Specifiniai asmenybės sutrikimai

Ligos aprašymas

Specifiniai asmenybės sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kurie lemia ilgalaikius elgesio, mąstymo ir emocijų modelius, neatitinkančius visuomenės normų. Šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje ir dažniausiai būna lėtiniai, reikšmingai paveikiantys socialinius santykius, darbą ir bendrą asmens funkcionalumą. Asmenys, turintys asmenybės sutrikimų, dažnai patiria sunkumų santykiuose su kitais, gebėjimu prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo iššūkių ir reguliuoti emocijas.

Asmenybės sutrikimai paprastai skirstomi į tris pagrindinius klasterius, kuriuose yra skirtingos sutrikimų grupės.

Ligos priežastys

Specifinių asmenybės sutrikimų priežastys yra daugialypės ir gali būti susijusios su genetiniais, aplinkos bei psichologiniais veiksniais. Nėra vienos konkrečios priežasties, dėl kurios išsivysto šie sutrikimai, tačiau tam tikri veiksniai gali padidinti jų atsiradimo riziką.

• Genetiniai veiksniai – kai kurie specifiniai asmenybės sutrikimai gali būti susiję su genetiniu polinkiu, nes šeimose, kuriose yra tokių sutrikimų atvejų, padidėja rizika.
• Ankstyvi vaikystės patyrimai – vaikystės trauma, nepriežiūra, smurtas ar emocinė izoliacija gali prisidėti prie asmenybės sutrikimų vystymosi.
• Aplinka – ilgalaikis neigiamų gyvenimo sąlygų poveikis, toks kaip nestabilūs santykiai ar žema socioekonominė padėtis, gali skatinti asmenybės vystymosi nukrypimus.
• Psichologiniai veiksniai – kai kurie asmenybės bruožai, pavyzdžiui, impulsyvumas ar emocinis nestabilumas, gali skatinti tam tikrų sutrikimų atsiradimą.

Ligos simptomai

Simptomai priklauso nuo konkretaus asmenybės sutrikimo tipo, tačiau visi asmenybės sutrikimai pasireiškia ilgalaikiais elgesio, mąstymo ir jausmų modeliais, kurie neatitinka visuomenės normų. Šie simptomai lemia asmens nesugebėjimą palaikyti sveikus tarpasmeninius santykius ir tinkamai reaguoti į gyvenimo iššūkius.

A klasteris (keisti arba ekscentriški asmenybės bruožai):

• Paranojiniai asmenybės sutrikimai – nuolatinis nepasitikėjimas kitais, manymas, kad kiti žmonės siekia pakenkti, neigiami ketinimai.
• Šizoidiniai asmenybės sutrikimai – abejingumas socialiniams santykiams, mažas emocijų išraiškos lygis, socialinė izoliacija.
• Šizotipiniai asmenybės sutrikimai – keistas ar ekscentriškas elgesys, neįprasti įsitikinimai ir mąstymo modeliai, socialinis atsiskyrimas.

B klasteris (draminiai, emocingi ar nenuspėjami asmenybės bruožai):

• Antisocialiniai asmenybės sutrikimai – nuolatinis kitų teisių pažeidinėjimas, nusikalstamas ar impulsyvus elgesys, nesugebėjimas jausti kaltės ar atgailos.
• Ribiniai asmenybės sutrikimai (borderline) – nestabilūs santykiai, impulsyvumas, stiprios emocijos, baimė būti paliktiems, savęs žalojimas.
• Narcisistinis asmenybės sutrikimas – grandiozinis savęs vertinimas, poreikis gauti pritarimą ir pagarbą, empatijos stoka.
• Histrioninis asmenybės sutrikimas – stiprus poreikis būti dėmesio centre, dramatizavimas, perdėtas emocijų reiškimas.

C klasteris (nerimastingi ar baimingi asmenybės bruožai):

• Priklausomi asmenybės sutrikimai – nuolatinis poreikis būti globojamiems, baimė būti paliktiems, nesugebėjimas priimti sprendimų be kitų pagalbos.
• Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas – polinkis į perfekcionizmą, perdėtas dėmesys detalėms, taisyklėms ir kontrolės poreikis.
• Vengiantys asmenybės sutrikimai – nuolatinis baimės jausmas būti atstumtiems, vengimas socialinių situacijų, menka savivertė.

Ligos klasifikacija

Specifiniai asmenybės sutrikimai skirstomi į tris klasterius, kurie padeda suprasti kiekvienos sutrikimų grupės bendrus bruožus.

A klasteris (ekscentriški, keisti sutrikimai):

• Paranojiniai asmenybės sutrikimai.
• Šizoidiniai asmenybės sutrikimai.
• Šizotipiniai asmenybės sutrikimai.

B klasteris (draminiai, emocingi sutrikimai):

• Antisocialiniai asmenybės sutrikimai.
• Ribiniai asmenybės sutrikimai.
• Narcisistinis asmenybės sutrikimas.
• Histrioninis asmenybės sutrikimas.

C klasteris (nerimastingi, baimingi sutrikimai):

• Priklausomi asmenybės sutrikimai.
• Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas.
• Vengiantys asmenybės sutrikimai.

Ligos diagnostika

Asmenybės sutrikimų diagnozavimas gali būti sudėtingas procesas, nes simptomai dažnai būna ilgalaikiai ir nuolat kartojasi. Diagnozę nustato psichiatras arba psichologas, atlikdamas išsamų klinikinį vertinimą, kuriame apima paciento istoriją, elgesio, mąstymo ir emocijų analizę.

• Klinikinė apžiūra – gydytojas vertina paciento elgesį, santykius su kitais, emocijų reguliavimą ir sprendimų priėmimą.
• Psichologiniai testai – gali būti naudojami specifiniams asmenybės bruožams ir sutrikimams nustatyti.
• Interviu su artimaisiais – kai kuriais atvejais gydytojas gali kalbėtis su paciento artimaisiais, kad gautų platesnį vaizdą apie asmens elgesį ir santykius su kitais.
• Ilgalaikė stebėsena – dėl ilgalaikio asmenybės sutrikimų pobūdžio gali prireikti stebėti pacientą ilgesnį laiką.

Ligos gydymas ir vaistai

Specifinių asmenybės sutrikimų gydymas yra sudėtingas ir dažniausiai ilgalaikis, apimantis tiek psichoterapiją, tiek vaistų vartojimą, priklausomai nuo sutrikimo tipo ir sunkumo.

• Psichoterapija – tai pagrindinė gydymo forma. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir dialektinė elgesio terapija (DBT) yra veiksmingiausios, ypač gydant ribinius asmenybės sutrikimus. Psichodinaminė terapija taip pat gali būti naudojama siekiant geriau suprasti gilumines problemos priežastis.
• Grupinė terapija – gali būti naudinga socialinių įgūdžių tobulinimui ir santykių su kitais gerinimui.
• Vaistai – specifiniams simptomams valdyti gali būti skiriami antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai ar antipsichoziniai vaistai. Vaistai ne išgydo asmenybės sutrikimo, tačiau gali padėti sumažinti depresiją, nerimą ar impulsyvumą.
• Socialinė parama – svarbu teikti ilgalaikę paramą ir padėti pacientui valdyti kasdienio gyvenimo iššūkius.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti asmenybės sutrikimų, tam tikri sveikos gyvensenos pokyčiai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

• Meditacija ir kvėpavimo pratimai – padeda sumažinti stresą ir pagerinti emocinį reguliavimą.
• Fizinė veikla – reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti nerimą, pagerinti nuotaiką ir padidinti bendrą energijos lygį.
• Sveika mityba – subalansuota mityba gali padėti pagerinti bendrą sveikatą ir emocinę gerovę.

Prevencija

Specifinių asmenybės sutrikimų prevencija nėra visiškai aiški, tačiau ankstyva intervencija ir sveikos emocinės bei psichologinės raidos skatinimas gali padėti sumažinti sutrikimų riziką.

• Tinkama vaikystės priežiūra – užtikrinti vaikui stabilumą, meilę ir paramą, vengti smurto ar emocinės nepriežiūros.
• Streso valdymas – mokyti sveikų būdų valdyti stresą ir iššūkius ankstyvame gyvenime.
• Psichologinė pagalba – ankstyvas psichologinis gydymas gali padėti užkirsti kelią ilgalaikiams elgesio ir emociniams sutrikimams.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/personality-disorders/symptoms-causes/syc-20354463
2. https://www.mind.org.uk/information-support/types-of-mental-health-problems/personality-disorders/types-of-personality-disorder/
3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/9636-personality-disorders-overview