Šlapimo pūslės ekstrofija

Ligos aprašymas

Šlapimo pūslės ekstrofija yra reta įgimta anomalija, kai šlapimo pūslė yra nevisiškai susiformavusi ir išsidėsčiusi už kūno ribų. Tai pasireiškia tuo, kad šlapimo pūslė, vietoje to, kad būtų visiškai uždengta pilvo sienos raumenimis ir oda, yra iš dalies ar visiškai atvira. Dėl šios būklės šlapimas tiesiogiai teka iš šlapimo pūslės į išorę, nes šlapimo pūslė negali normaliai kaupti ir laikyti šlapimo. Ši būklė yra kompleksinė ir gali paveikti ne tik šlapimo pūslę, bet ir aplinkinius audinius, tokias struktūras kaip šlaplė, dubens kaulai, genitalijos.

Šlapimo pūslės ekstrofija reikalauja chirurginio gydymo, ir nors ši anomalija yra reta, ji gali sukelti ilgalaikių šlapinimosi ir lytinių organų funkcijos sutrikimų. Tinkamai gydant, daugeliui pacientų galima pagerinti gyvenimo kokybę ir funkcinį savarankiškumą.

Ligos priežastis

Tikslios šlapimo pūslės ekstrofijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos išsivystymą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Ši anomalija atsiranda ankstyvame nėštumo laikotarpyje, kai vaisiaus apatinė pilvo siena ir šlapimo pūslė nesusiformuoja tinkamai. Pagrindinės priežastys, galinčios prisidėti prie šlapimo pūslės ekstrofijos atsiradimo:

  • Genetiniai veiksniai: Nors šlapimo pūslės ekstrofija paprastai nėra paveldima liga, kai kurių šeimų istorijoje gali būti panašių anomalijų, todėl genetinis polinkis gali turėti įtakos.
  • Aplinkos veiksniai: Tam tikros nėštumo metu vartojamos medžiagos ar aplinkos veiksniai gali paveikti vaisiaus vystymąsi, tačiau šių veiksnių įtaka nėra aiškiai apibrėžta.
  • Nėštumo vystymosi sutrikimai: Šlapimo pūslės ekstrofija atsiranda, kai apatinė pilvo siena nesusiformuoja tinkamai, leidžiant šlapimo pūslės sienelei išsivystyti už kūno ribų.

Ligos simptomai

Šlapimo pūslės ekstrofija yra aiškiai matoma po gimimo, nes būklė sukelia ryškius anatominius pokyčius. Dažniausi šlapimo pūslės ekstrofijos simptomai ir požymiai:

  • Atvira šlapimo pūslė: Matoma dalis šlapimo pūslės išsiveržia per pilvo sieną, dažniausiai apatinėje dalyje.
  • Šlapimo nutekėjimas: Dėl šlapimo pūslės išsivystymo išorėje, naujagimiai negali kontroliuoti šlapimo, todėl šlapimas tiesiogiai teka į išorę.
  • Lytinių organų anomalijos: Berniukams gali būti nevisiškai išsivysčiusi šlaplė ar kiti lytiniai organai, mergaitėms – makšties ir klitorio pokyčiai.
  • Dubens kaulų deformacijos: Dėl netinkamo dubens kaulų susiformavimo, dubens gali būti platesnis nei įprasta, sukeliant vaikščiojimo ar laikysenos problemų.
  • Kirkšnių išvaržos: Dažnai pasireiškia kirkšnių išvaržos dėl pilvo sienos ir raumenų silpnumo.

Ligos klasifikacija

Šlapimo pūslės ekstrofija gali būti skirtingo sunkumo, todėl ji klasifikuojama pagal šlapimo pūslės pažeidimo laipsnį ir papildomas anomalijas:

  • Izoliuota šlapimo pūslės ekstrofija: Tai dažniausia forma, kai anomalija apsiriboja šlapimo pūslės ir gretimų struktūrų pažeidimu.
  • Cloacal ekstrofija: Sunkesnė forma, kai ne tik šlapimo pūslė, bet ir tiesioji žarna bei išangės struktūros yra paveiktos. Ši forma yra labai reta ir sudėtinga, reikalaujanti daugiasluoksnio chirurginio gydymo.

Ligos diagnostika

Šlapimo pūslės ekstrofija paprastai diagnozuojama jau gimimo metu, nes būklė yra aiškiai matoma dėl šlapimo pūslės ir pilvo sienos pokyčių. Kai kuriais atvejais šią anomaliją galima pastebėti dar nėštumo metu, atliekant prenatalinius tyrimus. Dažniausiai naudojami diagnostikos metodai:

  • Ultragarsas: Prenatalinis ultragarsas gali atskleisti šlapimo pūslės ekstrofiją dar nėštumo metu, leidžiant planuoti ankstyvą gydymą po gimimo.
  • Fizinė apžiūra: Po gimimo būklė diagnozuojama vizualiai, stebint naujagimio pilvo sritį ir šlapimo pūslės išsiveržimą.
  • Kiti vaizdiniai tyrimai: Po gimimo gali būti atliekami papildomi rentgeno arba MRT tyrimai, siekiant įvertinti dubens kaulų ir kitų organų būklę.

Ligos gydymas ir vaistai

Šlapimo pūslės ekstrofija reikalauja chirurginio gydymo, kuris atliekamas keliais etapais, siekiant sukurti funkcinę šlapimo sistemą ir atkurti normalią pilvo sienos struktūrą. Gydymo tikslas – uždaryti šlapimo pūslę, atkurti šlapimo sulaikymą ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką. Dažniausiai naudojamos gydymo priemonės:

  • Chirurginis uždarymas: Pirmajame gydymo etape, kuris atliekamas netrukus po gimimo, chirurgai stengiasi uždaryti šlapimo pūslę ir pilvo sieną, siekdami atkurti šlapimo sistemą.
  • Šlapimo nutekėjimo atkūrimas: Kai kuriais atvejais reikia papildomų operacijų, siekiant atkurti normalų šlapimo nutekėjimą per šlaplę arba sukurti dirbtinį šlapimo nutekėjimo kanalą (kateterizacija).
  • Genitalijų rekonstrukcija: Chirurginis genitalijų atkūrimas gali būti atliekamas tiek berniukams, tiek mergaitėms, siekiant pagerinti jų funkcionavimą ir išvaizdą.
  • Dubens kaulų rekonstrukcija: Kai kuriems pacientams reikalingos papildomos operacijos, kad būtų ištaisyta dubens deformacija ir pagerintas laikysenos bei judėjimo gebėjimas.
  • Ilgalaikė stebėsena: Po operacijų pacientams būtina ilgalaikė medicininė priežiūra, įskaitant šlapimo sistemos funkcijos stebėjimą ir galimų komplikacijų (pvz., inkstų funkcijos sutrikimo) valdymą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Šlapimo pūslės ekstrofija yra rimta įgimta anomalija, reikalaujanti chirurginio gydymo ir specializuotos medicininės priežiūros, todėl liaudiškos priemonės nėra tinkamos šios būklės gydymui. Visgi pooperacinės priežiūros metu tam tikros bendros sveikatingumo priemonės gali padėti pacientui atsigauti ir išlaikyti gerą bendrą sveikatą:

  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti pakankamai baltymų, vitaminų ir mineralų, padeda gijimo procesui po operacijos.
  • Fizinė terapija: Fizinė terapija gali padėti pagerinti dubens raumenų jėgą ir sumažinti laikysenos problemas po operacijos.

Prevencija

Kadangi šlapimo pūslės ekstrofija yra įgimta anomalija, nėra tiesioginių priemonių, kaip užkirsti kelią šios būklės atsiradimui. Tačiau tam tikros bendros nėštumo sveikatos priežiūros priemonės gali sumažinti kitų įgimtų anomalijų riziką:

  • Reguliari prenatalinė priežiūra: Reguliarūs ultragarsiniai tyrimai nėštumo metu gali padėti anksti nustatyti anomalijas ir planuoti gydymą.
  • Sveika mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu: Svarbu laikytis subalansuotos mitybos ir vengti kenksmingų veiksnių (pvz., alkoholio, tabako), kad būtų sumažinta vaisiaus vystymosi komplikacijų rizika.

Šaltiniai

  1. https://www.chop.edu/conditions-diseases/bladder-exstrophy#:~:text=Bladder%20exstrophy%20is%20a%20complex,in%20the%20lower%20abdominal%20wall.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/bladder-exstrophy/symptoms-causes/syc-20391299
  3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/bladder-exstrophy

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)