Skrandžio divertikulas

Skrandžio divertikulo aprašymas

Skrandžio divertikulas yra retas virškinamojo trakto sutrikimas, kai skrandžio sienelėje susiformuoja išsipūtimas ar kišenė, panaši į mažą maišelį. Ši būklė dažniausiai yra besimptomė ir atsitiktinai nustatoma atliekant kitus tyrimus. Nors dauguma skrandžio divertikulų nesukelia jokių problemų, kai kuriais atvejais jie gali sukelti komplikacijų, tokių kaip uždegimas, kraujavimas ar perforacija.

Ligos priežastys

Skrandžio divertikulas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

  • Įgimti veiksniai: Kai kurie žmonės gimsta su silpnesne skrandžio sienele tam tikrose vietose, kur laikui bėgant gali susidaryti divertikulas.
  • Mechaninis spaudimas: Padidėjęs spaudimas skrandžio viduje, pavyzdžiui, dėl lėtinio kosulio, vidurių užkietėjimo ar dažnos vėmimo, gali sukelti skrandžio sienelės išsitempimą ir divertikulo susidarymą.
  • Skrandžio sienelės silpnumas: Kai kurios ligos ar būklės, tokios kaip jungiamojo audinio ligos, gali susilpninti skrandžio sienelę, didindamos divertikulo susidarymo riziką.

Skrandžio divertikulo simptomai

Dauguma žmonių, turinčių skrandžio divertikulą, nejaučia jokių simptomų. Tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti šie simptomai:

  • Pilvo skausmas: Skausmas ar diskomfortas gali pasireikšti viršutinėje pilvo dalyje, ypač po valgio.
  • Pykinimas ir vėmimas: Kai divertikulas sukelia virškinimo sutrikimus, gali atsirasti pykinimas ar vėmimas.
  • Rėmuo: Kartais gali pasireikšti rėmuo ar refliuksas, ypač jei divertikulas trukdo normaliam skrandžio turinio ištuštinimui.
  • Skrandžio kraujavimas: Retais atvejais divertikulas gali kraujuoti, sukeldamas juodą išmatų spalvą (melena) arba vėmimą krauju (hematemezę).
  • Skrandžio uždegimas (divertikulitas): Jei divertikulas užsikrečia ar uždegamas, gali pasireikšti stipresni simptomai, tokie kaip karščiavimas, skausmas ir bendra savijauta pablogėja.

Ligos klasifikacija

Skrandžio divertikulai gali būti klasifikuojami pagal jų kilmę ir lokalizaciją:

  • Įgimti divertikulai: Šie divertikulai atsiranda nuo gimimo ir paprastai yra tikri divertikulai, kuriuose yra visi skrandžio sienelės sluoksniai.
  • Įgyti divertikulai: Šie divertikulai atsiranda dėl mechaninio poveikio arba skrandžio sienelės silpnumo ir paprastai turi tik gleivinę bei pogleivinę sluoksnius.
  • Proksimaliniai divertikulai: Dažniausiai randami arčiausiai skrandžio pradžios, dažniausiai netoli stemplės jungties.
  • Distaliniai divertikulai: Retai, bet gali atsirasti toliau nuo stemplės jungties, arčiau skrandžio galo.

Skrandžio divertikulo diagnostika

Skrandžio divertikulas dažniausiai nustatomas atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų virškinimo trakto problemų:

  • Viršutinė endoskopija: Tai yra pagrindinis diagnostikos metodas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę ir aptikti divertikulą.
  • Bario rentgenograma: Atliekant rentgenologinį tyrimą su bario kontrastu, galima vizualizuoti divertikulą ir įvertinti jo dydį bei vietą.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): KT gali padėti aptikti didesnius divertikulus ar nustatyti komplikacijas, tokias kaip divertikulitas ar perforacija.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT gali būti naudojama siekiant detaliau išnagrinėti skrandžio struktūrą ir aplinkinius audinius.

Skrandžio divertikulo gydymas ir vaistai

Dauguma skrandžio divertikulų nereikalauja gydymo, jei jie nesukelia simptomų ar komplikacijų. Tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti intervencijos:

  • Stebėjimas: Jei divertikulas nesukelia jokių simptomų, gydytojas gali rekomenduoti reguliarius stebėjimus be aktyvaus gydymo.
  • Vaistai: Jei yra virškinimo sutrikimų, gali būti skiriami vaistai nuo rėmens, pvz., protonų siurblio inhibitoriai, siekiant sumažinti skrandžio rūgštingumą ir simptomus.
  • Chirurginis gydymas: Jei divertikulas sukelia stiprius simptomus ar komplikacijas, pvz., kraujavimą, perforaciją ar nuolatinį diskomfortą, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, kurios metu divertikulas pašalinamas.
  • Endoskopinės procedūros: Kai kuriais atvejais divertikulas gali būti pašalintas ar gydomas endoskopiškai, naudojant minimaliai invazines technikas.

Liaudiškos priemonės skrandžio divertikului gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti skrandžio divertikulo, kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus:

  • Švelni mityba: Vengti riebios, aštrios ar sunkiai virškinamos maisto, kuris gali sukelti skrandžio dirginimą ar padidinti rūgštingumą.
  • Mažos porcijos: Valgyti mažesnes, dažnesnes porcijas gali padėti išvengti skrandžio perpildymo ir diskomforto.
  • Žolelių arbatos: Ramunėlių ar imbiero arbatos gali padėti sumažinti pilvo pūtimą ir palengvinti virškinimą.
  • Probiotikai: Probiotikai gali padėti palaikyti sveiką virškinimo sistemą ir sumažinti simptomus, susijusius su virškinimo sutrikimais.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6501548/#:~:text=Background,very%20rare%20anatomic%20abnormalities%20overall.
  2. https://radiopaedia.org/articles/gastric-diverticulum
  3. https://wjes.biomedcentral.com/articles/10.1186/1749-7922-7-1

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)