Ligos aprašymas
Šlapimo nelaikymas, nepatikslintas, yra būklė, kuriai būdingas nevalingas šlapimo praradimas. Tai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus moterims. Šlapimo nelaikymas gali būti laikinas arba nuolatinis ir dažnai sukelia fizinį ir emocinį diskomfortą, paveikiantį kasdienę gyvenimo kokybę. Nepatikslintas šlapimo nelaikymas reiškia, kad tiksli priežastis nėra aiški arba dar nenustatyta.
- Dažniausia būklė vyresnio amžiaus žmonėms: Nors gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, vyresnio amžiaus moterims dažniau kyla šlapimo nelaikymo problemų.
- Įvairios priežastys: Šlapimo nelaikymas gali būti laikinas arba ilgalaikis, dažnai susijęs su kitomis sveikatos būklėmis ar aplinkos veiksniais.
- Nepatikslinta diagnozė: Būklės priežastis gali būti nežinoma arba neaiški, kol nebus atlikti išsamūs tyrimai.
Ligos priežastys
Šlapimo nelaikymas gali kilti dėl daugelio skirtingų priežasčių, kurios gali apimti fizinius, medicininius ar psichologinius veiksnius.
- Raumenų silpnumas: Dubens dugno raumenų, atsakingų už šlapimo pūslės kontrolę, susilpnėjimas, dažnai dėl gimdymo, senėjimo ar chirurginės intervencijos.
- Neurologiniai sutrikimai: Nervų sistemos ligos, tokios kaip insultas, išsėtinė sklerozė ar nugaros smegenų sužalojimai, gali sutrikdyti signalų perdavimą tarp smegenų ir šlapimo pūslės.
- Šlapimo takų infekcijos: Laikinos infekcijos gali dirginti šlapimo pūslę ir sukelti nelaikymą.
- Vaistai: Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, diuretikai, raminamieji ar kai kurie kraujospūdžio vaistai, gali prisidėti prie šlapimo nelaikymo.
- Hormoniniai pokyčiai: Ypač moterims po menopauzės, sumažėjęs estrogenų lygis gali paveikti šlapimo pūslės kontrolę.
- Gyvenimo būdo veiksniai: Nutukimas, rūkymas ar kofeino vartojimas gali padidinti šlapimo nelaikymo riziką.
Ligos simptomai
Šlapimo nelaikymo simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties, tačiau dažniausi yra šie:
- Nevalingas šlapimo praradimas: Gali būti nedidelis arba gausus, priklausomai nuo šlapimo pūslės kontrolės praradimo laipsnio.
- Dažnas šlapinimasis: Dažnesnis noras šlapintis, įskaitant naktį (nokturija).
- Staigus noras šlapintis: Staigus, stiprus noras šlapintis, kuris gali sukelti šlapimo praradimą, jei nėra galimybės greitai patekti į tualetą.
- Šlapimo nutekėjimas juokiantis, kosint ar čiaudint: Šlapimo nelaikymas, susijęs su pilvo raumenų spaudimu.
Ligos klasifikacijos
Šlapimo nelaikymas gali būti skirstomas į kelias rūšis, priklausomai nuo priežasties ir simptomų pobūdžio:
- Stresinis šlapimo nelaikymas: Sukeltas pilvo spaudimo, pavyzdžiui, kosint, juokiantis ar keliant sunkius daiktus.
- Urgentinis šlapimo nelaikymas: Staigus ir stiprus noras šlapintis, dėl kurio dažnai prarandamas šlapimas.
- Mišrus šlapimo nelaikymas: Derinys tiek stresinio, tiek urgentinio nelaikymo.
- Funkcinis šlapimo nelaikymas: Kai žmogus negali laiku pasiekti tualeto dėl fizinių ar psichologinių priežasčių.
- Nepatikslintas šlapimo nelaikymas: Neaiški šlapimo nelaikymo priežastis arba diagnozė dar nenustatyta.
Ligos diagnostika
Šlapimo nelaikymo diagnozė apima kelis tyrimus, skirtus nustatyti šlapimo nelaikymo priežastį ir sunkumą.
- Paciento istorijos rinkimas ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia apie simptomus, gyvenimo būdą ir ankstesnes ligas.
- Šlapimo tyrimas: Nustatomas infekcijų ar kitų sutrikimų buvimas.
- Šlapimo srauto testai: Vertinamas šlapimo srautas ir šlapimo pūslės funkcija.
- Ultragarsas: Naudojamas šlapimo pūslės, inkstų ir šlapimtakių struktūrų vertinimui.
- Cistometrija: Šlapimo pūslės slėgio ir tūrio matavimas, siekiant nustatyti šlapimo pūslės veikimą.
Ligos gydymas ir vaistai
Gydymas priklauso nuo šlapimo nelaikymo priežasties ir sunkumo ir gali apimti konservatyvius, medikamentinius arba chirurginius metodus.
- Elgesio terapija: Šlapimo pūslės treniruotės, dubens dugno raumenų pratimai (Kegelio pratimai) ir tualeto tvarkaraščio laikymasis.
- Vaistai: Anticholinerginiai vaistai, tokie kaip oksibutininas ar tolterodinas, padeda sumažinti šlapimo pūslės spazmus. Estrogenų terapija gali būti skiriama moterims po menopauzės.
- Fizinė terapija: Specializuoti pratimai, skirti stiprinti dubens dugno raumenis.
- Chirurginis gydymas: Naudojamas, kai kiti metodai nėra veiksmingi. Gali apimti sling procedūras, kurios padeda palaikyti šlaplę arba dirbtinių sfinkterių implantavimą.
- Naudojimo priemonės: Absorbuojančios priemonės, tokios kaip vystyklai ar įklotai, gali padėti valdyti simptomus ir išvengti nepatogumų kasdienėje veikloje.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Kai kurios natūralios priemonės gali padėti pagerinti šlapimo pūslės kontrolę ir sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus:
- Gėrimo kiekio reguliavimas: Riboti kofeino, alkoholio ir per daug skysčių vartojimą gali padėti sumažinti nelaikymo dažnumą.
- Moliūgų sėklų ekstraktas: Tradiciškai naudojamas šlapimo pūslės sveikatai palaikyti, gali turėti teigiamą poveikį šlapimo sulaikymui.
- Kegelio pratimai: Reguliarūs dubens dugno raumenų stiprinimo pratimai gali pagerinti šlapimo pūslės kontrolę.
- Svogūnų ir česnakų vartojimas: Dėl jų priešuždegiminių savybių jie gali padėti sumažinti šlapimo takų uždegimą.
Prevencija
Nors šlapimo nelaikymo prevencija ne visada įmanoma, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti jo riziką:
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Raumenų stiprinimas, ypač dubens dugno, gali padėti išlaikyti šlapimo pūslės kontrolę.
- Sveika mityba ir svorio valdymas: Išlaikant sveiką kūno svorį, sumažėja spaudimas šlapimo pūslei ir raumenims.
- Šlapimo pūslės sveikatos stebėjimas: Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir savalaikis simptomų aptarimas gali padėti anksti nustatyti ir gydyti šlapimo nelaikymo priežastis.
- Skysčių vartojimo kontrolė: Skysčių vartojimo sumažinimas vakare gali padėti sumažinti naktinio šlapinimosi dažnumą.
Šaltiniai
- https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/urinary-incontinence/symptoms-causes/syc-20352808
- https://en.wikipedia.org/wiki/Urinary_incontinence
- https://www.icd10data.com/ICD10CM/Codes/R00-R99/R30-R39/R32-