Šlapimtakio striktūra

Ligos aprašymas

Šlapimtakio striktūra yra būklė, kai šlapimtakio kanalas, per kurį šlapimas teka iš inkstų į šlapimo pūslę, susiaurėja ar visiškai užsidaro. Tai gali sukelti šlapimo pratekėjimo sutrikimus, šlapimo susikaupimą inkstuose ir galimus inkstų pažeidimus. Šlapimtakio striktūra gali būti įgimta arba įgyta dėl įvairių veiksnių, tokių kaip traumos, infekcijos ar chirurginės procedūros.

  • Šlapimtakio susiaurėjimas ar užsidarymas, trukdantis šlapimo tekėjimui.
  • Gali sukelti šlapimo susikaupimą ir galimus inkstų pažeidimus.
  • Atsiranda dėl traumų, infekcijų ar chirurginių procedūrų.

Ligos priežastys

Šlapimtakio striktūros priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai striktūra atsiranda dėl šlapimtakio pažeidimų ar uždegiminių procesų, tačiau ji taip pat gali būti įgimta arba susijusi su tam tikromis medicininėmis būklėmis.

  • Traumos: šlapimtakio sužalojimai gali atsirasti dėl avarijų, sporto traumų arba medicininių procedūrų, pvz., kateterizacijos ar operacijų.
  • Chirurginės procedūros: ankstesnės operacijos šlapimtakio srityje arba šlapimo pūslėje gali sukelti striktūrą.
  • Infekcijos: pasikartojančios šlapimo takų infekcijos gali sukelti uždegimą ir randų susidarymą šlapimtakio audiniuose.
  • Spindulinė terapija: radioterapija, naudojama gydant dubens srities vėžius, gali pakenkti šlapimtakio audiniams ir sukelti randus.
  • Įgimtos anomalijos: kai kurie žmonės gimsta su šlapimtakio struktūros anomalijomis, kurios gali sukelti striktūrą.
  • Akmuo šlapimtakyje: šlapimtakio akmenys, ypač jei jie yra dideli ar ilgai išlieka, gali pažeisti šlapimtakio sieneles ir sukelti striktūrą.

Ligos simptomai

Šlapimtakio striktūros simptomai priklauso nuo striktūros sunkumo ir vietos. Dažniausiai simptomai atsiranda dėl sumažėjusio šlapimo pratekėjimo ir šlapimo susikaupimo inkstuose.

  • Skausmas šonuose arba apatinėje nugaros dalyje: gali atsirasti dėl šlapimo susikaupimo inkstuose.
  • Sumažėjęs šlapimo srautas: šlapimas gali tekėti lėtai arba silpnai.
  • Dažnas šlapinimasis arba noras šlapintis: gali būti kartu su diskomfortu ar deginimu.
  • Šlapimo sulaikymas: nesugebėjimas visiškai ištuštinti šlapimo pūslės.
  • Hematurija (kraujas šlapime): gali atsirasti dėl šlapimtakio pažeidimo ar infekcijos.
  • Infekcijos požymiai: tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras negalavimas, jei dėl striktūros atsiranda šlapimo takų infekcija.

Ligos klasifikacijos

Šlapimtakio striktūros gali būti klasifikuojamos pagal jų vietą ir etiologiją. Striktūros gali būti susijusios su tam tikromis traumomis, ligomis ar anatominėmis anomalijomis.

  • Proksimalinė striktūra: striktūra, esanti arčiau inkstų.
  • Vidurinė striktūra: striktūra, esanti vidurinėje šlapimtakio dalyje.
  • Distalinė striktūra: striktūra, esanti arčiau šlapimo pūslės.
  • Įgimta striktūra: atsiranda dėl gimimo metu egzistuojančių anatominių anomalijų.
  • Įgyta striktūra: atsiranda dėl traumos, infekcijos, chirurginių procedūrų ar kitų išorinių veiksnių.

Ligos diagnostika

Šlapimtakio striktūros diagnostikai gali būti naudojami įvairūs metodai, siekiant nustatyti striktūros vietą, ilgį ir priežastį. Diagnostika taip pat padeda nustatyti šlapimo takų būklę ir inkstų funkciją.

  • Anamnezė ir fizinis ištyrimas: gydytojas įvertina paciento simptomus ir praeities medicininę istoriją.
  • Ultragarsas: naudojamas siekiant įvertinti šlapimo susikaupimą inkstuose ir nustatyti striktūros vietą.
  • Intraveninė urograma (IVU): radiologinis tyrimas, kurio metu naudojama kontrastinė medžiaga, siekiant vizualizuoti šlapimo takus ir nustatyti striktūros vietą.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): detalesnis tyrimas, kuris padeda nustatyti striktūros vietą ir galimas priežastis.
  • Retrogradinė pielografija: kontrastinė medžiaga suleidžiama į šlapimtakį per kateterį, siekiant gauti aiškų striktūros vaizdą.
  • Cistoskopija: endoskopinis tyrimas, kuris leidžia tiesiogiai vizualizuoti šlapimtakio angą ir šlapimo pūslę, nustatyti striktūros vietą ir ilgį.

Ligos gydymas ir vaistai

Šlapimtakio striktūros gydymas priklauso nuo striktūros vietos, sunkumo ir priežasties. Gydymo tikslas – pašalinti striktūrą, atkurti normalų šlapimo pratekėjimą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

  • Dilatacija: procedūra, kurios metu šlapimtakis yra plečiamas balioniniu kateteriu arba bougie, siekiant atkurti šlapimo pratekėjimą.
  • Endoskopinė uretrotomija: minimaliai invazinė procedūra, kurios metu lazeriu ar kitais įrankiais per šlapimo pūslę yra perkerpama striktūra.
  • Stento įterpimas: laikinai į šlapimtakį įdedamas stentas, kuris palaiko šlapimtakio atvirumą, kol audiniai gyja.
  • Chirurginė rekonstrukcija (ureteroplastika): sudėtingesniais atvejais gali būti reikalinga chirurginė procedūra, kurios metu pašalinama striktūra ir atkuriama šlapimtakio dalis.
  • Antibiotikai: skiriami, jei yra infekcijos požymių arba po chirurginės intervencijos, siekiant išvengti infekcijų.
  • Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai: tinkama mityba ir skysčių vartojimas gali padėti išvengti inkstų akmenų ir kitų šlapimo takų problemų, kurios gali sukelti striktūrą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors šlapimtakio striktūros dažniausiai reikalauja medicininio gydymo, tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti pagerinti šlapimo takų sveikatą ir sumažinti simptomus.

  • Gausus skysčių vartojimas: užtikrina tinkamą šlapimo tėkmę ir padeda sumažinti infekcijos riziką.
  • Petražolių arbata: natūralus diuretikas, kuris gali padėti padidinti šlapimo gamybą ir sumažinti šlapimo takų uždegimą.
  • Spanguolių sultys: gali padėti užkirsti kelią šlapimo takų infekcijoms, kurios gali pabloginti striktūrą.
  • Citrinos sultys: su citrina ir vandeniu gali padėti šlapimo takų valymui ir pH balansui palaikyti.
  • Augaliniai papildai (pvz., asiūklis, aukso šaknis): gali padėti palaikyti šlapimo takų sveikatą ir užkirsti kelią uždegimams.

Prevencija

Šlapimtakio striktūros prevencija daugiausia susijusi su bendros sveikatos palaikymu ir šlapimo takų traumų rizikos mažinimu. Yra keli būdai, kaip sumažinti striktūros riziką.

  • Vengti šlapimo takų traumų: atsargiai elgtis su medicininiais prietaisais, pvz., kateteriais, ir vengti nesaugių procedūrų.
  • Greitas šlapimo takų infekcijų gydymas: laiku gydyti šlapimo takų infekcijas, kad būtų išvengta uždegimo ir randų susidarymo.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: palaikyti tinkamą šlapimo gamybą, siekiant užtikrinti šlapimo takų praplovimą ir sumažinti infekcijų riziką.
  • Sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis padeda palaikyti bendrą sveikatą.
  • Atsargus radioterapijos taikymas: jei reikia radioterapijos, stengtis kuo mažiau pažeisti šlapimo takus.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/urethral-stricture/symptoms-causes/syc-20362330#:~:text=A%20urethral%20(u%2DREE%2D,comes%20out%20of%20the%20bladder.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/urethral-stricture
  3. https://www.healthline.com/health/urethral-stricture

Gydytojai