Šlapimtakio striktūra

Ligos aprašymas

Šlapimtakio striktūra yra būklė, kai šlapimtakio kanalas, per kurį šlapimas teka iš inkstų į šlapimo pūslę, susiaurėja ar visiškai užsidaro. Tai gali sukelti šlapimo pratekėjimo sutrikimus, šlapimo susikaupimą inkstuose ir galimus inkstų pažeidimus. Šlapimtakio striktūra gali būti įgimta arba įgyta dėl įvairių veiksnių, tokių kaip traumos, infekcijos ar chirurginės procedūros.

  • Šlapimtakio susiaurėjimas ar užsidarymas, trukdantis šlapimo tekėjimui.
  • Gali sukelti šlapimo susikaupimą ir galimus inkstų pažeidimus.
  • Atsiranda dėl traumų, infekcijų ar chirurginių procedūrų.

Ligos priežastys

Šlapimtakio striktūros priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai striktūra atsiranda dėl šlapimtakio pažeidimų ar uždegiminių procesų, tačiau ji taip pat gali būti įgimta arba susijusi su tam tikromis medicininėmis būklėmis.

  • Traumos: šlapimtakio sužalojimai gali atsirasti dėl avarijų, sporto traumų arba medicininių procedūrų, pvz., kateterizacijos ar operacijų.
  • Chirurginės procedūros: ankstesnės operacijos šlapimtakio srityje arba šlapimo pūslėje gali sukelti striktūrą.
  • Infekcijos: pasikartojančios šlapimo takų infekcijos gali sukelti uždegimą ir randų susidarymą šlapimtakio audiniuose.
  • Spindulinė terapija: radioterapija, naudojama gydant dubens srities vėžius, gali pakenkti šlapimtakio audiniams ir sukelti randus.
  • Įgimtos anomalijos: kai kurie žmonės gimsta su šlapimtakio struktūros anomalijomis, kurios gali sukelti striktūrą.
  • Akmuo šlapimtakyje: šlapimtakio akmenys, ypač jei jie yra dideli ar ilgai išlieka, gali pažeisti šlapimtakio sieneles ir sukelti striktūrą.

Ligos simptomai

Šlapimtakio striktūros simptomai priklauso nuo striktūros sunkumo ir vietos. Dažniausiai simptomai atsiranda dėl sumažėjusio šlapimo pratekėjimo ir šlapimo susikaupimo inkstuose.

  • Skausmas šonuose arba apatinėje nugaros dalyje: gali atsirasti dėl šlapimo susikaupimo inkstuose.
  • Sumažėjęs šlapimo srautas: šlapimas gali tekėti lėtai arba silpnai.
  • Dažnas šlapinimasis arba noras šlapintis: gali būti kartu su diskomfortu ar deginimu.
  • Šlapimo sulaikymas: nesugebėjimas visiškai ištuštinti šlapimo pūslės.
  • Hematurija (kraujas šlapime): gali atsirasti dėl šlapimtakio pažeidimo ar infekcijos.
  • Infekcijos požymiai: tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras negalavimas, jei dėl striktūros atsiranda šlapimo takų infekcija.

Ligos klasifikacijos

Šlapimtakio striktūros gali būti klasifikuojamos pagal jų vietą ir etiologiją. Striktūros gali būti susijusios su tam tikromis traumomis, ligomis ar anatominėmis anomalijomis.

  • Proksimalinė striktūra: striktūra, esanti arčiau inkstų.
  • Vidurinė striktūra: striktūra, esanti vidurinėje šlapimtakio dalyje.
  • Distalinė striktūra: striktūra, esanti arčiau šlapimo pūslės.
  • Įgimta striktūra: atsiranda dėl gimimo metu egzistuojančių anatominių anomalijų.
  • Įgyta striktūra: atsiranda dėl traumos, infekcijos, chirurginių procedūrų ar kitų išorinių veiksnių.

Ligos diagnostika

Šlapimtakio striktūros diagnostikai gali būti naudojami įvairūs metodai, siekiant nustatyti striktūros vietą, ilgį ir priežastį. Diagnostika taip pat padeda nustatyti šlapimo takų būklę ir inkstų funkciją.

  • Anamnezė ir fizinis ištyrimas: gydytojas įvertina paciento simptomus ir praeities medicininę istoriją.
  • Ultragarsas: naudojamas siekiant įvertinti šlapimo susikaupimą inkstuose ir nustatyti striktūros vietą.
  • Intraveninė urograma (IVU): radiologinis tyrimas, kurio metu naudojama kontrastinė medžiaga, siekiant vizualizuoti šlapimo takus ir nustatyti striktūros vietą.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): detalesnis tyrimas, kuris padeda nustatyti striktūros vietą ir galimas priežastis.
  • Retrogradinė pielografija: kontrastinė medžiaga suleidžiama į šlapimtakį per kateterį, siekiant gauti aiškų striktūros vaizdą.
  • Cistoskopija: endoskopinis tyrimas, kuris leidžia tiesiogiai vizualizuoti šlapimtakio angą ir šlapimo pūslę, nustatyti striktūros vietą ir ilgį.

Ligos gydymas ir vaistai

Šlapimtakio striktūros gydymas priklauso nuo striktūros vietos, sunkumo ir priežasties. Gydymo tikslas – pašalinti striktūrą, atkurti normalų šlapimo pratekėjimą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

  • Dilatacija: procedūra, kurios metu šlapimtakis yra plečiamas balioniniu kateteriu arba bougie, siekiant atkurti šlapimo pratekėjimą.
  • Endoskopinė uretrotomija: minimaliai invazinė procedūra, kurios metu lazeriu ar kitais įrankiais per šlapimo pūslę yra perkerpama striktūra.
  • Stento įterpimas: laikinai į šlapimtakį įdedamas stentas, kuris palaiko šlapimtakio atvirumą, kol audiniai gyja.
  • Chirurginė rekonstrukcija (ureteroplastika): sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga chirurginė procedūra, kurios metu pašalinama striktūra ir atkuriama šlapimtakio dalis.
  • Antibiotikai: skiriami, jei yra infekcijos požymių arba po chirurginės intervencijos, siekiant išvengti infekcijų.
  • Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai: tinkama mityba ir skysčių vartojimas gali padėti išvengti inkstų akmenų ir kitų šlapimo takų problemų, kurios gali sukelti striktūrą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors šlapimtakio striktūros dažniausiai reikalauja medicininio gydymo, tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti pagerinti šlapimo takų sveikatą ir sumažinti simptomus.

  • Gausus skysčių vartojimas: užtikrina tinkamą šlapimo tėkmę ir padeda sumažinti infekcijos riziką.
  • Petražolių arbata: natūralus diuretikas, kuris gali padėti padidinti šlapimo gamybą ir sumažinti šlapimo takų uždegimą.
  • Spanguolių sultys: gali padėti užkirsti kelią šlapimo takų infekcijoms, kurios gali pabloginti striktūrą.
  • Citrinos sultys: su citrina ir vandeniu gali padėti šlapimo takų valymui ir pH balansui palaikyti.
  • Augaliniai papildai (pvz., asiūklis, aukso šaknis): gali padėti palaikyti šlapimo takų sveikatą ir užkirsti kelią uždegimams.

Prevencija

Šlapimtakio striktūros prevencija daugiausia susijusi su bendros sveikatos palaikymu ir šlapimo takų traumų rizikos mažinimu. Yra keli būdai, kaip sumažinti striktūros riziką.

  • Vengti šlapimo takų traumų: atsargiai elgtis su medicininiais prietaisais, pvz., kateteriais, ir vengti nesaugių procedūrų.
  • Greitas šlapimo takų infekcijų gydymas: laiku gydyti šlapimo takų infekcijas, kad būtų išvengta uždegimo ir randų susidarymo.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: palaikyti tinkamą šlapimo gamybą, siekiant užtikrinti šlapimo takų praplovimą ir sumažinti infekcijų riziką.
  • Sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis padeda palaikyti bendrą sveikatą.
  • Atsargus radioterapijos taikymas: jei reikia radioterapijos, stengtis kuo mažiau pažeisti šlapimo takus.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/urethral-stricture/symptoms-causes/syc-20362330#:~:text=A%20urethral%20(u%2DREE%2D,comes%20out%20of%20the%20bladder.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/urethral-stricture
  3. https://www.healthline.com/health/urethral-stricture

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)