Stemplės striktūra

Ligos aprašymas

Stemplės striktūra yra būklė, kai stemplės vamzdelis (kanalas, jungiantis burną su skrandžiu) susiaurėja arba susiaurėja dėl įvairių priežasčių. Tai sukelia maisto ir skysčių pratekėjimo sutrikimus iš burnos į skrandį. Striktūra gali atsirasti dėl lėtinio uždegimo, randėjimo po sužeidimo ar infekcijos, taip pat dėl ilgalaikio rūgšties refliukso, kuris pažeidžia stemplės gleivinę. Būklė gali sukelti sunkumų ryjant, skausmą ar diskomfortą valgant, svorio netekimą ir kitus simptomus, kurie gali žymiai paveikti paciento gyvenimo kokybę.

Ligos priežastys

Stemplės striktūra gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant šias:

• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL): dažniausia stemplės striktūros priežastis. Ilgalaikis skrandžio rūgšties refliuksas į stemplę sukelia gleivinės uždegimą ir randėjimą, todėl stemplė susiaurėja.
• Eozinofilinis ezofagitas: lėtinė stemplės uždegimo forma, kurią sukelia alerginė reakcija, dėl kurios eozinofilai (tam tikri baltieji kraujo kūneliai) kaupiasi stemplės audiniuose ir sukelia audinio pažeidimą bei striktūrą.
• Stemplės pažeidimas: bet kokia stemplės trauma, pvz., dėl nudegimų nuo karštų skysčių ar cheminių medžiagų (pvz., rūgščių ar šarmų), gali sukelti stemplės striktūrą dėl randėjimo.
• Radioterapija: gydymas radioterapija krūtinės srityje, ypač jei apšvitinta stemplė (pvz., gydant krūtinės ar kaklo vėžį), gali sukelti stemplės uždegimą ir vėlesnį susiaurėjimą.
• Chirurgija: tam tikros chirurginės procedūros, pvz., antirefliuksinės operacijos ar stemplės navikų pašalinimas, gali sukelti striktūrą dėl randėjimo.
• Stemplės infekcijos: retais atvejais infekcijos, pvz., kandidozė ar herpesas, gali pažeisti stemplę ir sukelti uždegimą bei striktūrą, ypač pacientams su susilpnėjusia imunine sistema.
• Stemplės navikai: gerybiniai arba piktybiniai navikai gali sukelti stemplės susiaurėjimą dėl masės efekto arba aplinkinių audinių įsitraukimo.

Ligos simptomai

Stemplės striktūros simptomai priklauso nuo susiaurėjimo laipsnio ir priežasties. Dažniausi simptomai yra:

• Disfagija: sunkumas ryti maistą, kuris gali pasireikšti kaip jausmas, kad maistas „įstrigo“ arba stringa gerklėje ar krūtinėje. Disfagija gali būti pirmiausia pastebima valgant kietą maistą, bet vėliau gali pasireikšti ir skysčių rijimo metu.
• Odinofagija: skausmas ryjant, kuris dažnai būna aštrus arba deginantis. Jis gali būti susijęs su uždegimu arba stemplės opomis.
• Regurgitacija: nevalingas maisto, skysčių ar rūgšties grįžimas į burną. Tai gali sukelti kosulį, naktinį užspringimą ar netgi aspiraciją į plaučius.
• Svorio netekimas: dėl nuolatinio sunkumo ryjant ir maisto vengimo, pacientai gali netekti svorio.
• Rėmuo ir rūgšties refliuksas: nuolatinis skrandžio rūgšties refliuksas gali sukelti rėmenį ir deginimo pojūtį už krūtinkaulio.
• Krūtinės skausmas: kai kurie pacientai gali jausti skausmą krūtinėje, ypač jei striktūra yra sukelta erozijų ar opų.
• Kiti simptomai: užkimimas, nuolatinis kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas (ypač naktį).

Ligos klasifikacijos

Stemplės striktūros gali būti klasifikuojamos pagal jų priežastis, vietą ir sunkumą:

Pagal priežastis

• Gerybinės striktūros: dažniausiai sukelia uždegimas, randai, radioterapija ar cheminių medžiagų poveikis. Tai apima striktūras, susijusias su GERL, eozinofiliniu ezofagitu, infekcijomis ir chirurginiais pažeidimais.
• Piktybinės striktūros: sukelia stemplės ar gretimų organų vėžys, kuris tiesiogiai paveikia stemplę ar spaudžia ją iš išorės.

Pagal vietą

• Proksimalinės striktūros: esanti viršutinėje stemplės dalyje, netoli ryklės.
• Vidurinės stemplės striktūros: esanti stemplės viduryje.
• Distalinės striktūros: esanti apatinėje stemplės dalyje, arti skrandžio.

Pagal sunkumą

• Lengva striktūra: nedidelis stemplės susiaurėjimas, kuris gali sukelti lengvą disfagiją, dažniausiai valgant kietą maistą.
• Vidutinio sunkumo striktūra: stemplės susiaurėjimas sukelia reikšmingą disfagiją, tiek kietam, tiek skystam maistui.
• Sunki striktūra: stiprus stemplės susiaurėjimas, dėl kurio pacientas negali nuryti net skysčių ir yra reikalinga skubi medicininė intervencija.

Ligos diagnostika

Stemplės striktūros diagnostika apima kelis tyrimus ir procedūras, skirtas nustatyti susiaurėjimo vietą, priežastį ir mastą:

• Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas aptars paciento simptomus, jų trukmę, ankstesnes ligas (pvz., GERL, eozinofilinis ezofagitas), chirurgines procedūras, vaistus ir gyvenimo būdo veiksnius.
• Viršutinė endoskopija (esofagogastroduodenoskopija, EGD): pagrindinis diagnostinis tyrimas, kurio metu per burną įvedamas plonas lankstus endoskopas, leidžiantis tiesiogiai vizualizuoti stemplę ir nustatyti striktūros vietą, jos pobūdį (gerybinė ar piktybinė) ir mastą. Endoskopijos metu gali būti paimta audinių biopsija, kad būtų pašalintos piktybinės ligos ar kiti patologiniai procesai.
• Stemplės rentgenograma su kontrastine medžiaga: atliekama naudojant bario suspensiją, kurią pacientas išgeria prieš tyrimą. Rentgenograma leidžia nustatyti striktūros vietą, dydį ir stemplės judrumo sutrikimus.
• Manometrija: tyrimas, matuojantis stemplės raumenų susitraukimų stiprumą ir koordinaciją. Gali padėti diagnozuoti motorikos sutrikimus, kurie gali sukelti arba prisidėti prie stemplės striktūros.
• Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gali būti naudojama, kai įtariamas navikas arba išorinė stemplės kompresija, arba kai reikalingas išsamesnis aplinkinių audinių ir organų įvertinimas.

Ligos gydymas ir vaistai

Stemplės striktūros gydymas priklauso nuo striktūros priežasties, vietos ir sunkumo. Pagrindiniai gydymo tikslai yra pašalinti arba sumažinti susiaurėjimą, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms:

Neinvaziniai ir minimaliai invaziniai gydymo metodai

• Endoskopinė dilatacija: dažniausiai naudojama gydymo priemonė. Šios procedūros metu per endoskopą į stemplę įvedami specialūs balionai arba dilatatoriai, kurie palaipsniui išplečia stemplės striktūrą. Procedūra gali būti kartojama kelis kartus, priklausomai nuo striktūros sunkumo ir paciento reakcijos.
• Stemplės stentavimas: kai kuriais atvejais, ypač jei striktūra yra piktybinė arba labai atspari dilatacijai, į stemplę gali būti įdėtas metalinis ar plastikinis stentas, kuris palaiko stemplės atvirumą ir palengvina rijimą.
• Medikamentinis gydymas:
  • Protonų siurblio inhibitoriai (PPI): tokie kaip omeprazolas ar esomeprazolas, skiriami GERL gydymui ir rūgšties refliukso mažinimui, kuris gali prisidėti prie striktūros vystymosi ar paūmėjimo.
  • Steroidų injekcijos: gali būti naudojamos kartu su dilatacija, siekiant sumažinti uždegimą ir užkirsti kelią randų formavimuisi.

Chirurginis gydymas

• Chirurginis striktūros pašalinimas: sunkiais arba recidyvuojančiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs, gali būti reikalinga chirurginė operacija, kurios metu pašalinama pažeista stemplės dalis ir atkuriamas stemplės praeinamumas. Tai dažnai atliekama minimaliai invaziniu būdu naudojant laparoskopiją arba torakoskopiją.

Kiti gydymo metodai

• Dieta ir mitybos pakeitimai: pacientams gali būti rekomenduojama laikytis minkštos arba skystos dietos, vengti aštraus, rūgštaus arba labai karšto maisto, kuris gali sudirginti stemplę. Maisto kramtymas ir mažų kąsnių vartojimas gali padėti sumažinti disfagijos simptomus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors stemplės striktūra reikalauja medicininio gydymo, kai kurie gyvenimo būdo pakeitimai ir natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus:

• Pakelta miego galvos dalis: miegant su pakelta galvos dalimi gali sumažėti naktinis rūgšties refliuksas, kuris gali pabloginti stemplės striktūrą.
• Valgyti mažesnius ir dažnesnius patiekalus: mažesnės maisto porcijos gali padėti išvengti persivalgymo ir sumažinti spaudimą skrandžiui, taip sumažinant refliukso simptomus.
• Vengti maisto produktų ir gėrimų, kurie skatina rūgšties gamybą: pavyzdžiui, vengti kofeino, alkoholio, šokolado, aštrių patiekalų ir citrusinių vaisių.
• Gerti daugiau skysčių valgant: tai gali padėti lengviau nuryti maistą ir išvengti disfagijos.
• Žolelių arbatos: tokios kaip ramunėlių ar imbiero arbata, gali padėti sumažinti uždegimą ir raminti sudirgusią stemplės gleivinę.

Prevencija

Nors stemplės striktūros visiškai išvengti gali būti sunku, kai kurios priemonės gali padėti sumažinti riziką arba ligos progresavimą:

• GERL gydymas ir kontrolė: ankstyva GERL diagnozė ir tinkamas gydymas, įskaitant vaistus ir gyvenimo būdo pokyčius, gali padėti sumažinti stemplės striktūros riziką.
• Atsargus cheminių medžiagų vartojimas: vengti cheminių medžiagų ar svetimkūnių, kurie gali nudeginti ar pažeisti stemplę.
• Vengti cigarečių ir alkoholio: rūkymas ir alkoholio vartojimas gali pabloginti GERL simptomus ir padidinti stemplės pažeidimų riziką.
• Reguliarūs medicininiai patikrinimai: jei yra žinoma, kad pacientas turi GERL ar kitų rizikos veiksnių, reguliarūs vizitai pas gydytoją gali padėti stebėti būklę ir laiku imtis reikiamų veiksmų.

Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK542209/#:~:text=An%20esophageal%20stricture%20refers%20to,and%20management%20should%20be%20prompt.
2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21456-esophageal-strictures
3. https://www.uclahealth.org/medical-services/gastro/esophageal-health/diseases-we-treat/esophageal-stricture