https://emedicine.medscape.com/article/170719-overview?form=fpf
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK549777/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)